Biomass naudojimas energetikoje Lietuvoje Tarptautin konferencija alioji energija
Biomasės naudojimas energetikoje Lietuvoje Tarptautinė konferencija “Žalioji energija: iš gamtos imamegamtai atiduodame”, 2009 m. balandžio 16 d. , Vilnius Remigijus Lapinskas
LITBIOMA ISTORIJA • 2003 m. birželio 4 d. – įsteigiama Medienos kuro tiekėjų asociacija; • 2005 m. asociacijos veikla plečiantis, pavadinimas pakeičiamas į Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociaciją (LBGTA); • 2006 m. asociacija tampa PET Lietuvos komiteto ir AEBIOM nare. Asociacijos pavadinimas tampa LITBIOMA; • 2008 m. siekiant tinkamai atspindėti asociacijos veiklą, asociacijos pavadinimas pakeičiamas į Lietuvos biomasės energetikos asociaciją.
LITBIOMA DABAR • Asociacija vienija 29 narius: – Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija - 17 narių – Mokslo ir biomasės išteklių sekcija - 7 nariai – Energijos gamybos įrangos sekcija - 5 nariai
LITBIOMA MISIJA Mūsų misija. Skatinti platesnį atsinaujinančių energijos išteklių (visų pirma- biomasės) panaudojimą energetikoje laikantis darnumo kriterijų Biomasė – žemės ūkio (įskaitant augalinės ir gyvūninės kilmės medžiagas), miškų ūkio ir kitų susijusių pramonės šakų produktai ir atliekos ar šių produktų bei atliekų biologiškai skaidoma dalis, taip pat pramoninių ir buitinių atliekų biologiškai skaidoma dalis
Esama situacija Lietuvos CŠT sektoriuje
Iškylantys klausimai • Kokios biokuro naudojimo perspektyvos Lietuvoje? • Ar Lietuva pajėgi įgyvendinti 2008 m. gruodžio mėn. priimtoje AEI Direktyvoje jai nustatytus tikslus?
LITBIOMA mokslinis tiriamasis darbas • 2008 m. gruodį LITBIOMA, pasitelkusi 10 įvairių bioenergetikos sričių mokslininkų, baigė mokslinį tyrimą, kuris numato Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių naudojimo skatinimo veiksmų planą 2010 - 2020 metams. • Remiantis tyrimo rezultatais, be kita ko: – Lietuva turi pakankamai AEI resursų, leidžiančių ne tik įgyvendinti formalius AEI Direktyvoje nustatytus reikalavimus Lietuvai, bet ir juos gerokai viršyti. – Didžiausią potencialą turi biomasė. – Iki 2020 m. realu pasiekti, kad 70 % centralizuotos šilumos energijos būtų gaminama naudojant biomasę.
LITBIOMA mokslinis tiriamasis darbas (tęs. ) • Atlikus LITBIOMA mokslinį tiriamąjį darbą: – Išanalizuotas potencialas; – Nustatytos kliūtys platesniam AEI panaudojimui; – Pasiūlyti būtini veiksmai padėties pagerinimui; – Išlaikytas ryšys tarp AEI potencialo ir galutinės energijos suvartojimo. • Lietuvos atsinaujinančių energijos AEI Direktyvos tikslai yra įgyvendinami išteklių
Lietuvos tikslai iki 2020 m. Energijos iš AEI dalis (%) galutinės energijos balanse pagal AEI Direktyvą
Galutiniam vartojimui tinkamos energijos prognozė Visas galutinis vartojimas (tūkst. tne) Visa iš AEI pagaminta energija, skirta galutiniam vartojimui (tūkst. tne) AEI dalis (%) 2008 2012 2014 2016 2018 2020 5506 5974 6227 6477 6715 6956 828 1092 1245 1416 1605 1825 15. 0 18. 3 20. 0 21. 9 23. 9 26. 2 pvz. , centralizuotas šildymas iš AEI Centralizuota šiluma iš AEI (tūkst. tne) 150 229 273 317 373 444 AEI dalis centralizuoto šildymo sektoriuje (%) 18. 1 28. 6 35. 9 45. 0 56. 5 70. 0
Siekiant iliustruoti LITBIOMA mokslinio tiriamojo darbo atlikimo principą, šioje prezentacijoje analizuojamas vienas AEI (biomasė) viename sektoriuje (CŠT)
Biomasės dalis CŠT %
Realus tikslas CŠT sektoriuje iki 2020 m. ~70 % centralizuotos šilumos iš biomasės ~6% elektros iš biomasės (kogeneracija)
Kaip buvo suformuluotas tikslas? Kuro, naudojamo centralizuotos šilumos gamybai, struktūra, atsižvelgiant į esamus biokuro rezervus Prieinami vietinio biokuro rezervai (remiantis NES) Miško kirtimo atliekos 100 000 t. n. e. (500 000 t) Šiaudai 100 000 t. n. e. (500 000 t) Komunalinės atliekos 200 000 t. n. e. (1 000 t) Gluosniai, dumblas 90 000 t. n. e. ( 450 000 t) ________________ Viso ~490 000 t. n. e Šiuo metu naudojami ištekliai
Teorinis (moksliškai pagrįstas) biomasės potencialas Šiaudai- 2, 4 mln. tonų per metus. Energetinis potencialas- 850 tūkst. tne. Komunalinės atliekos- 1 mln. tonų per metus. Energetinis potencialas- 200 tūkst tne. Biomasė iš medžio Malkinė mediena (tūkst. m 3 / tūkst. tne/GWh) 2020 m. 3218/565/6571 Medžio pramonės atliekos (tūkst. m 3 / tūkst. tne/GWh) 1627/283/3291 Miško kirtimo atliekos (tūkst. m 3 / tūkst. tne/GWh) 1085/185/2152 Iš viso (tūkst. m 3 ) Iš viso (tūkst. tne/GWh) Energetinės plantacijos (tūkst. tne) Iš viso (tūkst. tne/GWh) 5930 1033/12014 70 1103/12828
Atsinaujinančios energetikos finansavimo šaltiniai AKCIZAS • Būtinybė nedelsiant įvesti akcizą iškastinio kuro naudojimui šilumos ir elektros gamyboje; • Iš akcizo gautos lėšos turėtų būti skiriamos į nacionalinį AEI skatinimo fondą; • Iš nacionalinio AEI skatinimo fondo lėšų vykdomas AEI projektų finansavimas, subsidijavimas, parama.
Veiksmų planas CŠT sektoriui (finansiniai) (1) • Valstybės parama biomasės mobilizavimui: – • Valstybės parama iškastinio kuro katilines keičiant biokuro katilinėmis – • subsidija už kiekvieną atliekinės biomasės kietmetrį, patiektą biokuro gamybai. Dalinis investicijų kompensavimas. Subsidija įsigyjant medžio granulėmis kūrenamus katilus (pvz. , 50%).
Veiksmų planas CŠT sektoriui (finansiniai) (2) • Valstybės parama žalios energijos gamybai kogeneracinėse jėgainėse (feed-in tariffs); • Ekonomiškai pagrįsto dydžio parama energetinių plantacijų įveisimui ir priežiūrai; (šiuo metu taikomas 40% plantacijos įveisimo išlaidų kompensavimas nestimuliuoja rinkos vystymosi. Jis turėtų būti padidintas iki 70 %) • Parama diegiant naujas šiaudų deginimo technologijas.
Veiksmų planas CŠT sektoriui (teisiniai) • Būtinybė panaikinti šiuo metu galiojantį 700 MW biokuro katilinių instaliuotos galios apribojimą; • Komunalinių atliekų panaudojimas energijos gamybai turėtų būti teisiškai privalomas; • Būtinybė keisti miško kirtimo taisykles, palengvinant biomasės prieinamumą. tokiu būdu
Faktinės elektros energijos supirkimo į tinklą kainos
LITBIOMA vizija remiant “žaliąją” elektros energiją Žalios el. energijos kaina = bazinė, viešuosius interesus atitinkanti, elektros energijos kaina + skatinamieji priedai „žaliajai“ elektros energijai Negali būti mažesnė už el. energijos iš iškastinio kuro supirkimo kainą
Teorinis atskirų AEI potencialas Lietuvoje
Vėjas Faktinis panaudojimas ir maksimalus potencialas iki 2020 m. (į ekonominį potencialo pagrįstumą neatsižvelgiama) vėjas 2007 2020 Instaliuota galia 54 MW 1‘ 000 MW Elektros gamyba 106‘ 100 MWh (9‘ 123 tne) 2’ 854’ 800 MWh (24’ 5468, 6 tne)
Hidro energija Faktinis panaudojimas ir potencialas iki 2020 m. Hidro energija 2007 2020 Instaliuota galia 28 MW (mažosios HE) 55 MW (mažosios HE) 101 MW (Kauno HE) 301 MW (didžiosios HE) 96‘ 000 MWh (mažosios HE) 160‘ 000 MWh (mažosios HE) 350‘ 000 MWh (Kauno HE) 1‘ 050‘ 000 MWh (didžiosios HE) Elektros gamyba
Geoterminė energija Faktinis panaudojimas ir potencialas iki 2020 m. Geotermija 2007 2020 Instaliuota galia Centralizuotas šildymas -13, 5 MW -Seklioji geotermija– 20 MW Centralizuotas šildymas -80 MW -Seklioji geotermija– 45 MW Centralizuotas šildymas – 1‘ 500 tne – 8‘ 900 tne Seklioji geotermija– 6‘ 000 tne Seklioji geotermija– 14‘ 000 tne Energijos gamyba
Biodujos Faktinis panaudojimas ir potencialas iki 2020 m. Biodujos Instaliuota galia 2007 2, 90 MW elektra 7, 8 MW šiluma 2020 40 MW elektra ir 50 MW šiluma kogeneracijoje; 10 MW šiluma katilinėse Energijos gamyba 2‘ 500 tne 60‘ 000 tne
Biodegalai Faktinis panaudojimas ir maksimalus potencialas iki 2020 m. (į ekonominį potencialo pagrįstumą neatsižvelgiama) biodegalai Gamybos pajėgumai Gamybos apimtys 2007 2020 244‘ 000 t 980‘ 000 t 12‘ 217 tne (bioetanolis) 877‘ 085 tne* 42‘ 574 tne (biodyzelis) *Nacionalinėje Energetikos Strategijoje nurodytas skaičius- 450’ 000 tne iki 2025 m.
Ačiū! Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma” Konstitucijos pr. . 7, LT-09308 Vilnius asociacija@biokuras. lt , www. biokuras. lt
- Slides: 28