Biologin vairovs ir kratovaizdio apsauga 2021 2027 m
Biologinė įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga 2021 -2027 m. ES FONDŲ investicijų programoje 2019 -09 -06 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 1
2021 -2027 ES investijų programa Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2
2021 -2030 m. Nacionalinės pažangos programos tikslai • • 1 Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto tvaraus ekonomikos augimo ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą • 2 Darniai plėtoti ir stiprinti visų rūšių kritinę infrastruktūrą ir šalies išorinį sujungiamumą • 3 Gerinti demografinę Lietuvos padėtį ir užtikrinti optimalią darbo jėgos pasiūlos atitikį darbo rinkos poreikiams • 4 Gerinti asmens ir visuomenės sveikatą ir mažinti sveikatos netolygumus • 5 Sumažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį • 6 Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui • 7 Užtikrinti įtraukų, lygiavertį, kokybišką švietimą kiekvienam ir mokymosi visą gyvenimą galimybes • 8 Stiprinti tautinę tapatybę bei pilietinę ir darnią visuomenę įtraukia kultūra • 9 Didinti teisės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą • 10 Tvariai ir subalansuotai plėtoti regionus, mažinti regioninę atskirtį • 11 Stiprinti nacionalinį saugumą • 12 Stiprinti Lietuvos vaidmenį pasaulyje ir ryšius su lietuviais užsienyje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 3
NPP 6 tikslo poveikio rodikliai Nr. Poveikio rodiklis (pavadinimas) 1. Kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis išmetamųjų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas ES ATLPS dalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. Miestų, kuriuose metinė kietųjų dalelių KD 10 koncentracija neviršija PSO rekomenduojamo lygio, dalis Sutaupytas galutinės energijos kiekis 2. 3. 4 5 Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 6 Žaliųjų pirkimų dalis nuo visų viešųjų pirkimų 7 Išteklių produktyvumas 8. Gyventojų, prisidedančių prie aplinkos saugojimo , dalis Matavimo vienetas Pradinė situacija (metai) Tarpinė siektina reikšmė 2025 m. Galutinė siektina reikšmė 2030 m. Proc. 24, 5 43 Proc. -2, 8 -13, 5 30 40 Proc. 22, 2 GWh Proc. Eur/kg 0, 7 (2017) EU vid. 2, 08 Proc. 28 (2018) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 1, 5 35 50 4
NPP 6. 8 uždavinys Išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą Nr. 6. 8. 1 6. 8. 2 6. 8. 3 6. 8. 4 Poveikio rodiklis (pavadinimas) Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugos būklė pagerėjo, dalis Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurių apsaugos būklė palanki pagerėjo, dalis (proc. ) Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugos būklė nežinoma, dalis 6. 8. 6 Proc. Natūralių ir pusiau natūralių teritorijų – miškų, kitų želdinių, pelkių, vandens telkinių, akmenynų ir smėlynų, natūralių sausuminių ir užliejamų pievų ir bei ganyklų – 6. 8. 5 Matavimo vienetas ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu Miško kirtimų ir medienos prieaugio santykis Žuvų išteklių būklės indeksas (ežeruose ir tvenkiniuose) Proc. Pradinė situacija (metai) Tarpinė reikšmė 2025 m. Siektina reikšmė 2030 m. 20 proc. (2019) 20 proc. (lyginant su 2019 m. duomenimis) 20 proc. (lyginant su 2025 m. duomenimis) 15 proc. (lyginant su 2019 m. (lyginant su 2013 duomenimis) m. duomenimis) 20 proc. (2019) 5 proc. (lyginant su 2013 su 2019 m. m. duomenimis) 15 proc. (lyginant su 2025 m. duomenimis) (lyginant su 2013 m. duomenimis) 15 proc. (2019) 46, 9 (2018 m. ) 53, 0 55, 0 50 proc. 46 (2018) 48 Indeksas 0, 47 (2018 m. ) 0, 48 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 0 proc. (lyginant su 2025 m. duomenimis) 0, 55 5
? ? ? Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 6
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 7
2021 -2027 m. veiksmų programos prioritetai ir uždaviniai 1. Pažangesnė Lietuva 2. Žalesnė Lietuva 3. Geriau sujungta Lietuva 4. Socialiai atsakingesnė Lietuva 5. Piliečiams artimesnė Lietuva • • • - Stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegti pažangiąsias technologijas; - Pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms; - Stiprinti MVĮ augimą ir konkurencingumą; -Ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius Ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką • • Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones; Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją; Kurti pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus; Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms; Skatinti tvarią vandentvarką; Skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos; Skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą Tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, kelti visų asmenų, įskaitant darbuotojus, kvalifikaciją ir sukurti naujų darbo vietų aplinkos apsaugos, klimato ir energetikos bei bioekonomikos sektoriuose. Socialinis fondas • • Gerinti skaitmeninį junglumą; Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T); Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regiono ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą; Skatinti tvarų įvairiarūšį judumą miestuose. • Didinant darbo rinkų veiksmingumą ir galimybes gauti kokybišką darbą kuriant socialines inovacijas ir infrastruktūrą; • Suteikiant daugiau galimybių naudotis visapusiškomis ir kokybiškomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą paslaugomis plėtojant infrastruktūrą; • Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą; • Užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant infrastruktūrą, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą • Skatinti integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos plėtrą, puoselėjant miestų vietovių kultūros paveldą ir saugumą; • Skatinti integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos vietos plėtrą, puoselėjant kultūros paveldą ir saugumą, įskaitant kaimų ir pajūrio vietovėse, taip pat pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 8
• 2. 1. Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones; • 2. 2. Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją; • 2. 3. Kurti pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus; • 2. 4. Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms; • 2. 5. Skatinti tvarią vandentvarką (water management); • 2. 6. Skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos; 2 prioritetas Žalesnė • 2. 7. Skatinti biologinę įvairovę, žaliąją Lietuva infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą • 2. 8. Tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, kelti visų asmenų, įskaitant darbuotojus, kvalifikaciją ir sukurti naujų darbo vietų aplinkos apsaugos, klimato ir energetikos bei bioekonomikos sektoriuose. Socialinis fondas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 9
Teminė reikiama sąlyga, taikytina 2. 7 uždaviniui (Tarybos pasiūlyta išbraukti) • Yra pagal Direktyvos 92/43/EEB 8 straipsnį parengta prioritetinių veiksmų programa, kurią sudaro: • 1. Visi elementai, kurių reikalaujama 2021– 2027 m. prioritetinių veiksmų programos šablone, dėl kurio susitarė Komisija ir valstybės narės Prioritetinių veiksmų programa, • 2. Prioritetinių priemonių ir finansavimo poreikių skirta būtinoms išsaugojimo nustatymas priemonėms, apimančioms Sąjungos bendrą finansavimą „NATURA 2000“ PRIORITETINIŲ VEIKSMŲ PROGRAMA (PVP), skirta įgyvendinti Lietuvoje 2019 m. kovo mėn. (projektas) Patvirtinta 2019 m. gruodžio mėn ? ? ? Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 10
Intervencinės sritys INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITIS Paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas Paramos siekiant su aplinka susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas 046 Pramoninių vietovių ir užterštos žemės atkūrimas 0% 100 % 048 Oro kokybės užtikrinimo ir triukšmo mažinimo priemonės 40 % 100 % 049 „Natura 2000“ teritorijų apsauga, atkūrimas ir tvarus naudojimas 40 % 100 % 050 Gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, žalioji infrastruktūra 40 % 100 % Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 11
EK siūlomi rodikliai Rezultato rodikliai Produkto rodikliai Bendrieji RCO 36 – žaliosios infrastruktūros, kuriai skirta parama, teritorijos plotas miestų vietovėse RCO 37 – „Natura 2000“ teritorijų, kurioms pagal prioritetinių veiksmų programą taikomos apsaugos ir atkūrimo priemonės, plotas RCO 99 – ne „Natura 2000“ teritorijose esančių vietovių, kurioms taikomos apsaugos ir atkūrimo priemonės, plotas RCO 38 – rekultivuotos žemės, kuriai suteikta parama, plotas RCO 39 – įrengtos oro taršos stebėsenos sistemos RCR 50 – gyventojai, galintys pasinaudoti oro kokybės gerinimo priemonėmis RCR 95 – gyventojai, galintys naudotis nauja ar atnaujinta žaliąja infrastruktūra miestų vietovėse RCR 51 – gyventojai, galintys pasinaudoti triukšmo mažinimo priemonėmis RCR 52 – rekultivuota žemė, naudojama žaliesiems plotams, socialiniams būstams, ekonominei ar bendruomeninei veiklai Pagrindiniai CCO 12 – žaliosios infrastruktūros teritorijos plotas miesto vietovėse CCR 11 – gyventojai, kurie naudojasi oro kokybės gerinimo priemonėmis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 12
• • Europos Komisijos 2019 m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ataskaita. Lietuva Prioritetiniai veiksmai v Baigti teritorijų priskyrimo tinklui „Natura 2000“ procesą ir nustatyti teritorijoms skirtus aiškiai apibrėžtus išsaugojimo tikslus bei reikiamas išsaugojimo priemones; skirti pakankamai išteklių jų įgyvendinimui, siekiant išlaikyti ir (arba) atkurti gerą Bendrijos svarbos rūšių ir buveinių išsaugojimo būklę visame jų natūralaus paplitimo areale. v Parengti ir skatinti taikyti pažangius ir racionalizuotus įgyvendinimo modelius, pirmiausia susijusius su tinkamomis vertinimo procedūromis, siekiant užtikrinti reikiamas žinias ir duomenis. Gerinti bendravimą su suinteresuotaisiais subjektais. v Didinti paskatas miškininkams ir ūkininkams, kad jie geriau saugotų miškų ir pievų buveines. Užtikrinti darnųjį miškų ūkį ir skatinti efektyviai naudoti biomasę. v Lietuva raginama toliau stengtis diegti žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą ir įtraukti jos aspektus į kitų sričių politiką, derinant ją su ekosistemų ir ekosisteminių paslaugų žemėlapių sudarymo ir vertinimo (toliau – EEPŽSV) sistema; atsižvelgti į žaliosios infrastruktūros strategijos peržiūros ataskaitoje pateiktas rekomendacijas ir visapusiškai naudotis ES gairėmis dėl strateginės sistemos, kuri padėtų toliau diegti ES lygmens žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą. v Įsteigti biologinės įvairovės platformą. v Dėti daugiau pastangų prisijungti prie daugiašalių aplinkosaugos susitarimų ratifikuojant dar neratifikuotus susitarimus. v Užbaigti perkelti persvarstytą PAV direktyvą į nacionalinę teisę. v Lietuva gali toliau gerinti savo bendrąjį aplinkos valdymą, pvz. , skaidrumą, piliečių dalyvavimą, reikalavimų laikymąsi ir vykdymo užtikrinimą, taip pat administracinius gebėjimus ir koordinavimą. https: //ec. europa. eu/environment/eir/pdf/report_lt_lt. pdf Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 13
Europos Komisijos „Šalies ataskaita. Lietuva 2019“ • D PRIEDAS. Su 2021– 2027 m. sanglaudos politikos finansavimu susijusių investicijų gairės Lietuvai • 2 tikslo 3 dalis. • Kalbant apie klimato kaitos nulemtus pavojus, Lietuvoje aktualūs potvyniai ir potvynių daroma žala ekonomikai ir infrastruktūrai, taip pat pakrančių erozija. Todėl nustatyti investicijų poreikiai yra susiję su prisitaikymu prie klimato kaitos, rizikos prevencija ir atsparumu nelaimėms siekiant: • • mažinti įvairių rūšių riziką, nustatytą atliekant nacionalinį rizikos vertinimą, ir daugiausia dėmesio skirti prevencijai; • • skatinti koordinuotus ir bendradarbiavimu grindžiamus prevencinius veiksmus pagal ES Baltijos jūros regiono strategiją. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 14
Ištrauka iš ES Baltijos jūros regiono strategijos: • Veiksmų plane išskirtos šios prioritetinės sritys: • 1) mažinti iki patenkinamo lygio mitybinių medžiagų patekimą į jūrą; • 2) išsaugoti natūralias gamtines zonas ir gyvūnijos bei augmenijos įvairovę; • 3) mažinti kenksmingų medžiagų vartojimą ir jų poveikį; • 4) sukurti aplinką tausojančios laivybos regiono modelį; • 5) prisitaikyti prie klimato kaitos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija • https: //ec. europa. eu/regional_policy/sources/docoffic/official/communic/baltic/com_baltic_lt. pdf 15
Diskusija • Ką ir kodėl finansuoti: • v Biologinės įvairovės apsaugos srityje v Plėtojant žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 16
- Slides: 16