Dvylika mnesi Pagal Giedr Miinien SAUSIS Sniego vptiniai

Dvylika mėnesių Pagal Giedrę Mičiūnienę

SAUSIS Sniego vėpūtiniai ir pyškančios tvoros. . . Balta ir šalta. Nėra lietaus. Ir neturi būti. Apie sausrą kalbos nėra. . . Tai kodėl sausa? Todėl, kad Tu Sausis?

VASARIS Pro pilką debesies kraštą netyčia praslysta švelnesnis šešėlis. Miegančios saulės spindulys jau bando savo jėgas. Žemės jis nepasiekia – pataiko tiesiai į širdį. . . Keistas jausmas nutvilko: jau taip seniai buvo vasara. Malonu Vasary prisiminti vasarą. . .

KOVAS Ant vieversio sparnų balti pusnynai. . . Tik kovas – varnų giminės atstovas – ilgesingai žingsniuoja po baltą patalą. Nuo juodos kovo spalvos net sniego lopiniai pajuodo. Pavasarinis aromatas švelniai kutena širdį, sula - gomurį. . . Parlėkusi pempė šaukia: – Gyvi, gyvi!. . Jei tai girdžiu, taip ir yra. Ir ačiū Tau, Dieve, kad sulaukiau. . .

BALANDIS Atėjo ilgai lauktas metas: Žemėje bunda gyvybė. . . Negali atsidžiaugti gurgančiais upeliūkščiais, išdidžiai vaikštančiais gandrais. . . Gėriesi pirmųjų žiedų grožiu ir džiaugiesi: – Tikras Pavasaris!

GEGUŽĖ Tai pirmasis mėnuo moterišku vardu. Pirmasis moteriško prado mėnuo. Gyvybės paslaptis: pumpuro mįslė medžiuose, baltais žiedais aplipusiuose. Gegutės spėliojimai ir pranašystės: – Ku – kū. . . Gyvenimas tęsiasi.

BIRŽELIS Birželis – berželio brolis? Sekminių pasaka ir aukšti Joninių laužai. Paparčio žiedas ir saulėje tviskantis tėvo dalgis. Tiki, kad niekada nesibaigs meilės ir vilties giesmė: ieškoti nesurandamo, siekti nepasiekiamo!

LIEPA Antrasis moteriškos gimties mėnuo skelbia savo Buvimą. Svaigiu aromatu alsuoja oras, pilnas medaus ir bičių dūzgimo. Tu skaičiuoji pradžią Pilnatvės: pilnas korys, užmegzti vaisiai, daržinėse suvežtas šienas, pirmoji javų sauja aruode. . . Ne veltui šv. Ona apie šviežią duoną šneka.

RUGPJŪTIS Kas pasėta, tą ir pjauna. . . Kvepia duona branda ir sunokusiomis javų varpomis. . . Kvepia žemdirbio triūsu ir begaline meile Žemei. . . Žemė grąžina tai, ką buvo priėmusi, dosniai atseikėdama už įdėtą darbą. . .

RUGSĖJIS Geltoni grūdai vėl byra į Žemę. . . Gelstantys lapai čeža po kojomis, nuraudo šermukšniai. . . Linksta darželiuose geltoni jurginai. . . Į gelsvus suolus sėdasi mokiniai. . . Grūdai – Duonai. Lapai – Žemei. Gėlės – grožiui. Žinios – ateičiai. Kiekvienam savaip derlingas rugsėjis.

SPALIS Voratinklių sūpuoklėmis supasi Bobų vasara, žarstydama nuo medžių lapus. Kinta spalvų gama, o ir nerimas lyg pagautas paukštis suspurda širdy. . . Nubyra spaliai. . . Taip ir liks kartos jų nebepamačiusios. . . Tik ko tos gervės padangėje taip skaudžiai klykia? . .

LAPKRITIS Auka Žemei atiduota. . . Nuogos medžių šakos plazda žvarbiame vėjyje. . . Skauda. . . Ne fiziškai. . . Gelia širdį, kai suvoki, kad laikinumas duotas tam, kad suvoktum Didybę ir Pastovumą. . .

GRUODIS Žiemos gruodas sustingdė žemę. . . Šalta ir balta. Tik tolstantys laiko žingsnių aidai girdėti gruodžio tyloje. . . Metas suskaičiuoti atliktus darbus, atiduoti skolas, atleisti, kad galėtum ramiai ir džiugiai ištiesti ranką Artėjantiems. . .

Muzika –Chris Spheeris – guitar –Allura, nuotraukos iš interneto.