Ekologija Pareng Egl Veerait 11 a klas Ekologija

Ekologija Parengė : Eglė Večeraitė 11 a klasė

Ekologija tai : • Mokslas, tiriantis gyvųjų organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, įskaitant tokius fizinius veiksnius (faktorius) kaip klimatas, geografinės sąlygos), gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.

Ekologiniai veiksniai : • Klimato - temperatūra, vanduo, šviesa. • Edafiniai - fizinės ir cheminės dirvožemio savybės. • Biotiniai - kitų organizmų gyvybinė veikla.

Sąvokos atsiradimas • Ekologijos terminą įvedė vokiečių biologas darvinistas Ernstas Haeckelis. • 1935 metais Arthur Tansley, britų ekologas, sukūrė terminą ekosistema - interaktyvi sistema tarp biocenozės (gyvųjų organizmų grupės) ir jų biotopo (aplinkos, kurioje jie gyvena). Ekologija tapo ekosistemų mokslu.

Šakos • Autoekologija (individo ekologija) individo santykiai su jį supančia aplinka ir jos ryšiai su šiuo bei kitais individais, kurie yra gyvena toje pačioje arba panašioje aplinkoje. • Demoekologija (populiacijų ekologija) - individų santykiai ir kitokie ryšiai populiacijos viduje, taip pat populiacijos santykiai su ją supančia aplinka. • Sinekologija - tiria ekosistemą kaip visumą (pvz. , naudojantis kompiuterinėmis, matematinėmis simuliacijomis ir modeliais).

Tyrimo kryptys • Rūšių populiacijų dinamika – pasiskirstymas ir tarpusavio sąveika individų, populiacijų ir šiek tiek aplinkos aspektais. Tiriamos nykstančios rūšys, plėšrūno-aukos santykiai, buveinių (gyvenamosios erdvės) vientisumas, taršos poveikis populiacijoms, įskaitant žemėtvarkos projektų vystymo galimo poveikio rūšims analizes.

Tarpdisciplininiai mokslai • Zoologija, botanika, bendroji biologija, geologija bei kitos mokslo šakos kartu su ekologijos mokslu gali būti jungiamos į šiuos interdisciplininius mokslus: • Biocenologija (biocenozių ekologija), agrozoologija, istorinė ekologija, žmogaus ekologija, landšaft ekologija, produkcijos biologija, fitoekologija ir fitosociologija, urbanizacinė ekologija, zooekologija, elgesio ekologija (ekoetiologija), eismo ekologija, ekometrija.

Taikymo sritys • Gamtos (aplinkos) apsauga • Žemės ūkis • Pramonės šakos

Pagrindinės biologijos šakos • • • • • • Anatomija Astrobiologija Biochemija Bioinformatika Botanika Citologija Evoliucinė biologija Fiziologija Genetika Genomika Gyvybės kilmė Jūrų biologija Mikrobiologija Molekulinė biologija Neurobiologija Paleontologija Parazitologija Taksonomija Zoologija Žmogaus biologija

Ekosistema ekologijoje • • Funkcinė gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai, sistema. Tai yra organizmų bendrija tam tikroje buveinėje. Tai vieningas darinys, kuris apima gyvus organizmus (augalus, gyvūnus ir kitus gyvuosius organizmus – biocenozę) bei jų gyvenamosios vietos veiksmių kompleksus (arba biotopus). Supaprastintai vaizduojant Biotopas + Biocenozė = Ekosistema. Kai kurie autoriai ekosistemą laiko pagrindiniu ekologijos vienetu. Ekosistemos sąvoką 1935 metais pirmą kartą panaudojo britų botanikas Arthur Tansley. Tačiau pati sąvoka jau buvo sukurta 1930 metais A. Tansley kolegos Roy Clapham. Pagal E. Odum, ekosistema – tai sistema, apimanti visus funkcionuojančius organizmus tam tikroje teritorijoje ir sąveikaujanti su fizine aplinka, kur dėl energijos srauto tarp gyvosios ir negyvosios gamtos susiformuoja tam tikros struktūros. Ekosistema yra dinamiška ir sudėtinga visuma, veikianti kaip ekologinis vienetas. Ekosistemą palaiko nuolat gamtoje vykstantys procesai. Medžiagos ekosistemoje juda ratu, energiją gauna iš saulės. Energijos kelias ekosistemoje yra kryptingas bet ne ciklinis. Medžiagų judėjimas ekosistemoje gali būti gana uždaras, tačiau ne energijos. Medžiagų judėjimą gyvieji organizmai veikia kaip:

Neteisingai vartojamas žodis • Ekologija tapo madingu žodžiu. Jį dažnai vartoja politikai ir kiti valdžios žmonės, norėdami parodyti, jog rūpinasi aplinka. Dėl to daugelis žmonių deda lygybės ženklą tarp aplinkos apsaugos ir ekologijos. Tai klaida. Ne ekologijos uždavinys yra atsakyti, dera ar nedera mėgstamoje poilsio vietoje įrengti savartyną, arba – gerai ar blogai, kad išnaikinami vilkai. Tačiau ekologinės žinios mums leidžia bendrais bruožais numatyti žmogaus veiklos pasekmes gamtoje. • Ar mums labai svarbu, kad neteksime poilsio vietos, kad bus išnaikinti vilkai arba kad vanduo ežeruose taps rūgštus? • Žinoti ekologijos pagrindus svarbu ne tik įvairiems vadovams ar viršininkams, bet ir visiems eiliniams žmonėms, kurie neketina likti nuošalyje ir nori turėti savo poziciją. Dalykinės žinios apie gyvenamąją aplinką, visada svarbios. Tačiau sprendžiant kokią nors problemą negana vien žinių – reikia ir valios. Žinios yra būtina, bet nepakankama prielaida: savaime aišku, kad lengviau susidoroti su tuo darbu, apie kurį jau šį tą žinai, negu su tuo, kurio visiškai nepažįsti.

Pabaiga