biologiurad aqtiur niv Tiereba Ta sin Tezis Ziri
biologiurad aqtiur niv. Tiereba. Ta sin. Tezis Ziri. Tadi mimar. Tulebani iv. javaxi. Svilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti shota. samsonia@tsu. ge prof. So. Ta samsonia
biologiurad aqtiur niv. Tiereba. Ta sin. Tezis Ziri. Tadi mimar. Tulebebia: – axali qimiuri struqturis, potenciuri biologiuri aqtiurobis mqone naer. Tebis Seqmna; – cnobili biologiurad aqtiuri naer. Tebis qimiuri modifikacia; – cnobili biologiurad aqtiuri naer. Tebis struqturuli analogebis mi. Rebis me. Todebis damu. Saveba da sin. Tezis racionaluri gzebis Zieba.
Oorganuli sin. Tezis mizani 1. alizarini (endros fesvebi, Rubia tinktoria). 1868 weli grebe da libermani, sin. Tezi antracenidan; 2. vitamini C (askorbinis m. Java) – 1928 weli agebulebis dadgena, xolo 1934 weli raix. Stainis mier misi laboratoriuli sin. Tezi D-glukozidan da Semdeg sawarmoo sin. Tezi; 3. 1953 weli, dnm, ormagi spirali – uotsoni da kriki. korana, dnm-is fragmentis - biologiurad aqtiuri genis sruli sin. Tezi (nobelis premia);
saqar. Tvelos samecniero-kvlevi. Ti dawesebulebebi, romlebmac warmoadgines samu. Saoebi biologiurad aqtiuri sin. Tezuri naer. Tebis mimar. Tulebi. T: - javaxi. Svilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti 18 - saqar. Tvelos teqnikuri universiteti -8 - iovel qu. Ta. Tela. Zis farmakoqimiis instituti -4 - petre meliqi. Svilis fizikuri da organuli qimiis instituti -3 saqar. Tvelos saxelmwifo agraruri universiteti - 1 soxumis saxelmwifo universiteti -1 niko kecxovelis botanikis instituti -1 -
saqar. Tvelos samecniero-kvlevi. Ti dawesebulebebi, romlebmac warmoadgines samu. Saoebi fitoqimiis, mcenare. Ta dacvis, analizis, teqnologiis, da farmakologiis mimar. Tulebi. T - iovel qu. Ta. Tela. Zis farmakoqimiis instituti - 12 Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti - 6 javaxi. Svilis saxelobis Tsu -6 p. meliqi. Svilisfizikuri da organuli qimiis inst. - 5 ba. Tumis rus. Tavelis saxelmwifo universiteti - 3 levan yan. Cavelis sax. mcenare. Ta dacvis instituti - 3 niko kecxovelis botanikis instituti -2 samedicino bioteqnologiis instituti -2 saqar. Tvelos agraruri universiteti -1 durmi. Si. Zis sax. bioqimiis da bioteqnologiis inst. -1
gagr. Zeleba - Tbilisis samedicino bioteqnologiis instituti -1 saqar. Tvelos meba. Reobis, mevenaxeobis da me. Rvineobis instituti -1 saqar. Tvelos ma. Rali teqnologiebis erovnuli centri-1 saqar. Tvelos teqnikuri universiteti -1 Sps “ji-em-pi -1 a. were. Telis sax. qu. Taisis saxelmwifo universiteti -1 akad mix. winam. ZRvri. Svilis sax. Kardiologiis inst. -1 a/k rkinigzis e. fifias sax. Klinikuri saavadmyofo -1 samedicino instituti “panacea” -1
samecniero mimar. Tulebebi 1. aromatuli heterocikluri naer. Tebi – 9 (Tsu, stu) 2. Sualeduri produqtebi da struqturuli analogebi – 3 (p. meliqi. Svilis inst. , agraruri uni. , Tsu) 3. steroidebis warmoebulebi 3 (farmakoqimiis inst. ) 4. biodegradirebadi polimeruli masalebi -2 (stu, Tsu) 5. adamantanis warmoebulebi – 2 (Tsu) 6. nax. Sirwylebi – 4 (Tsu, p. meliqi. Svilis instituti) 7. enantiomerebis sin. Tezi – 1 (farmakoqim. inst. , Tsu) 8. ma. Tematikuri qimia – 1 (Tsu, soxumis sax. uni. ) 9. koordinaciuli naer. Tebi -3 (stu, Tsu, botanikis inst. )
Aantibiotiki CC-1065 gamoyofilia obis sokodan. adreamicinze 400 -jer meti simsivnis sawinaarmdego aqtiuroba sqema 1
oligoindoluri alkaloidebi sqema 2
piroloindolebi, indoloindolebi, arilindolebi, bisindolebi sqema 3 1. 2. 3. Samsonia Sh. , Targmadze N. , Suvorov N. The Chemistry of Pyrroloindoles. Russian Chemical Reviews 1994, v. 63, № 10, pp. 815 -832. Samsoniya Sh. , Trapaidze M. The chemistry of indoloindoles. Russian Chemical Reviews, 2007, v. 76, № 4, pp. 313 -326. Samsoniya Sh. , Chikvaidze I. , Narindoshvili. 2 -Phenylindole derivatives. Selected methods for synthesis and modifikation of heterocycles, Kartsev V. G. , Ed. , Moskow: IBS Press, 2004, vol. 3, pp. 219 -559 (Review)
piroloindolebi biciklizacii. T (e. fi. Seri) sqema 4
indoloindolebi biciklizacii. T sqema 5
bisindolebi biciklizacii. T sqema 6
sin. Tezi indolinis safu. Zvelze sqema 7
sin. Tezi indolinis safu. Zvelze sqema 8
sqema 9 asimetriuli bisindolebis sin. Tezi
sqema 10
sqema 11 izomeruli triindoluri sistemebi
sqema 12
sqema 13 benzopiroloindolis sin. Tezi
sqema 14 dihidroindolizinuri fotoqromebi
sqema 15 bis-spiroqromenebi
sqema 16 aril- da diarilindolebi
indoloindolis molekuluri diagrama (qvantur-qimiuri ga. Tvlebi) sqema 17
sqema 18 eleqtrofiluri Canacvleba
sqema 19 eleqtrofiluri Canacvleba
sqema 20 anomaluri reaqciebi
sqema 21 D deformilireba
sqema 22 1, 7 -migracia
sqema 23 savaraudo meqanizmi
24 1. nar. Ti 5 -is 4’-amino- da 4’-Tioureidonawarmebi – ma. Rali citosta- tikuri da antimikrobuli aqtiuroba; 2. monoazonaer. Tebi 8, 9 R=H, Cl– ma. Rali tuberkulostatikuri moqmedeba; 3. formilwarmoebulebi 5, 6 R=H, R=R=CHO – ma. Rali tuberkulostatikuri da ma. Rali aqtiuroba fitopa. Togenuri baqteriebis mimar. T; 4. graminis bisanalogebis hidroqloridebi 10 R 4=H; 11 R 4=COOEt, 10, 11 R 5=R 6=CH 2 N(CH 3)2 – ma. Rali simsivnis sawinaa. Rmdego aqtiuroba; 5. azonaer. Ti 14 AAr= p-C 6 H 4 -Cl – tuberkulostatikuri aqtiuroba da ma. Rali aqtiuroba fitopa. Togenuri baqteriebis mimar. T; - Самсония Ш. А. , Трапаидзе М. В. , Купрашвили Н. А. Хим. -Фарм. Журнал, 2009, 43, 2, 23 -25 - Самсония Ш. А. , Чикваидзе И. Ш. , Каджришвили Д. О. , Таргамадзе Н. Л. ХГС, 2010, в печати, рег. № 151 -08 (Tsu)
26 • benzimidazol- da benzotriazol. Semcveli heterocikluri sistemebi benzo. Tiofenis, benzofuranisa da karbazolis safu. Zvelze (stu) sadac X= O, S, N; R= amino, alkil, arilalkili, qlorfenil, aminofenil, hidroqsifenil, qlorme. Tili, da a. S.
27 aqtiuri an. Trapiridonuli naer. Tebi – axali fluorescentuli markerebi (stu)
28 Sualeduri produqtebi da struqturuli analogebi • • • 3 -hidroqsi-2 -e. Til-6 -me. Tilpiridinis hidroqloridisa da suqcinitis, Sesa-bamisad, sisxlis gama. Txelebelis - emoqsipinisa da tvin. Si sisxlis mimoq-cevis regulatoris – meqsadolis sin. Tezis aqtiuri sawyisis 2 -propio-nil-5 -me. Tilfuranis (87%) furanidan mi. Rebis gaumjobesebuli me. Todi. (Микадзе И. И. , Алавидзе Т. Г. и др. Известия НАН Грузии, 2009, 2, 35, 254 -256); yur. Znis Wiis, a. Rmosavle. Tis qliavis, va. Slis nayof. Wamias, arafarda parkmx- veviasa da mbe. Wdavi qerqi. Wamias sqesis feromonebis racionaluri sin. Te-zis gzebi. mwereb. Si kanis cvlis damamuxru. Webeli iuvenaluri hormonis analogebis sin. Tezi (fenoqsikarbi). bloksintonebis gamoyeneba qrizante- mis m. Javas nawarmebis – piretroidebis sin. Tez. Si (Цицаги М. В. , Церодзе Н. П. и др. GEN, 2002, 2. 86 -87). P/p. meliqi. Svilis instituti/; antimikrobuli, baqteriostatikuri da baqtericiduli preparatis tri-oninis – 3’ 4’, 5 -tribromsalicilanilidis analogis ГЗ-048 mi. Rebis me. Todis gaumjobeseba (86%). dadgenilia preparatis ma. Rali anthelmin. Turi moqmedeba “heqsiqol. Tan” da me. Tilin. Tan” Sedarebi. T. gentamicin. Tan Seda-rebi. T am. JRavnebs ma. Ral aqtiurobas sxvadasxva mikroorganizmebis mi-mar. T (Зурабишвиди В. , Гоголашвили И. Н. и др. Известия аграрной науки, 2006, 4, 3, 77 -83). /Tsu/
29 steroidebis warmoebulebi (farmakoqimiis instituti) • • steroiduli sapogeninis tigogeninis mi. Rebis me. Todi mowode-buli iqna farmakoqimiis institutis mier (Кемертелидзе Э. П. , Пхеидзе Т. А. Хим. -Фарм. Журнал, 1972, 44). mowodebulia 3 -adiolis sin. Tezis gamartivebuli sqema: tigo- genini gadayav. T pregnenolonis acetat. Si, Semdgom epiandroste- ronis acetat. Si da Semdgomi a. Rdgeni. T 5 -androstan-3 , 17 -dio-l. Si (Сообщ. АН Грузинской ССР, 1988, 132, 3, 537; Сб. науч. Тр. ВНИХФИ им. С. Орджоникидзе, 1982, 10, 83). mowodebulia 5 -ketosteroidebis izonikotinoilhidrazonebis mi. Rebis me. Todi. na. Cvenebia sin. Tezirebuli naer. Tebis ma. Rali antituberkulozuri aqtiuroba (Chemistry of Natural Compounds, 2009, 45, 3, 389 -91). tigogeninis safu. Zvelze sin. Tezirebulia antituberkulozuri aqtiurobis mqone 5 -androstanis rigis najeri da ujeri А bir. Tvis mqone aminosteroidi.
30 Bbiodegradirebadi polimeruli masalebi • ganxorcielebulia wamlis gadamtani axali biodegradirebadi mikrokonteinerebis sin. Tezi bis-azalaqtonebis safu. Zvelze. na. C-venebia micelebis gamoyenebis Sesa. Zlebloba wamlebis nanokon-teinerebad gamoyenebis mizni. T (Acta Polymerica, 1985, 36, 1, 29 -38; J. Polym. Sci. : Part A: Polym. Chem. , 1999, 37, 4, 391 -407). /stu, Tsu/; • mi. Rebulia wyal. Si xsnadi, biodegradirebadi, axali klasis po-likationebi polifunqciuri aminom. Java L-argininis safu. Zvelze. isini gacilebi. T nakleb toksikurni arian vidre geno. Terapia. Si am. Jamad gamoyenebuli cnobili sin. Tezuri polikationebi poli-e. Tilenimini. P(PEI), poli-L-lizini(PLL) da poliarginini(Poly-Arg). L-arginiis safu. Zvelze mi. Rebuli polikationebi dnm-Tan war-moqmnian stabilur nanokompleqsebs 200 -250 nm zomi. T, romlebic perspeqtiuli da efeqturi reagentebia ujredis transfeqciis-Tvis (stu, Tsu).
31 Aadamantanis warmoebulebi • mowodebulia 2 -(1 -adamantil)benzimidazolebis mi. Rebis me. Todi da dadgenilia sin. Tezis optomaluri pirobebi. 5(6)-(1 adaman-til)benzimidazolebisa. Tvis gamovlenilia antimikrobuli da anthelmin. Turi aqtiuroba. lipofiluri bunebis adamantanis fragmenti xels uwyobs heterocikluri fragmentis Seyvanas ujred. Si (ХГС, 1997, 12, 16461649; ХГС, 2008, 8, 1172 -11). /Tsu/; • aminoadamantanis, adamantan-1 -karbonm. Javasa da p-aminobenzois m. Javas nawarmebis biologiuri aqtiurobis far. To speqtridan gamomdinare damu. Savebulia adamantanis rigis p-aminobenzoisa da p-aminoacetofenonis nawarmebis mi. Rebis me. Todebi. mi. Rebulia agre. Tve N-adamantil-p-aminobenzois m. Javas nitrirebis produq- tebi, xolo misi qloranhidridis ur. Tier. Tqmedebi. T aminoadaman- tanis hidroqlorid. Tan – Sesabamisi benzamidebi (Tsu).
32 • • nax. Sirwylebi D-glukozisa da D-galaqtozis zogier. Ti warmoebulebis ur. Ti- er. Tqmedebi. T 4, 4, 8, 8 -tetrame. Til-2, 3, 6, 7 -dibenzo-9 oqsabiciklo(3, 3, 1)- (3, 3, 1)nonan-1 -amino(alkilamino)-5 -ol. Tan (5 -hidroqsi-dibenz-oqsabi- ciklononani), vercxlis karbonatis Tanaobisas mi. Rebulia Sesa- bamisi heterociklebis Semcveli -glikozidebis rigi (Tsu); damu. Savebulia selenglukozis, selengalaqtozisa da ma. Ti sili-ciumisa da dari. Sxanis Semcveli warmoebulebis mi. Rebis me. Todi. na. Cvenebia ma. Ti Ser. Cevi. Ti biociduri moqmedeba (Tsu); izomeruli aminofenolebis N-glikozilireba homomorfuli al-dozebi. T – D-manozi. Ta da L-ramnozi. T. (r. kubla. Svili, Ngliko-zidebi mailardis reaqcia. Si, Tsu, 2009, 210 gv). Seswavlilia nare-vebis izomeruli da anomeruli Sedgeniloba (Tsu); sin. Tezirebulia N-karboqsifenil-L-arabinozilaminebi da Seswav-lilia mi. Rebuli N-glikozidebis anomeruli Sedgeniloba (Tsu, petre meliqi. Svilis fizikuri da organuli qimiis instituti)
33 • Eenantiomerebis sin. Tezi mcenare SYMPHYTUM ASPERUM AND S. CAUCASICUM-dan gamoyofi- li biologiurad aqtiuri polie. Teris struqturuli rgolis Sesabamisi 3 -(3, 4 -dihidroqsifenil)-glicerinis m. Javas enantiose- leqtiuri sin. Tezi (farmakoqimiis instituti, Tsu); reaqciis meqanizmis kvantur-qimiuri modelireba • kvanturi qimiis araempiriuli Tanamedrove me. Todis _ simkvri-vis funqcionalis Teoriis ((DFT) gamoyenebi. T, agebulia pepti-duri bmebis warmoqmnis meqanizmis modelis mixedvi. T adgili aqvs wylis gamoyofas da peptiduri bmis warmoqmnas. gadajgufebas safu. Zvlad udevs muxtis ganawileba moreagire molekuleb. Si. sakvlevi obieqtebia: valini, alanini, asparginis m. Java, da glicini (Tsu, soxumis universiteti).
34 Kkoordinaciuli naer. Tebi • potenciuri biologiuri aqtiurobis mqone niv. Tierebebis Ziebis mizni. T mi. Rebulia koordinaciuli naer. Tebi adamantanis N, N-dia-cilhidrazidebisa da Cu(II), Fe(II) safu. Zvelze (Tsu); • or. To(L’)- da meta(L)nitrobenzoilhidrazin. Tan kobaltisa da rkinis sulfatebis koordinaciuli naer. Tebis sin. Tezi. mi. Rebu-li naer. Tebi sxvadasxva intensivobi. T avlenen baqtericidul da aqtinomicidur Tvisebebs test-mikroorganizmebis mimar. T: Agro-bacterium tumefaciens, Xanthomonas campestris, Pectobacterium aroideae, Nocar-diopsis dassonvillei. (stu, Tbilisis botanikuri ba. Risa da botanikis institutis mikrobiologiis ganyofilebis mikroorganizm. Ta muzeumi);
35 • • 20 wevriani makrocikluri poliazome. Tinuri naer. Tebis (Sifis fu. Zeebis) mdgradi metalkompleqsebi orvalentovani Ni, Co, Cu qlorideb. Tan da sulfateb. Tan; Sesa. Zlebelia mdgradi kompleqsebis mi. Reba ferm. Wer sa. Rebrebis Tanaobisas, (stu).
madloba • konferenciis yvela monawiles • prof. nokoloz suvorovi moskovis mendeleevis saxelobis qimiur-teqnologiuri universiteti • prof. hainc diuri da prof. uli kacmaieri, saarlandis universiteti • Tsu qimiis departamenti • “DFG” proeqti (1996 -2000); “GNSF” grantebi (2005, 2007 -2010, 2009 -2012) • Tsu Tanam. Sromlebi • prof. e. elizbara. Svili
gmadlob. T yurad. Rebisa. Tvis!
- Slides: 44