Diskriminacija darbo santykiuose Diskriminacija Iskiriamos dvi diskriminacijos rys

Diskriminacija darbo santykiuose

Diskriminacija Išskiriamos dvi diskriminacijos rūšys: Tiesioginė diskriminacija būna tada, kai dėl rasinės ar tautinės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos su vienu žmogumi elgiamasi ne taip palankiai, negu su kitu tokioje pačioje situacijoje.

Sąvokos Darbo santykiai – tai santykiai, kurie atsiranda sutarties pagrindu ir kurių vienas subjektas (darbuotojas) atlieka tam tikrą darbo funkciją, laikydamasis nustatytų darbo normų ir vidaus darbo tvarkos, o kitas subjektas (darbdavys) suteikia jam darbą, sulygtą darbo sutartimi, garantuoja darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvine sutartimi ir šalių susitarimu, ir moka darbo užmokestį pagal atliekamo d a r b o k i e k į i r k o k y b ę.

Problema Diskriminacija darbo santykiuose, nesuderinama su demokratinės valstybės principais. Diskriminuojantis asmuo pažeidžia fundamentalius demokratinės valstybės principus ir vykdo nusikalstamą veiką, inkriminuojamą pagal LR BK 169 str. Diskriminuojamas asmuo praranda pragyvenimo šaltinį, tad susiklosčiusios aplinkybės verčia ieškoti kitų “lengvesnių pajamų” (jungiasi į kriminalines grupuotes, daro nusikaltimus). Diskriminuojamas asmuo gyvena socialinėje atskirtyje, taip užkertamas kelias jo integracijai į visuomenę ir funkcionavimui joje kaip pilnavertei visuomenės ląstelei. Diskriminacija darbo santykiuose, vis dėlto, Lietuvos Respublikoje pasitaikantis reiškinys.

Hipotezė Diskriminacija skatina nusikalstamumą

Tikslas Nustatyti diskriminacijos darbo santykiuose apimtis, sritis, specifiką ir poveikį. Nustatyti darbdavio ir darbuotojų požiūrį į diskriminacijos reiškinio faktinę situaciją darbo santykiuose Lietuvos Respublikoje.

Metodai I. Apklausa: 1) anketavimas 2) interviu II. Dokumentų analizė

Lygių galimybių teisinio instituto definicija l Lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas, nepaisant amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ir kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar įstatymuose numatytų pagrindų.

Lygių galimybių teisinio instituto vieta teisinėje valstybėje l l Lygios galimybės yra viena svarbiausių šiuolaikinės visuomenės vertybių ir principų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, daugelyje Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių įvairius visuomeninius santykius, yra įtvirtintas konstitucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Kiekvienas visuomenės narys turi turėti vienodas galimybes siekti išsimokslinimo, karjeros, tobulintis, veikti visose politinės ir visuomeninės veiklos srityse.

Lygių galimybių darbo santykiuose principas l Nors darbuotojai labai skirtingi, verslo produktyvumas ir gera vadyba reikalauja, kad kiekvienas darbuotojas būtų gerbiamas nepriklausomai nuo jo ar jos asmeninių savybių.

Dokumentų analizė: Teisės aktai, įtvirtinantys nediskriminacijos principą

Dokumentų analizė: Lygių galimybių instituto raida pasaulyje l l l Pirmasis teisės aktas, kuriame buvo įtvirtintas nediskriminacijos principas – Tautų sąjungos statutas 1919 m. 1948 m. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija

Dokumentų analizė: Lygių galimybių instituto raida pasaulyje l l 1963 m. Deklaracija dėl visų formų rasinės nediskriminacijos panaikinimo; 1965 m. Tarptautinė konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, 1966 m. Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas bei Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas, 1979 m. Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir kt.

Dokumentų analizė: Lygių galimybių instituto raida Lietuvos Respublikoje l l 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Jos 29 str. 2 d. numato, jog žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu; 1998 m. LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas

Dokumentų analizė: Lygių galimybių instituto raida Lietuvos Respublikoje l 2003 m. LR lygių galimybių įstatymo priėmimas (įsigaliojo nuo 2005 -01 -01), kurio paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos LR Konstitucijoje įtvirtintos žmonių lygios teisės bei uždrausta bet kokia tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų;

Dokumentų analizė: Lygių galimybių instituto raida Lietuvos Respublikoje l Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei sudėtys yra išdėstytos 2000 m. LR baudžiamojo kodekso XXV skyriuje. Be abejo, kalbant apie nediskriminacijos principą, svarbiausias yra šio skyriaus 169 straipsnis, kuriame nurodoma, jog tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Dokumentų analizė: konstitucinė nuostata Lietuvos Konstitucijos 29 straipsnis Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Komentaras: Konstitucinė nuostata įtvirtina lygias galimybes visapusiškai: draudžiama tiek diskriminacija ir teisių suvaržymas, tiek ir privilegijų asmenims kitų asmenų atžvilgiu teikimas.

Dokumentų analizė: Baudžiamasis kodeksas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 169 straipsnis. Diskriminavimas dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, religijos ar kitos grupinės priklausomybės Tas, kas atliko veiksmus, kuriais siekta žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų sutrukdyti lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, darbo ar kitoje veikloje arba suvaržyti tokios žmonių grupės ar jai priklausančio asmens teises ir laisves, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Komentaras: valstybė baudžiamosios teisės instrumentais gina tik koncepcines savo vertybes. Iš to, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas įtvirtina nediskriminavimo principą, galime daryti išvadą, kad tai yra Lietuvos Respublikos kaip teisinės valstybės šerdis, esminis elementas.

Dokumentų analizė: Diskriminaciją reglamentuojantys teisės aktai LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMAS 5 straipsnis. Darbdavio pareiga įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje Įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į asmens amžių, lytinę orientaciją, negalią, rasę ar etninę priklausomybę, religiją ar įsitikinimus, privalo: 1) priimdamas į darbą, į valstybės tarnybą, taikyti vienodus atrankos kriterijus įsidarbinimo sąlygoms, išskyrus šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytus atvejus; 2) sudaryti vienodas darbo, valstybės tarnybos sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, siekti sudėtingesnio profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį, taip pat teikti vienodas lengvatas; 3) naudoti vienodus darbo ir vykdomos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus;

Dokumentų analizė: diskriminaciją reglamentuojantys teisės aktai LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMAS 5 straipsnis 1 dalis: 4) naudoti vienodus atleidimo iš darbo ir iš valstybės tarnybos vertinimo kriterijus; 5) už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį; 6) imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų priekabiavimo; 7) imtis priemonių, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo; 8) imtis priemonių, kad darbuotojas, tarnautojas, pateikęs skundą dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių; 9) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.

Dokumentų analizė: diskriminaciją reglamentuojantys teisės aktai Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog vienodų atrankos kriterijų pažeidimu priimant į valstybės tarnybą nelaikoma: 1) apribojimai dėl amžiaus; 2) reikalavimas mokėti valstybinę kalbą; 3) draudimas dalyvauti politinėje veikloje; 4) dėl pilietybės taikomos skirtingos teisės; 5) specialiomis priemonėmis sveikatos apsaugos, darbo saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiama neįgaliesiems sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes.

Anketavimas Vykdant anketinę apklausą buvo apklausta 100 respondentų nuo 16 iki 55 metų amžiaus. 57 respondentai buvo moterys, 43 – vyrai. Visi apklaustieji yra dalyvavę darbo santykiuose, tačiau šiuo metu dirbantys yra 95.

Anketos klausimai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. Ar esate patyręs diskriminaciją asmeniškai? Su kokio pobūdžio diskriminacija esate tiesiogiai susidūręs: dėl tautybės, dėl lyties, dėl seksualinės orientacijos, dėl įsitikinimų ar dėl socialinės padėties? Kas būtent jus diskriminavo: darbovietės vadovas, bendradarbiai lygūs arba žemesni pareigomis ar bendradarbiai aukštesni pareigomis? Kaip dažnai teko jums susidurti su diskriminacija? Ar dėl diskriminacijos kreipėtės į atitinkamas institucijas? Su kuriais asmenimis jūs nenorėtumėte dirbti kartu? Kokiu asmeniu jūs nepageidautumėte, kad būtų jūsų vadovas? Kaip turėtų elgtis darbovietės vadovas žinodamas, kad priimamo į darbą asmens atžvilgiu darbuotojai yra nusiteikę priešiškai? Kas dažniau susiduria su diskriminacija dėl lyties?

Anketavimas 1. Ar esate patyręs diskriminaciją asmeniškai? Iš visų apklaustų asmenų diskriminaciją patyrė 37, 62 – ne, 1 – nežinojo kas tai yra.

Anketavimas l l l Su diskriminacija dėl rasės susidūrė – 1 dėl tautybės – 6 dėl lyties – 12 dėl seksualinės orientacijos – 2 dėl įsitikinimų – 15 dėl soc. padėties – 1

Anketavimas Diskriminuojantis subjektas: l Darbovietės vadovas – 15 l Bendradarbiai lygūs ar žemesni pareigomis – 12 l Bendradarbiai aukštesni pareigomis – 10

Anketavimas l l l Kaip dažnai teko susidurti su diskriminacija : Kasdien - 6 Labai dažnai (daugiau nei 10 kartų) - 6 Daugiau nei 5 kart - 12 Daugiau nei 1 kartą - 6 1 kartą - 7

Anketavimas Iš patyrusių diskriminaciją 37 asmenų: l nei vienas nesikreipė į jokias institucijas, l 12 teigė nežinantys ar kreiptųsi į jas ateityje, Iš visų 100 respondentų: l 42 teigė nežinantys ar kreiptųsi į institucijas, l 38 teigė, jog nesikreiptų, l 20 teigė, kad kreiptųsi.

Anketavimas l l l Kaip turėtų elgtis darbovietės vadovas žinodamas, kad priimamo į darbą asmens atžvilgiu darbuotojai yra nusiteikę priešiškai? Nepriimti tokio asmens į darbovietę - 24 Stengtis konfliktą išspręsti - 63 Nežinau - 10 Nieko nedaryti - 3

Anketavimas l l l l „Blogieji taškai“ (apklaustieji asmenys taškais nuo 0 iki 10 išreiškė savo nuomonę. Taigi, kuo didesnis surinktų taškų skaičius, tuo didesnis nusistatymas prieš atitinkamą socialinę grupę) dėl prieštaravimo jei bendradarbis būtų vienas iš šių asmenų: Romų tautybės asmuo - 114 Žydų tautybės asmuo - 48 Homoseksualus asmuo - 132 Teistas asmuo - 204 Musulmonas - 99 Juodaodis - 60 Kitos tautybės asmuo - 9

Anketavimas „Blogieji taškai“ dėl prieštaravimo, jeigu darbovietės vadovas būtų vienas iš šių asmenų: l l l l Romų tautybės asmuo - 159 Žydų tautybės asmuo - 99 Homoseksualus asmuo - 123 Teistas asmuo - 240 Musulmonas - 96 Juodaodis - 72 Kitos tautybės asmuo apskritai - 21

Anketavimas Visi 12 respondentų, susidūrę su diskriminacija dėl lyties yra moterys. Tai sudaro 21 % procentą visų apklaustų moterų.

Interviu: romų problema Lietuvoje l Pasak „Teisės ir tolerancijos institutas“ atstovo Svaigedo Stoškaus, romai, kaip tautinės mažumos atstovai, susiduria su diskriminacija dėl tautybės nuolatos. Mūsų visuomenėje vyrauja nuomonė, kad romai nenori integruotis ir tapti pilnaverte mūsų visuomenės dalimi, kad dėl visų bėdų kalti tik patys romai. Tačiau ar mes niekada nesusimąstėme, kad visuomenėje galiojantys stereotipai, asocijacijos, kad visi romai vagys, narkotinių medžiagų prekeiviai, izoliuoja romų tautybės žmones bei „laiko“ juos socialinėje atskirtyje. Tokia socialinė izoliacija realybėje pasireiškia įvairiomis formomis: nuo to, kad niekas nepriima romų į darbą ir taip atima iš žmogaus pragyvenimo šaltinį, iki pašaipių ar piktų žvilgsnių gatvėje, palydinčių romų tautybės asmenį. Tokios visuomenėje egzistuojančios romų diskriminacijos formos negatyviai veikia tiek asmens psichiką (savęs kritinį vertinimą, nepasitikėjimą savimi bei aplinkiniais ir t. t. ), tiek socialines jų gyvenimo sąlygas (gyvenimą tabore lūšnynuose, pajamų gavimą iš k r i m i n a l i n ė s v e i k l o s i r t. t. ).

Interviu: Darbdavio požiūris į diskriminaciją darbe l 1. 2. 3. SPP advokatų kontoros advokato bei partnerio Vidmanto Drizgos nuomone, darbe nėra vietos diskriminacijai dėl sekančių priežasčių: Visi kaip kolektyvas turi būti suinteresuoti komandiniu darbu kuriant bendrą produktą; Elementarus išprusimas suponuoja pareigą gerbti kitokį, nei esi pats (bet kuria prasme kitokį); Kiekvienas yra individualus, taigi klasifikuoti asmenines savybes į “vertingas”/”nevertingas” yra beprasmiška.

Interviu: Eksperto nuomonė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus nuomone diskriminacijos darbo santykiuose statistika Lietuvoje gali būti klaidinanti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, žmonės tik dabar pradeda suprasti, kad tam tikrų formų darbuotojų/kandidatų į darbuotojus engimas darbo santykiuose iš tiesų pažeidžia jų neginčijamą teisę į lygias galimybes. Visų antra, žmonės, kurie iš tiesų susiduria su diskriminacija, retai būna linkę apie tai šnekėti dėl baimės prarasti darbo vietą. Visumoje diskriminacijos darbo santykiuose tendencijos nuteikia optimistiškai: vis rečiau gaunama skundų dėl diskriminacijos. Direktoriaus nuomone, viena iš pagrindinių to priežasčių gali būti darbo jėgos stygius Lietuvoje, kuris verčia darbdavius labiau vertinti asmenis pagal jų gebėjimus, nei pagal kokius kitus subjektyvius kriterijus.

Nediskriminavimo įgyvendinimas Tinkamo elgesio normos (nediskriminavimo darbe) įgyvendinamos tada, kai organizacija laikosi politikos, veikimo būdų ir elgesio normų, kurios: l l l suteikia galimybę visam personalui pasiekti geriausių darbo rezultatų, stengiantis pašalinti bet kokias neteisėtos diskriminacijos apraiškas. vertina darbuotojus tik pagal nuopelnus ir užtikrina teisingas ir vienodas sąlygas įsidarbinant, paaukštinant pareigose, apmokant, siekiant karjeros, paskirstant darbus, atestuojant ir skiriant nuobaudas. teikia paramą personalui su specifiniais poreikiais (pavyzdžiui, neįgaliesiems ar auginantiems vaikus).

Institucijos bei organizacijos kovojančios už lygias teises bei galimybes

Lygių galimybių apsaugos tarnyba l l l Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba yra savarankiška institucija, atskaitinga Seimui. Į kontrolieriaus tarnybą gali kreiptis vyrai ir moterys, pajutę diskriminaciją dėl savo lyties darbo, švietimo, prekių ir paslaugų teikimo sferose ar patyrę seksualinį priekabiavimą. Nuo 2005 m. sausio 1 d. tarnyba taip pat tiria skundus asmenų patyrusių diskriminaciją ar priekabiavimą dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ir etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų darbe, švietimo įstaigoje ar teikiant paslaugas. Reglamentuota specialių priemonių (pozityvios diskriminacijos) taikymo galimybė, siekiant lyčių pusiausvyros bei užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija l l l Socialines apsaugos ir darbo ministerija, turinti kaip vieną iš esminių veiklos sričių – socialinę integraciją, kurios viena iš krypčių lygių galimybių įgyvendinimas, kuruoja dvi programas, kuriomis remiantis įgyvendinami veiklos tikslai – t. y. Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2005 -2009 metų programa, kuri remiasi Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatomis. Jos tikslai - nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai spręsti moterų ir vyrų lygių galimybių problemas visose srityse; užtikrinti lyčių aspekto integravimą; parodyti specifines moterų ir vyrų problemas ir jas spręsti. Taip pat parengtas Nacionalinės antidiskriminacinės 2006− 2008 metų programos projektas, kuris remiasi Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu. Programos paskirtis – informuoti visuomenę apie diskriminacijos apraiškas Lietuvoje ir jos neigiamą įtaką atskirų visuomenės grupių galimybėms lygiomis sąlygomis aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje bei lygių teisių gynimo priemones, ugdyti visuomenės toleranciją.

Lietuvos Gėjų Lyga (LGL) Tai nepriklausoma nevyriausybinė nacionalinė organizacija, vienijanti homoseksualius ir biseksualius piliečius nuo 18 metų. Pagrindiniai LGL tikslai: l mažinti šalies gėjų ir lesbiečių izoliaciją ir priespaudą sukuriant informacijos ir komunikacijos tinklą bei homoseksualų informacijos ir paramos centrus; l skleisti objektyvią informaciją apie homoseksualumą visuomeninėms institucijoms siekiant mažinti homoseksualų diskriminaciją; l dalyvauti rengiant antidiskriminacinius ir registruotos partnerystės įstatymus; l organizuoti visuomeninius ir kultūrinius renginius homoseksualams. l

Lietuvos invalidų draugija (LID) LID Vienija virš 43, 5 tūkstančių narių - žmonių su fizine negalia ir jų draugų - 63 draugijos skyriuose Lietuvos miestuose ir rajonuose. Tai didžiausia neįgaliųjų organizacija šalyje. Pagrindinis draugijos tikslas – įgyvendinti neįgaliųjų lygias galimybes visose visuomenės gyvenimo srityse. Uždaviniai: l Atstovauti ir ginti neįgaliųjų teises bei teisėtus interesus, teikti pasiūlymus, priimant sprendimus valdžios institucijose; l Remti neįgaliųjų ugdymą, švietimą, darbinį užimtumą; l Teikti bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas; l Pritaikyti aplinką žmonėms su fizine negalia; l Skatinti neįgaliųjų meninę kūrybą, organizuoti jų laisvalaikį, poilsį.

Lygių galimybių plėtros centras yra ne pelno siekianti viešoji įstaiga, kurią, siekdamos stiprinti ilgametį bendradarbiavimą, įkūrė Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba bei Kauno moters užimtumo informacijos centras. Lygių galimybių plėtros centro tikslai: l teikti informaciją apie Europos sąjungos bei kitų tarptautinių organizacijų vykdomą politiką, dokumentus lygių galimybių srityje; l organizuoti mokymus, konferencijas, seminarus, apvalius stalus ir diskusijas; l rengti ir leisti mokomąją, metodinę, informacinę literatūrą bei kitą medžiagą, inicijuoti mokymo medžiagos, priemonių ir metodų tobulinimą; l inicijuoti nepriklausomus tyrimus žmogaus teisių, diskriminacijos bei kitais susijusiais klausimais.

Išvados 1. 2. 3. 4. 5. 1. 2. Lietuvos Respublikos bei tarptautiniai teisės aktai nuosekliai saugo asmenis, nuo diskriminacijos darbo santykiuose; Lietuvos Respublikoje veikia vyriausybinės bei nevyriausybinės organizacijos, kurios gina asmenis, nuo diskriminacijos darbo santykiuose; Kaip matyti iš apklausos rezultatų, diskriminacijos atvejų pasitaiko; Žmonės, susiduriantys su diskriminacija, dažniausiai nesikreipia į jų teises ginančias institucijas; Iš apklaustųjų, kurie pripažino patyrę diskriminaciją, nuomonės galima daryti išvadą, kad Lietuvoje darbo santykiuose labiausiai diskriminuojama dėl: i) įsitikinimų; ii) lyties; iii) tautybės. Hipotezė dalinai pasitvirtino: Patiriama diskriminacija darbe bei individualus nusikaltimas tiesioginio ryšio neturi. Vis dėlto, teistų asmenų diskriminavimas darbo santykiuose turi tiesioginį ryšį su teistų asmenų tolimesne nusikalstama veika (teistiems kur kas sunkiau įsidarbinti neteistiems, taigi jie ima ieškoti kitų pajamų šaltinių).

Kriminologinį tyrimą atliko l l l l Rokas Rudzinskas Justinas Stankus Gytis Koržinskas Lina Jočenkaitė Lina Stanišauskaitė Simona Martinavičiūtė Giedrė Lapytė Laurynas Žukas Copy right, 2006