Dr Nerijus Babinskas http web vu ltifn babinskas

Dr. Nerijus Babinskas: http: //web. vu. lt/if/n. babinskas/ nerijus. babinskas@if. vu. lt Europos istorija: epochos ir regionai Bendrųjų universitetinių studijų (BUS) modulis/dalykas Metodinė medžiaga 2016/17 m. m.

Atsiskaitymas 2

Kaupiamojo balo komponentai: Komponentas “Dividendas” Seminarai 1+1 Atsakymas į probleminį klausimą Pranešimas 3 I testas 3 II testas 3 Techninis asistavimas 3 Iš viso: 16+1 3 3

Studento pasirinkimo laisvė: • Kadangi yra kaupiamojo balo komponentų perteklius, todėl studentas turi teisę rinktis vieną iš toliau pateiktų “komplektų”: 4

I “komplektas”: be pranešimo Pastaba: už raišką seminaruose galima gauti papildomą balą 5

II “komplektas”: su pranešimu Pastaba: už raišką seminaruose galima gauti papildomą balą 6

III “komplektas”: techninis asistavimas Pastaba: už raišką seminaruose galima gauti papildomą balą 7

Pagrindinių kaupiamojo balo komponentų paaiškinimai • Visi testai uždari, vienas galimas atsakymas, kiekvieną testą sudarys po 15 klausimų. • Seminarų komponentą sudaro dvi dalys: lankomumas ir raiška. Seminarų lankomumas – privalomas, tačiau galima praleisti iki 2 seminarų per semestrą (neviršijus ribos - 1 balas). Raiška – tai aktyvus ir konstruktyvus dalyvavimas seminaruose (galima gauti papildomą balą, o taip pat kompensuoti “nestropų” lankomumą). • Atsakymas į probleminį klausimą: dėstytojas atsitiktinai paskirs vieną per egzaminą iš pateikto sąrašo; atsakinėti reikia turint omenyje vertinimo kriterijus. Ruoštis iš paskaitų medžiagos ir nurodytos literatūros. DĖMESIO: jeigu dviejų ar daugiau studentų atsakymai į tą patį probleminį klausimą sutaps tarpusavyje daugiau nei 33% (“tiražuojamos” klaidos ar perteklinė informacija gali šį procentą ir sumažinti), tai jie bus neįskaitomi. 8

Pranešimas: • rengia du žmonės; • temos išplaukia iš probleminių klausimų (pagrindinio ir papildomo sąrašo); dalį literatūros rekomenduoja dėstytojas, kita randama savarankiškai; • pristatymas vyksta per seminarą, datą iš anksto paskiria dėstytojas (bus skelbiamas pranešimų grafikas); pranešimo turinio orientyrai - vertinimo kriterijai. • Pranešimus reikia pasirinkti per rugsėjo mėnesį (vėliau to daryti nebebus galima). • Atsisakyti rengti pranešimą taip pat nebus galima (nes jūs užėmėte temą ir atėmėte galimybę pranešimą rengti kolegoms). • Dėstytojui paprašius skaidrės turi būti išsaugotos auditorijos kompiuteryje ar per dvi dienas atsiųstos elektroniniu paštu. To nepadarius – pranešimas neužskaitomas. 9

Techninis asistavimas: • Pasirinkęs šią užduotį (“misiją”) studentas/-ė atlieka šias funkcijas: – rūpinasi privalomos literatūros (testų ir seminarų) sklaida tarp kursą pasirinkusių studentų; – rūpinasi kurso “tekstbuko” komplektavimu/atnaujinimu pagal naujausią literatūros sąrašą; – padeda spręsti kitus dėstytojui iškilusius techninio pobūdžio klausimus. 10

Probleminių klausimų sąrašas-1 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Kas yra Europa? Kada ji gimė? Kokia/-omis prasme/-ėmis istorikai suvokia Europą? Nuo kada Europa jau nebe tik geografija? Kiek yra Europų? Kas yra Vakarų civilizacija? Kada ji atsirado? Kokie jos išskirtiniai bruožai? Kiek yra Vakarų civilizacijos „parapijų“? Ar Monrealis (Montreal) ir Torontas – priklauso skirtingoms civilizacijoms/subcivilizacijoms? Kalbant perkeltine prasme, ką galėtų simbolizuoti šie miestai? Kiek reikėtų išskirti Europos istorinių regionų: du, tris, keturis ar daugiau? Kuo remiantis tokie regionai išskiriami? Ką jie mums gali paaiškinti apie Europos istoriją? Ar Žemaitiją, Vidurio Europą ir Euraziją kas nors sieja? Ar jas galime laikyti istoriniais regionais? Kokia prasme? Ar galėtumėte pateikti daugiau tokių paradoksalių pavyzdžių? Ką ir kiek Europai reiškia krikščionybė? Ar Europos Sąjungos konstitucijoje ji turėjo būti deklaruota? Koks Europos santykis su religija žvelgiant istoriškai ir XXI amžiuje? Kiek Europos istorijos epochų tradiciškai išskiriama? Ar tokia periodizacija jus įtikina? Kokios būtų galimos alternatyvos? Kuri iš jų atrodo pati įtikinamiausia? Atsakymus pagrįskite. Kaip suprasti posakį, kad Europos ištakos − tai Atėnai, Jeruzalė ir Roma? Ar tai pagrįstas teiginys? Kodėl išskiriami viduramžiai? Ar prasminga juos išskirti? Jeigu taip, 11 tai kada jie Europoje prasidėjo ir baigėsi? Kodėl taip manote? Kokie dar

Probleminių klausimų sąrašas-2 10. Kas istoriškai yra Senoji Europa? O ką būtų galima pavadinti Naująja Europa? Kodėl (kokia prasme)? Kaip istoriškai kito Senosios/Naujosios Europų ribos? 11. Kokios galimos Vidurio Europos sampratos? Kaip Vidurio Europa siejasi su Naująja Europa? Ar prasminga išskirti Vidurio Rytų Europą? Kodėl? Kokios Lietuvos sąsajos su Vidurio Europa? 12. Ar prasminga išskirti Šiaurės Europos regioną? Kodėl? Koks Šiaurės Europos sąvokos santykis su Baltoskandija, Baltijos jūros regionu (BJR)? Kas sieja Lietuvą su Šiaurės Europa, Baltoskandija, BJR? 13. Ar Viduržemis laikytinas Europos istoriniu regionu? Koks jo santykis su Pietų Europa, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų (Levanto) regionais? 14. Graikija ir ES – išimtis ar taisyklė (palygink su Rumunija ir Ispanija)? Ar stačiatikiškos šalys turi ateitį ES? O Pietų Europos šalys? Ar stačiatikišką regioną (arba Pietų Europą) inkorporavusi ES turi ateitį? 15. Kas yra Balkanai? Kuo jie ypatingi? Kokia jų vieta Europos istorijoje? Ar šis regionas turi ateitį ES? 16. Kas yra Rusija: Vakarų ar Europos civilizacijos dalis? Bizantinės civilizacijos tąsa? Rytų civilizacijų „klubo“ narė? Atskira savita civilizacija? Galimi ir kitokie atsakymai. Savo atsakymą pagrįskite. 17. Kas yra Ukraina? Kokie istoriniai veiksniai lemia jos vakarinės dalies savitumą? Kokie veiksniai gali lemti Ukrainos likimą? Ar Ukraina gali 12 tapti ES nare (palygink su Turkija arba Gruzija)?

Papildomi probleminiai klausimai (skirti vien pranešimams): • • • Kodėl Izraelio atstovai dalyvauja „Eurovizijoje“ ir Europos krepšinio čempionatuose? Kiek žydai svarbūs Europos istorijoje ir kultūroje? Atsakymą pagrįskite. Kiek svarbus islamas Europos istorijoje? Kuo ypatinga Turkija? Kokia jos vieta/reikšmė Europos istorijoje? Ar ji gali tapti ES nare? Paaiškinkite sąvokų Rytų Europa, Šiaurryčių Europa ir Pietryčių Europa santykį? Kas sieja šiuos regionus? O ar yra esminių skirtumų? Koks šių regionų santykis su istorine (civilizacine) ir šiuolaikine Europa? Ar Bizantija laikytina civilizacija? Kodėl? Ar Bizantija laikytina Europa? Kodėl? Kuo laikytinas stačiatikiškasis regionas/-ai po Bizantijos žlugimo? Kaip civilizaciškai apibūdintina Lietuva? Koks jos santykis su Europa? Ar jis visada buvo toks? Kokius svarbiausius civilizacinius pokyčius būtų galima įžvelgti Lietuvos istorinėje raidoje? Kokiais argumentais remiantis Jungtinė Karalystė laikoma “specialiuoju atveju” Europos istorijoje? Ar pritariate šiai nuomonei? Jei ne, tai kodėl? Ar britų euroskeptiškumas turi gilesnes istorines (ar geopolitines) šaknis? Jei taip, tai kokias? Ar prasminga būtų išskirti Juodosios jūros regioną? Kodėl, arba kodėl ne? Koks jo santykis su Pietryčių Europos ir Viduržemio (Pietų Europos) regionais? Kas yra krikščioniškojo Pietų Kaukazo (vadinamosios Užkaukazės) šalys civilizaciniu požiūriu? Ar jos turėtų tapti ES narėmis (palygink pasirinktinai su Makedonija, Ukraina, Turkija ar Moldova)? Kas yra nacija (moderni tauta)? Ką Europai reiškia tautiškumas XXI a. ? Ar nacionalizmas vis dar svarbus? Jeigu taip, tai kokį pavidalą jis įgauna? Ar, jūsų 13 manymu, tai - gera tendencija? Kokios galimos alternatyvos? Kiek svarbios šiuolaikinei Europai žmogaus teisės? Kas jas sieja su Europos

Privaloma literatūra – pirmas testas: 1. 2. 3. 4. 5. Brague, R. Ekcentriškoji Europos tapatybė. Vilnius: Aidai, 2001, p. 7 -43, 104 -125. Bumblauskas, A. „Aktualieji ir istoriniai Europos regionai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija, ULB, Vidurio Rytų Europa“, in: Bumblauskas, A. , Potašenko, G. (sud. ) Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos tradicija ir tautiniai naratyvai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009, p. 25 -31 (dalis straipsnio). Bumblauskas, A. „Lietuva ir Europos istoriniai regionai“, in: Šiaurės Atėnai, Nr. 634, 2002 -12 -28 (internete: http: //eia. libis. lt: 8080/archyvas/viesas/20110131124439 /http: //www. culture. lt/satenai/? leid_id=634&kas=straip snis&st_id=62). Halecki, O. Europos istorijos ribos ir skirstymai. Vilnius: Margi raštai, 2014, p. 75 -92, 222 -264. Vareikis, E. Dinozaurėjanti Europa: emociniai-politiniai svarstymai. Vilnius: Strofa, 2002, p. 29 -42. 14

Privaloma literatūra – antras testas: 1. 2. 3. 4. 5. 6. Davies, N. Europa: Istorija. Vilnius: Vaga, 2002, p. 27 -51. Gudavičius, E. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos. Vilnius: Aidai, 2002, p. 17 -29, 50 -59. Halecki, O. Europos istorijos ribos ir skirstymai. Vilnius: Margi raštai, 2014, p. 93 -135, 158 -180, 201 -221. Sotirovič, V. „Balkanai: civilizacijų ir politinės įtakos sferų kryžkelėje“ in: Naujoji Romuva, Nr. 2 (535), p. 17– 22. Wandycz, P. S. Laisvės kaina: Vidurio Rytų Europos istorija nuo viduramžių iki dabarties. Vilnius: Baltos lankos, 1997, p. 1 -17. Vareikis, E. Dinozaurėjanti Europa: emociniai-politiniai svarstymai. Vilnius: Strofa, 2002, p. 228 -245. 15

Pagrindinė rekomenduojama literatūra 1. Arnason, J. P. , Doyle, N. J. (Eds. ) Domains and Divisions of European History. Liverpool University Press, 2010. 2. Brague, R. Ekcentriškoji Europos tapatybė. Vilnius: Aidai, 2001. 3. Delanty, G. Formations of European Modernity. A Historical and Political Sociology of Europe. Palgrave Macmillan, 2013. 4. Delouche, F. ir kt. Europos istorija, parašyta 14 Europos istorikų. Vilnius: Alma littera, 2001. 5. Davies, N. Europa: Istorija. Vilnius: Vaga, 2002. 6. Davies, N. Europe East and West. London: Jonathan Cape, 2006. 7. Gudavičius, E. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos. Vilnius: Aidai, 2002, p. 17 -59. 8. Halecki, O. Europos istorijos ribos ir skirstymai. Vilnius: Margi raštai, 2014. 9. Le Goff, J. The Birth of Europe: 400 -1500. Malden: Blackwell Publishing, 2007 (VU bibliotekoje prieinamas ir rusiškas knygos vertimas). 10. Samalavičius, A. (sud. ) Europos kultūros profiliai: atmintis, tapatumas, religija. Vilnius, 2007 (ypač p. 147 -246). 11. Vareikis, E. Dinozaurėjanti Europa: emociniai-politiniai svarstymai. 16 Vilnius: Strofa, 2002.

Atsakymų į probleminį klausimą vertinimo kriterijai: PRIVALUMAI 1. Ilgalaikės istorinių procesų perspektyvos (sąryšio) suvokimas. 2. Gebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. 3. Dviejų ar keleto skirtingų (istoriografinių) pozicijų pristatymas. 4. Logiškai argumentuotas savo nuomonės pateikimas 5. Aiškiai suformuluotos, logiškos (organiškai išplaukiančios iš viso teksto) išvada/-os ar apibendrinimas. 6. Jeigu tikslinga, apsibrėžtos esminės sąvokos (pvz. , civilizacija, kultūra, „pagrindinis/šalutinis kelias“, feodalizmas ir kita). 17

Atsakymų į probleminį klausimą vertinimo kriterijai: TRŪKUMAI 1. Negebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. 2. Neįvertinami/neminimi esminiai aptariamo regioninio/subregioninio subjekto raidos (tapsmo) veiksniai/komponentai. 3. Neaiškiai suformuluotos, nelogiškos (organiškai neišplaukiančios iš viso teksto) išvada/-os ar apibendrinimas. 4. Grubios faktinės klaidos. 5. Bendras teksto stilistinis/gramatinis nesklandumas, formuluočių neaiškumas. 6. Teksto apimtis yra kitokia nei 0, 5– 2 psl. 18

Pranešimų ir jų pristatymo vertinimo kriterijai PRIVALUMAI 1. Pranešimo pavadinime aiškiai suformuluota (ir išplėtota išdėstant pranešimo idėjas ir teiginius) pagrindinė problema. 2. Jeigu tikslinga, apsibrėžtos esminės sąvokos (pvz. , Vidurio Europa, istorinis regionas, civilizacija, „pagrindinis/šalutinis kelias“, feodalizmas). 3. Gebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. 4. Apgalvota, tikslinga pranešimo struktūra/informacijos pateikimo kompozicija. 5. Ilgalaikės istorinių procesų perspektyvos (sąryšio) atskleidimas (tai reikia daryti apgalvotai ir glaustai, apsiribojant svarbiausiais/aktualiausiais aspektais). 6. Nuoseklus, logiškas dviejų ar keleto skirtingų (istoriografinių) pozicijų pristatymas. 7. Logiškai argumentuotas savo nuomonės dėstymas probleminiu(iais) klausimu(-ais). 8. Aiškiai suformuluotos, logiškos (organiškai išplaukiančios iš viso pranešimo) išvados. 9. Bendras pranešimo retorinis/stilistinis/gramatinis sklandumas. 19 10. Tikslingos vaizdinės priemonės (pageidautina Power. Point

Pranešimų ir jų pristatymo vertinimo kriterijai TRŪKUMAI 1. Pranešimo trukmė kitokia nei 7 -20 min. (neskaitant atsakymų į klausimus). 2. Nesugebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. 3. Neaiškiai suformuluotos, nelogiškos (organiškai neišplaukiančios iš viso pranešimo) išvados. 4. Bendras pranešimo retorinis/stilistinis/gramatinis nesklandumas. 5. Vaizdų prezentacijoje nelydi tekstiniai komentarai/paaiškinimai. 6. Pateikiama, bet kokia informacija pasirinkta tema (“nuo Adomo ir Ievos”…). 7. Pateikta informacija dideliu mastu dubliuojasi su atitinkamos paskaitos ar seminaro lektūros informacija. 8. Pranešėjai Power. Point faile arba raštu nepateikia naudotos lit‑ros sąrašo (atitinkančio bibliografinių sąrašų sudarymo metodinius reikalavimus). 9. Pranešėjai Power. Point pristatymo rinkmenoje (faile) arba raštu nepateikia pranešimo pagrindinių teiginių ir idėjų (bent 2 -4 skaidrės arba 0, 5 -1 standartinio psl. apimties tekstas). 10. Naudotoje literatūroje vyrauja*: 20 § mokykliniai vadovėliai/mokymo priemonės, *dar žr. nerekomenduojamų knygų § abejotino patikimumo internetiniai šaltiniai (speros. lt; tingiu. lt;

Nerekomenduojamų knygų sąrašas • Hart, M. H. Šimtas įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje. Kaunas: Jotema, 2003; • Huf, H. -Ch. Sfinksas: istorijos paslaptys nuo Marko Polo iki Rasputino. Vilnius: Presvika, 1998; • Letukienė, N. , Gineika, J. Istorija. Politologija: kurso santrauka istorijos egzaminui. Vilnius: Alma littera, 2004 (t. p. kiti leidimai); • Morozovienė, R. Istorijos ir politologijos lentelės. Vilnius: Baltos lankos, 2009 (t. p. kiti leidimai); • Varnienė, J. (parengė) Istorijos konspektai: civilizacijos, Lietuva, pasaulis: istorijos mokymo medžiaga. Vilnius: A. Varno personalinė įmonė, 1998 (t. p. kiti leidimai); • . . . sąrašas negalutinis. . . 21

Iš Vilniaus universiteto Akademinės etikos kodekso: 4. Studijų etikos normos: 4. 1. Pripažindami tiesą, žinojimą, gebėjimus, supratimą aukščiausiomis studijų vertybėmis ir tikėdamiesi pasitikėjimo bei teisingo savųjų pasiekimų įvertinimo, Universiteto studentai privalo laikytis akademinio sąžiningumo principo. Šiurkščiausiais akademinio sąžiningumo principo pažeidimais laikoma: 4. 1. 1. Plagijavimas – svetimų idėjų pateikimas kaip savų. Būdingi plagijavimo atvejai: 4. 1. 1. 1. kai svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų – kabučių arba kitokio pobūdžio išskyrimo iš viso teksto (pvz. , atskira pastraipa, kursyvu); 4. 1. 1. 2. kai perpasakojama arba cituojama svetima idėja, iliustracinė medžiaga ar duomenys nenurodant šaltinio. 22

Iš Vilniaus universiteto Studijų nuostatų: VII. Studijų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas: 7. 4. Studentas (klausytojas) šalinamas: 7. 4. 1. dėl nepažangumo; 7. 4. 2. dėl nesąžiningumo studijų arba studijų rezultatų vertinimo metu (nusirašinėjimo, plagiato ir pan. ). . . 23

Sėkmės visiems sąžiningai studijuojantiems: ☺ ☺☺