Dr Nerijus Babinskas doc dr Grigorijus Potaenko Civilizacij

Dr. Nerijus Babinskas, doc. dr. Grigorijus Potašenko Civilizacijų istorija Bendrųjų universitetinių studijų (BUS) modulis/dalykas Metodinė medžiaga 2014/15 m. m.

Informacijos apie kursą ieškoti: http: //web. vu. lt/if/n. babinskas/ Kontaktai: nerijus. babinskas@if. vu. lt grigorijus. potasenko@if. vu. lt

Kurso anotacija • Civilizacijų istorijos modulis yra universitetinis humanitarinio ugdymo dalykas. • Jis apima platų šiuolaikinių tyrinėjimų spektrą: nuo istorijos ir kultūros tyrimų iki civilizacinės analizės ir civilizacijų komparatyvistikos. • Siekiama plėsti humanitarinį akiratį, struktūriškai aprėpiant įvairius civilizacijų raidos segmentus (ištakos, konfigūracinė forma, civilizaciniai procesai) ir civilizacijų raiškos aspektus, pradedant ūkiu, kasdienybe, pasaulinėmis imperijomis ir baigiant universaliomis religijomis, civilizacinėmis epochomis. • Modulis siekia formuoti kritinį mąstymą ir gebėjimą analizuoti bei interpretuoti istorinių kultūrų ir civilizacijų sklaidos procesus. • Paskaitose ir seminaruos orientuojamasi į probleminį medžiagos pateikimą, lyginamąjį civilizacijų, jų specifikos bei ribų atskleidimą. 3

Kurso raktiniai žodžiai: • • • civilizacija, civilizaciniai subjektai, civilizacinis procesas, civilizacinės epochos, imperijos, universalios religijos, periodizaciniai ir regioniniai modeliai, modernizacija, globalizacija, civilizacijų polilogas. 4

Kurso tikslai: • ugdyti kritišką praeities ir dabarties civilizacijų, kaip didžiausių socialinių ir simbolinių konstrukcijų, ir jų tarpusavio santykių supratimą; • formuoti tarpdisciplininę ir lyginamąją civilizacijų istorijos analizės prieigą, pasitelkiant įvairius civilizacinio proceso tyrimo lygmenis; • formuluojant probleminius klausimus, ugdyti gebėjimą analizuoti, kelti hipotezes ir ieškoti naujų sprendimų įvairiais civilizacijos ar civilizacijų raidos aspektais. 5

Atsiskaitymas 6

Kaupiamojo balo komponentai: Komponentas “Dividendas” Seminarai 1+1 Atsakymas į probleminį klausimą Pranešimas 3 I testas 3 II testas 3 Techninis asistavimas 3 Iš viso: 16+1 3 7

Studento pasirinkimo laisvė: • Kadangi yra kaupiamojo balo komponentų perteklius, todėl studentas turi teisę rinktis vieną iš toliau pateiktų “komplektų”: 8

I “komplektas”: be pranešimo Pastaba: už raišką seminaruose galima gauti papildomą balą 9

II “komplektas”: su pranešimu Pastaba: už raišką seminaruose galima gauti papildomą balą 10

III “komplektas”: techninis asistavimas Pastaba: už raišką seminaruose galima gauti papildomą balą 11

Pagrindinių kaupiamojo balo komponentų paaiškinimai • Seminarų komponentą sudaro dvi dalys: lankomumas ir raiška. Leistina lankomumo riba - 2 praleisti seminarai per semestrą (neviršijus ribos - 1 balas). Raiška – tai aktyvus ir konstruktyvus dalyvavimas seminaruose (galima gauti papildomą balą, taip pat kompensuoti “nestropų” lankomumą). • Atsakymas į probleminį klausimą: gausite vieną atsitiktinai per egzaminą iš pateikto sąrašo; atsakinėti turint omenyje vertinimo kriterijus. Ruoštis iš paskaitose pateiktos medžiagos ir nurodytos literatūros. DĖMESIO: jeigu atsakymai į tą patį probleminį klausimą sutaps daugiau nei 33% tarpusavyje (besikartojančios klaidos ar perteklinė informacija gali šį procentą ir sumažinti), tai jie bus neįskaitomi. • Visi testai uždari, vienas galimas atsakymas, kiekvieną testą sudarys po 15 klausimų. 12

Papildomų kaupiamojo balo komponentų paaiškinimai • Pranešimą: – rengia du žmonės; – temos išplaukia iš probleminių klausimų; dalį literatūros nurodo dėstytojas, kita randama savarankiškai; – pristatymas vyksta per seminarą, datą iš anksto paskiria dėstytojas; pranešimo turinio orientyrai - vertinimo kriterijai. – Pranešimus reikia pasirinkti per vasario mėnesį (vėliau to daryti nebebus galima). – Atsisakyti rengti pranešimą taip pat nebus galima, nes tuo būdu jus užėmėte temą ir atėmėte galimybę pranešimą rengti kolegoms. – Dėstytojui paprašius skaidrės turi būti išsaugotos auditorijos kompiuteryje ar per dvi dienas atsiųstos elektroniniu paštu. To nepadarius – pranešimas neužskaitomas. • Techininis asistavimas – techninė pagalba dėstytojui; dažniausiai apsiriboja “tekstbuko” komplektavimu/atnaujinimu pagal naujausią literatūros sąrašą, taip pat elektronininės metodinės ir ugdomosios medžiagos sklaida tarp kitų kurso 13 studentų.

Probleminiai klausimai-1 • • Kas yra civilizacija? Kiek šiandien manoma esant gyvų civilizacijų? Kiek jų buvo? Nuo kada gyvuoja civilizacija ar civilizacijos? Kiek „kelių“ pasaulio istorijoje: vienas, du ar daug? Kokios ir kiek yra pasaulinių religijų? Koks jų santykis su civilizacijomis? Kodėl vienų pasaulinių religijų paplitimo sritys tapo atskiromis civilizacijomis, o kitų ne? Palyginkite islamą ir budizmą. Koks laikotarpis vadinamas „ašiniu laiku“? Kaip ir kokiuose regionuose jis pasireiškė? Kaip jis paveikė civilizacijų raidą? Ar tas poveikis buvo reikšmingas? Kodėl? Ar, jūsų nuomone, “ašinio laiko” koncepcija yra pagrįsta? Kas yra Europa? Kada ji atsirado? Ar Europa yra Vakarų civilizacija? Kokia ir kokiomis prasmėmis istorikai suvokia Europą? Kiek yra Europų? Kas yra Vakarų civilizacija? Ar graikai yra Vakarų civilizacijos pionieriai? Kiek yra Vakarų civilizacijos „parapijų“ (subvariantų)? Kas yra Lietuva civilizaciniu požiūriu ? Kas yra Rusija: Vakarų ar Europos civilizacijos dalis? Bizantinės civilizacijos tąsa? Rytų civilizacijų klubo narė? Atskira savita civilizacija? Galimi ir kitokie atsakymai. Savo atsakymą pagrįskite. 14 Ar JAV–Meksikos siena – tai skirtingų civilizacijų riba? Kas yra (ir kas buvo) Lotynų Amerika?

Probleminiai klausimai-2 • • Kas būdinga Islamo civilizacijai? Europa ir islamas. Kas yra Turkija? O Albanija? Kodėl kai kurie musulmonai konfliktuoja su Vakarais? 2001. 09. 11: Vakarų ir Islamo civilizacijų konfliktas? Kas istoriškai buvo ir civilizaciniu požiūriu yra dabartinė Kinija? Ar Japonija yra Rytai? Kas Japonija buvo praeityje ir kas yra XXI a. pradžioje civilizaciniu požiūriu? Kodėl nei budizmas, nei islamas neišstūmė hinduizmo (brahmanizmo) iš Indijos? Kas Indija buvo praeityje ir kas yra XXI a. pradžioje civilizaciniu požiūriu? Ar gyva ir kiek gyva kastų sistema Indijoje? Ar žydai yra arba kada nors buvo civilizacinis subjektas? Ar Izraelis XXI a. civilizaciniu požiūriu yra Vakarai? Jei taip, tai nuo kada? Ar Vakarų civilizacija apibrėžia ir formuoja globalizacijos procesą? Kokį vaidmenį turi pragmatinės priežastys ir emocijos formuojant civilizacijų pobūdį ir jų raidą? Kam žmonės skiria pirmenybę: laisvei ar tvarkai? Kas yra civilizacijų dialogas ir polilogas? Ar įmanomas dialogas tarp skirtingų civilizacijų? Ar civilizacijos ir jų ryšiai skatiną taiką ar 15 didina potencialius konfliktus?

Papildomi probleminiai klausimai pranešimams • Afrika į pietus nuo Sacharos: kas tai istoriškai ir civilizaciniu požiūriu? 1. Kas yra Ukraina ir kas lemia jos vakarinės dalies savitumą? Kokie veiksniai gali lemti Ukrainos likimą? Ar Ukraina gali tapti ES nare (palygink su Turkija)? 16

Privaloma literatūra: I testas (I testo data: balandžio 16 d. ) • • Europos istorija, parašyta 14 Europos istorikų (iniciatorius F. Delouche), Vilnius, 2001, p. 302 -315, 342 -347, 384 -397, 406 -411. Gudavičius, E. Lietuvos europėjimo keliais: istorinės studijos. Vilnius, 2002, p. 17 -59. Huntington S. P. , Civilizacijų susidūrimas ir pasaulio pertvarka. Vilnius, 2011, p. 11 -47, 5763, 283 -294. Kavolis V. , Civilizacijos sampratos // Kavolis V. , Kultūros dirbtuvė. Vilnius, 1996, p. 201– 211. 17

Privaloma literatūra: II testas (II testo data: gegužės 28 d. ) • • • Delanty G. , Europos išradimas: idėja, tapatumas, realybė. Vilnius, 2002, p. 177 -219. Hameen-Anttila J. , Islamo vadovas. Vilnius, 2009, p. 150 -152, 173 -193. Huntington, S. P. Civilizacijų susidūrimas ir pasaulio pertvarka. Vilnius, 2011, p. 99 -110, 128 -165, 193 -223. Kavolis V. , Civilizaciniai procesai // Kavolis V. , Kultūros dirbtuvė. Vilnius, 1996, p. 211– 232. Tomlinson J. Globalizacija ir kultūra. Vilnius, 2002, p. 41– 78. 18

Rekomenduojama literatūra • • • Baranova, J. Istorijos filosofija. Vilnius, 2000, p. 187 -190, 211 -214, 217224, 231 -235, 267 -301, 325 -328, 336 -337. Brague B. Ekscentriškoji Europos tapatybė, Vilnius, 2001. Dumont L. , Homo hierarchicus : the caste system and its implications / translated by Mark Sainsbury. . . [et al. ]. Chicago ; London : The University of Chicago Press, 1995. Kappeler A. , The Russian empire: a multiethnic history. Harlow: Longman, 2001, pp. 14 -25, 52 -59, 205 -214, 320 -328, 370 -394. Kavolis V. , Sąmoningumo istorija ir civilizacijų analizė // Kavolis V. , Civilizacijų analizė. Vilnius, 1998, p. 7– 28. Manusadžianas, P. E. Gudavičiaus pasaulio raidos civilizacinė koncepcija // Tarp istorijos ir būtovės: Studijos prof. E. Gudavičiaus 70 -mečiui. Vilnius, 1999, p. 433 -458 [yra kai kurių naudingų dalykų, pvz. civilizacija/civilizacijos perskyra] Reischauer E. , Jansen M. , Japonai šiandien. Permainos ir tęstinumas. Kaunas, 1996, p. 73 -84, 94 -95, 105 -113, 117 -131, 383 -399. Vareikis, E. Globalusis futbolas: emociniai ir politiniai civilizacijų santykiai dabartinėje globalizacijoje. Vilnius, 2008, p. 136 -186. Сравнительное изучение цивилизаций: Хрестоматия / Сост. Б. С, Ерасов. Москва, 1998. 19

Atsakymų į probleminį klausimą vertinimo kriterijai PRIVALUMAI 1. 2. 3. 4. 5. 6. Ilgalaikės istorinių procesų perspektyvos (sąryšio) suvokimas. Konceptualus dviejų ar keleto skirtingų (istoriografinių) pozicijų pristatymas. Gebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. Logiškai argumentuotas savo nuomonės pateikimas Aiškiai suformuluotos, logiškos (organiškai išplaukiančios iš viso teksto) išvada/-os ar apibendrinimas. Jeigu tikslinga, apsibrėžtos esminės sąvokos (pvz. , civilizacija, kultūra, „pagrindinis/šalutinis kelias“, feodalizmas). 20

Atsakymų į probleminį klausimą vertinimo kriterijai TRŪKUMAI 1. 2. 3. 4. 5. 6. Negebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. Neįvertinami/neminimi esminiai aptariamo civilizacinio/subciviliacinio subjekto raidos (tapsmo) veiksniai/komponentai. Neaiškiai suformuluotos, nelogiškos (organiškai neišplaukiančios iš viso teksto) išvada/-os ar apibendrinimas. Grubios faktinės klaidos. Bendras teksto stilistinis/gramatinis nesklandumas, formuluočių neaiškumas. Teksto apimtis yra kitokia nei 0, 5– 2 psl. 21

Pranešimų ir jų pristatymo vertinimo kriterijai PRIVALUMAI 1. Aiškiai suformuluota pagrindinė problema pranešimo pavadinime (ir išplėtota išdėstant pagrindines idėjas ir teiginius). 2. Jeigu tikslinga, apsibrėžtos esminės sąvokos (pvz. , Vidurio Europa, istorinis regionas, civilizacija, „pagrindinis/šalutinis kelias“, feodalizmas). 3. Gebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. 4. Apgalvota, tikslinga pranešimo struktūra/informacijos pateikimo kompozicija. 5. Ilgalaikės istorinių procesų perspektyvos (sąryšio) atskleidimas (tai reikia daryti apgalvotai ir glaustai, apsiribojant svarbiausiais/aktualiausiais aspektais). 6. Nuoseklus, logiškas dviejų ar keleto skirtingų (istoriografinių) pozicijų pristatymas. 7. Logiškai argumentuotas savo nuomonės dėstymas probleminiu(iais) klausimu(-ais). 8. Aiškiai suformuluotos, logiškos (organiškai išplaukiančios iš viso pranešimo) išvados. 9. Bendras pranešimo retorinis/stilistinis/gramatinis sklandumas. 22 10. Tikslingos vaizdinės priemonės (pageidautina PPT).

Pranešimų ir jų pristatymo vertinimo kriterijai TRŪKUMAI 1. Pranešimo trukmė kitokia nei 7 -20 min. (neskaitant atsakymų į klausimus). 2. Nesugebėjimas teisingai operuoti pagrindinėmis sąvokomis. 3. Neaiškiai suformuluotos, nelogiškos (organiškai neišplaukiančios iš viso pranešimo) išvados. 4. Bendras pranešimo retorinis/stilistinis/gramatinis nesklandumas. 5. Vaizdų prezentacijoje nelydi tekstiniai komentarai/paaiškinimai. 6. Pateikiama, bet kokia informacija pasirinkta tema (“nuo Adomo ir Ievos”…). 7. Pateikta informacija bent kiek didesniu mastu dubliuojasi su atitinkamos paskaitos ar seminaro lektūros informacija. 8. Pranešėjai PPT faile arba raštu nepateikia naudotos lit‑ros sąrašo (atitinkančio bibliografinių sąrašų sudarymo metodiką). 9. Pranešėjai PP pristatymo faile arba raštu nepateikia pranešimo pagrindinių teiginių ir idėjų (2 -4 PP skaidrės arba 0, 5 -1 standartinio psl. apimties tekstas). 10. Naudotoje literatūroje vyrauja*: § § mokykliniai vadovėliai/mokymo priemonės, 23 *dar žr. nerekomenduojamų knygų abejotino patikimumo internetiniai šaltiniai (Wikipedia. org ir pan. ),

Nerekomenduojamų knygų sąrašas • Hart, M. H. Šimtas įtakingiausių asmenybių pasaulio istorijoje. Kaunas: Jotema, 2003; • Huf, H. -Ch. Sfinksas: istorijos paslaptys nuo Marko Polo iki Rasputino. Vilnius: Presvika, 1998; • Letukienė, N. , Gineika, J. Istorija. Politologija: kurso santrauka istorijos egzaminui. Vilnius: Alma littera, 2004 (t. p. kiti leidimai); • Morozovienė, R. Istorijos ir politologijos lentelės. Vilnius: Baltos lankos, 2009 (t. p. kiti leidimai); • Varnienė, J. (pareng. ) Istorijos konspektai: civilizacijos, Lietuva, pasaulis: istorijos mokymo medžiaga. Vilnius: A. Varno personalinė įmonė, 1998 (t. p. kiti leidimai); • . . . sąrašas negalutinis. . . 24

Iš Vilniaus universiteto Akademinės etikos kodekso: 4. Studijų etikos normos: 4. 1. Pripažindami tiesą, žinojimą, gebėjimus, supratimą aukščiausiomis studijų vertybėmis ir tikėdamiesi pasitikėjimo bei teisingo savųjų pasiekimų įvertinimo, Universiteto studentai privalo laikytis akademinio sąžiningumo principo. Šiurkščiausiais akademinio sąžiningumo principo pažeidimais laikoma: 4. 1. 1. Plagijavimas – svetimų idėjų pateikimas kaip savų. Būdingi plagijavimo atvejai: 4. 1. 1. 1. kai svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų – kabučių arba kitokio pobūdžio išskyrimo iš viso teksto (pvz. , atskira pastraipa, kursyvu); 4. 1. 1. 2. kai perpasakojama arba cituojama svetima idėja, iliustracinė medžiaga ar duomenys nenurodant šaltinio. 25

Iš Vilniaus universiteto Studijų nuostatų: VII. Studijų sustabdymas, nutraukimas ir atnaujinimas: 7. 4. Studentas (klausytojas) šalinamas: 7. 4. 1. dėl nepažangumo; 7. 4. 2. dėl nesąžiningumo studijų arba studijų rezultatų vertinimo metu (nusirašinėjimo, plagiato ir pan. ). . . 26

Sėkmės visiems sąžiningai studijuojantiems: ☺ ☺ ☺ Klausimai?