DNR APRAO VEIKSMO Kultrins edukacijos administravimo platformos ir

DNR APRAŠO VEIKSMO „Kultūrinės edukacijos administravimo platformos ir kultūros edukatorių tinklo sukūrimas siekiant užtikrinti kokybišką ir įvairialypį kultūros ugdymą bei nuoseklų koordinavimą“ ĮGYVENDINIMO KONCEPCIJOS PRISTATYMAS LR Kultūros ministerija, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 1

KODĖL REIKIA ŠIO VEIKSMO? Sprendžiama problema, priežastys, įrodymai - Problema. Žemesni nei EBPO vidurkis Lietuvos mokinių pasiekimai (didžiausias atsilikimas žinių pritaikymo lygmenyse bei atliekant užduotis, reikalaujančias aukštesnių mąstymo gebėjimų); kompetencijų (kritinio ir kūrybinio mąstymo, emocinio intelekto, gebėjimo spręsti kompleksines problemas) stoka 1. - Priežastys. 1. Vieningos, išplėtotos ir sėkmingai veikiančios kultūrinės edukacijos sistemos, susietos su bendrais formaliojo ir neformaliojo ugdymo uždaviniais, integruotos ir orientuotos į formaliojo ugdymo programas, nebuvimas Lietuvos mastu. 2. Kultūros paso programos ribota kultūrinės edukacijos lauko apimtis ir administravimo problemos. - Įrodymai. 1. Įrodyta teigiama kūrybinių intervencijų įtaka mokiniams (padidėjusi motyvacija, aukštesni pasiekimai: JK Kūrybinių partnerysčių programa – nuo 4, 4 iki 7, 5 proc. pagerino baigiamųjų egzaminų rezultatus, investuoto 1 svaro grąža – 15, 3 svarų). 2. Žemo SEK mokiniai, įsitraukę į kultūrinį ugdymą, turi penkis kartus didesnę tikimybę baigti mokyklą, o siekiančiųjų aukštojo mokslo diplomo dalis padidėja nuo 42 iki 61 procentų 2. Veiksmo tikslas, uždaviniai ir rodikliai 2 • Tikslas. Stiprinti kultūrines kompetencijas ir per jas ugdyti kitus ateičiai būtinus mokinių gebėjimus, pasitelkiant kultūrinės edukacijos sistemą (nuoseklų edukatorių kompetencijų vystymą per kultūros edukatorių tinklą, kūrybinių partnerysčių praktines intervencijas, naudojant tam pritaikytą IT sistemą). • Uždaviniai. Kultūrinės edukacijos administravimo platformos, grįstos inovatyvia blokų grandinių technologija, sukūrimas (ja naudosis Kultūros pasas, kūrybinės partnerystės); kultūrinės edukacijos koordinatorių (formaliajame ir neformaliajame ugdyme) tinklo sukūrimas siekiant užtikrinti kokybišką kultūros ugdymą ir nuoseklų koordinavimą. • Rodikliai. Kultūrinės edukacijos paslaugų prieinamumas visiems Lietuvos mokiniams (apie 320 000); sukurtų partnerysčių skaičius – 40; partnerystėse dalyvavusių mokinių skaičius – 7000; parengtų (apmokytų) edukatorių (mokytojų, bibliotekininkų, kitų su kultūros edukacija susijusių asmenų) skaičius – 400; sukurta ir išbandyta platforma – 1 vnt. ; jos naudos gavėjų skaičius – bent 350 tūkst. (mokytojai, mokyklos administracija, tėvai, mokiniai, kūrėjai).

KAIP VEIKSMAS BUS ĮGYVENDINTAS? Veiksmo įgyvendinimas • Projektų atranka šiame veiksme nevykdoma. Paslaugų ir prekių įsigijimui bus skelbiami viešieji pirkimai; • Terminai: 2021 m. rugpjūčio 5 d. – didesnės vertės pirkimo galutinė sutarčių sudarymo data; didžiausių pirkimų sutarčių – ne vėlesnė nei 2021 m. I ketvirtis; vėliausia pirkimų sutarčių sudarymo data – 2021 m. lapkričio 10 d. (nedidelės vertės, 2000 EUR komunikacijos ir renginių paslaugos). Projekto pagaiga – 2021 m. gruodžio 31 d. • 2020 m. investicijos – 184 516, 64 EUR, 2021 m. investicijos 2 315 050, 36 EUR. , bendra suma: 2 499 567 EUR. Projektai, projekto vykdytojai, veiklos Veiksmo įgyvendintoja – Lietuvos Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Kultūros edukacijos sistema apimtų du esminius komponentus: - Kultūrinės edukacijos kompetencijos centro, koordinuojančio kultūrinės edukacijos koordinatorių tinklą, veiklas (darbas su kultūros edukacijos koordinatoriais, kultūrinės edukacijos stiprinimo ir plėtros strategijos parengimas, mokytojų, bibliotekininkų ir kitų su kultūros edukacija dirbančių asmenų kompetencijų stiprinimas, individualios pagalbos kuriant ir siūlant naujas kultūrinės edukacijos paslaugas bei tobulinant egzistuojančias teikimas, kūrybinių partnerysčių intervencijų metodologijos parengimas ir išbandymas inicijuojant ir įgyvendinant tokias intervencijas); - Kultūrinės edukacijos administravimo platformą, grįstą inovatyvia blokų grandinių technologija, kuri leis minimaliomis administravimo sąnaudomis įgyvendinti kultūrinės edukacijos priemones formaliajame ugdyme (kūrybinės partnerystės) ir išspręs kultūros paso, iki šiol įgyvendinamo laikinais IT sprendimais, administravimo problemą. 3

KIEK VEIKSMAS KAINUOS IR KOKIĄ NAUDĄ SUKURS? Tikslinės grupės ir naudos gavėjai Lietuvos ugdymo įstaigų bendruomenės, t. y. 320 tūkst. mokinių; mokytojai ir kiti darbuotojai, prisidedantys prie kultūrinės edukacijos – 32 tūkst. ; tėvai ir globėjai – 300 tūkst. ; Lietuvos kultūros ir meno įstaigos, menininkai ir kultūros edukatoriai (2020 06 duomenimis – 900 paslaugų teikėjų, skaičiai auga). Ekonominis naudos ir investicijų santykis Ekonominės naudos ir išlaidų santykis (ENIS) – 5. 51. Ekonominė vidinė grąžos norma (EVGN) – 18. 88%. Ekonominė dabartinė grynoji vertė (EDGV): 19 032 288 EUR. Nauda pasireiškia dėl pagerintų įgūdžių dėka padidėjusio darbo užmokesčio. Poveikis valstybės biudžetui Grynoji dabartinė vertė -4 396 251. 4