BIOKURAS LIETUVOJE LITBIOMA ISTORIJA 2003 m birelio 4

BIOKURAS LIETUVOJE

LITBIOMA ISTORIJA • 2003 m. birželio 4 d. – Medienos kuro tiekėjų asociacija; • 2005 m. asociacijos veikla plečiasi į Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociaciją (LBGTA); • 2006 m. asociacija tampa PET Lietuvos komiteto ir AEBIOM nare. Asociacijos pavadinimas tampa LITBIOMA; • 2008 m. išsiplėtus veiklai asociacija tapo Lietuvos biomasės asociacija

LITBIOMA DABAR • Asociacija jungia 27 narius: – Biokuro gamintojų ir tiekėjų sekcija - 17 narių; – Mokslo ir biomasės išteklių sekcija - 6 nariai; – Energijos gamybos įrangos sekcija - 4 nariai.

ŠILUMOS POREIKIS IR BŪKLĖ • Poreikis miestų šilumos energijai sudaro ~ 10 TWh • 2007 m. iš biokuro buvo pagaminta ~ 1. 7 TWh • Šiuo metu yra apie 200 biokuru kurenamų katilinių Didžiausios: • Viniuje 60 MW (44 +16); • Marijampolėje 16 MW (13, 5 +2, 5); • Tauragėje 20 MW (12 +8) Bendra instaliuota galia sudaro apie 500 MW • Šilumos gamyba miestuose iš biomasės sudaro apie 17%.

BIOKURO DALIS BENDRAME KURO BALANSE CENTRALIZUOTOS ŠILUMOS GAMYBAI Šiuo metu biokatilinių Lietuvoje ~ 200 vnt. (~ 500 MW galios) Šaltinis – LŠTA.

KURO KAINŲ DINAMIKA 1996 M. – 2008 M. Biokuras

KURO SĄNAUDŲ STRUKTŪROS ŠILUMOS GAMYBAI PALYGINIMAS Šaltinis – LŠTA.

KURO SĄNAUDŲ STRUKTŪRA CENTRALIZUOTOS ŠILUMOS GAMYBAI LIETUVOJE 17 % Mažiau nei 40 % Mediena 180 000 t. n. e. (1 000 t) Šiaudai 120 000 t. n. e. (500 000 t) Kom. atliek. 120 000 t. n. e. (350 000 t) Gluosniai, dumblas 70 000 t. n. e. (17 500 ha) Viso ~ 490 000 t. n. e. Virš 40 % Šaltinis – LŠTA.

NACIONALINĖ ENERGETIKOS STRATEGIJA – PAGRINDAS PLĖTRAI Biomasės veiksmų plano tikslai (1): • Rinkos plėtra • atsisakyti biokuro naudojimo apribojimų iki 700 MW; • Investicijų skatinimas; • Katilinių rekonstrukcijos į energijos kogeneraciją skatinimas; • Ekonominio skatinimo priemonių taikymas gaminant žaliąją energiją; • ES 2007 – 2013 m. finansinės paramos naudojimo tikslinimas. • Biokuro naudojimo efektyvumo didinimas: • Įdiegti modernias pakuras privačiame ūkyje (granulių naudojimas) • Mokslinių tyrimų ir verslo bendradarbiavimo skatinimas (technologinės platformos).

NACIONALINĖ ENERGETIKOS STRATEGIJA – PAGRINDAS PLĖTRAI Biomasės veiksmų plano tikslai (2): • Medienos resursų naudojimo dininimas: • Medienos atliekų naudojimo skatinimas (remti atliekų surinkimą) • Naujų technologijų diegimas (šakų rulonavimas, logistikos sistemoas sukūrimas ir kt. ) • Kitų biomasės resursų didinimo ir naudojimo skatinimas • šiaudų, komunalinių atliekų ir pan. naudojimas • energetinių augalų auginimo skatinimas

NACIONALINĖ ENERGETIKOS STRATEGIJA – PAGRINDAS PLĖTRAI Biomasės veiksmų plano tikslai (3): • 50 % miestų šildymas – ne riba: • Pastatų renovacija/rekonstrukcija; • Naujų biomasės ir kitų atsinaujinančių šaltinių naudojimas; • Orientuotos Vyriausybės politikos sukūrimas – tai reali energetikos nepriklausomybė

PANAUDOJAMOS BIOMASĖS REZERVAI LIETUVOJE Miško kirtimo atliekos – 900 000 ktm. = 1. 5 TWh; Ugdymo kirtimo atliekos – 000 ktm. = 0. 6 TWh. 300 Komunalinės atliekos – 350 000 t = 1. 0 TWh. Gluosniai (energetinės plantacijos) ~ 220 000 t biomasės = 0. 5 TWh. Šiaudai iki 500 000 t - apie 1. 5 TWh.

Dėkojame už dėmesį Konstitucijos pr. 7, LT-09308 Vilnius asociacija@biokuras. lt www. litbioma. lt