Dievo Gailestingumas egzistenciniame dugne konvertit krikionyb patirtys ir

Dievo Gailestingumas egzistenciniame dugne: konvertitų į krikščionybę patirtys ir gyvenimo prasmės ypatumai Mokslinė-praktinė konferencija “Kito link: Gailestingumo darbai” Marijampolė 2015 m. Sandra Kratavičiūtė Alytaus Putinų gimnazija

Pranešimas parengtas remiantis atliktu empiriniu psichologiniu tyrimu, grįstu kokybine metodologija: • “Religinį atsivertimą patyrusių suaugusiųjų gyvenimo prasmės ypatumų fenomenologinė analizė” (VDU, 2015, Socialinių mokslų fakultetas)

Dievui NĖRA neprasmingų gyvenimų. . . “The Bridge” prezentacija

Atsivertimas – kas tai? • Religinis atsivertimas unikalus transcendentinis fenomenas, apibrėžtinas kaip egzistencinis lūžis, reiškiantis dvasinę asmens transformaciją ir gyvenimo reorientaciją iš esmės pakeičiant kryptį (Vorgrimler, 2003).

Atsivertimas - ĮVYKIS

Atsivertimas – KELIAS (procesas)

Svarbiausias veiksnys, paskatinęs religiniam atsivertimui, buvo išgyventa tam tikra KRIZĖ (egzistencinis dugnas), sąlygojusi dvasinės pagalbos poreikį

Atsivertimui įtakos taip pat turėjo: • Tikinčiųjų bendruomenėje išgyventa gailestingumo ir palaikančių santykių patirtis; • Atgaila (Išpažintis) ir Dievo gailestingumo išgyvenimas; • Kunigo asmuo; • Alfa kursas • Autentiškas tikėjimo liudijimas

Tikėjimo liudijimas – Gailestingumo darbas • Liudijimas kaip vilties istorija; • Liudijimas kaip autentiška motyvacija tikėjimui; • Liudijimas kaip Dievo veikimo žmogaus gyvenime patirtis; • Anot Zulumskytės (2004), tyrinėjusios tikėjimo reikšmę suaugusiam asmeniui, žmogų motyvuoti atsivertimui ir tikėjimui gali kito tikinčiojo pavyzdys ir jo gyvenimo bei tikėjimo liudijimas, kadangi, anot Levino, būtent per kito žmogaus veidą Dievas ateina pas žmogų absoliučiai save jam dovanoja (Būgaitė, 2004) • Pembroke (2009) teigimu, viltingas gyvenimo patirčių liudijimas gali padėti kitiems žmonėms atrasti prasmę sielvarto ir kančios išgyvenimuose. Evangelinė žinia, skelbianti naują gyvenimą, duoda galingą perspektyvą, įveikiant sudėtingas gyvenimo situacijas

Atsivertimas sietinas su: • Dievo meilės ir gailestingumo patirtimi; • Vidinės laisvės ir egzistencinio saugumo atradimu; • Kognityviniais ir elgesio pokyčiais (sustiprėjusi savivertė ir teigiamai pakitęs “aš” vaizdas); • Meilės žmonėms atradimu; • Išsiplėtusiu socialinių ryšių tinklu: nauja bendruomenė

Gyvenimo prasmė IKI atsivertimo

• Beprasmybė • Egzistencinė tuštuma • Nenoras gyventi ir suicidinės mintys • Mirties nerimas • Priklausomybės psichotropinėms medžiagoms

Ikireliginės gyvenimo prasmės ryšys su: • • Šeima Profesine veikla Materialinėmis vertybėmis Tobulėjimu bei pažinimo siekimu kaip transcendentiniais lūkesčiais (pvz. , domėjimasis filosofija)

Gyvenimo prasmė PO atsivertimo

Gyvenimo prasmės ir tikėjimo į Dievą bei religinės praktikos sąsajos

TIKĖJIMAS konceptualizuotinas kaip asmeninis santykis su Dievu, teikiantis pagalbą įvairių krizių ir sunkumų įveikoje

Gyvenimo prasmės ir vidinės darnos (ramybės, vilties, atleidimo, dėkingumo) sąsajos

Gyvenimo prasmės ir altruizmo (pasiaukojimo, pagalbos) sąsajos: savanorystės praktika

Gyvenimo prasmės ir netikinčiųjų evangelizavimo sąsajos

Gyvenimo prasmės ir teigiamo savęs vertinimo sąsajos

NAUJA tapatybė Kristuje. . .

Gyvenimo prasmės ir meilės sąsajos

Gyvenimo prasmės ir pomirtinio (amžinojo) gyvenimo vilties sąsajos

“Tikėti – tai laikyti SIELOS LAIDĄ nuolat įjungtą į Dievą” (dr. Benas Ulevičius)

IŠVADOS 1. Religinis atsivertimas yra susijęs su esminiais gyvenimo prasmės sampratos pokyčiais 2. Tikėjimas kaip asmeninis santykis su Dievu yra religinį atsivertimą patyrusių asmenų gyvenimo prasmės pagrindas

Jeigu Dievas PIRMOJE vietoje, tuomet visa kita – savo vietose

Šv. Teresėle, Melski už mus