BALTIJOS JROS SVEIKATA Lietuvos Baltijos jra 1 Pradjo

BALTIJOS JŪROS “SVEIKATA”

Lietuvos Baltijos jūra • 1. Pradėjo formuotis prieš 12 tūkstančių metų. • 2. Pagal dabartinę savo raidos būklę ji yra tik • • maždaug 4 000 (keturių tūkstančių) metų amžiaus. 3. Bendras Baltijos jūros kranto linijos ilgis – 8000 (aštuoni tūkstančiai) kilometrų. Lietuvai priklauso tik apie 90 kilometrų. 4. Maksimalaus Lietuvos Baltijos jūros gylis – 125 metrai.

Baltijos jūra

Lietuvos Baltijos jūros biologinė įvairovė • 1. Jūros žinduoliai. • 2. Jūros paukščiai. • 3. Žuvys. • 4. Dugno bestuburiai. • 5. Dugno augalai.

Jūros žinduoliai • 1. Paprastoji jūrų kiaulė. • 2. Žieduotasis ruonis. • 3. Pilkasis ruonis. • 4. Paprastasis ruonis. Manoma, kad Lietuvos Baltijos jūros teritorijoje jūros žinduoliai nuolat negyvena, o tik atplaukia kartu su migruojančiomis žuvimis.

Ruoniai • Į Lietuvos jūrinių žinduolių sąrašą ir Raudonąją • • knygą įtraukta tik viena jūros žinduolių rūšis – pilkasis ruonis. Žieduotasis ir paprastasis ruoniai į Lietuvos sąrašą neįtraukti. Dažniausiai pastebimi iki vienerių metų amžiaus jaunikliai arba 2 -3 metų amžiaus pilkieji ruoniai. Pastebima, jog pastarąjį dešimtmetį tiek gyvų, tiek ir mirusių ruonių Lietuvos pakrantėje gausėja. Manoma, kad didžiajai daliai ruonių žūties priežastys gali būti susijusios su žmogaus veikla jūroje.

Penkios priežastys, kodėl nelengva būti jūriniu žinduoliu: • 1. Plėšrūnai. Jaunikliams gali būti pavojingi kirai, jūriniai • • ereliai. 2. Tarša. Naftos teršalai ypač pavojingi ruonių jaunikliams, nafta padengti ruoniukai gali sušalti ir žūti. Nafta pažeidžia akis, kvėpavimo organus, užterštas maistas pažeidžia kepenis, inkstus. 3. Trikdymas. Laivų ir žmonių keliamas triukšmas prie ruonių gulyklų. 4. Klimato pokyčiai. Kenkia klimato atšilimas. 5. Žvejyba. Trikdo jų gulyklose, atima jų maistą, gali įkliūti į žvejybos tinklus.

Ruoniai

Jūros paukščiai • Tai alkiniai paukščiai, kormoranai, narai, kragai, • jūrinės antys, dančiasnapiai, kirai, žuvėdros. Iš perinčių jūros paukščių Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje gausiai sutinkamas tik didysis kormoranas. Jų kolonijoje šalia Juodkrantės peri apie 3 tūkstančiai porų, bei kelių rūšių kirai. Likusios jūrų paukščių rūšys yra migruojančios ir Lietuvos jūrinėje dalyje daugiausia pasirodo žiemojimo bei migracijos laikotarpiais.

Paukščiai

Baltijos jūros žuvys • Baltijos jūros Lietuvos vandenyse registruotos 68 rūšys, • • iš kurių 34 pagaunamos reguliariai, o 14 – rečiau nei kartą per 10 metų. Atviroje Baltijos jūroje, kur dažniausiai pagaunamos 5 pagrindinės žuvų rūšys – menkė, strimėlė, brėtlingis, plekšnė ir rečiau uotai, rūšinė žuvų įvairovė yra mažesnė nei priekrantėje. Seklesniuose ir mažiau druskėtuose vandenyse, kartu su jūrinėmis rūšimis, tokiomis kaip menkė, strimėlė, uotas, plekšnė ir k. t. , dažnai sutinkamos ir gėlavandenės žuvys, tokios kaip ešeriai, starkiai, karšiai.

Žuvys

Poveikiai Lietuvos Baltijos jūrai (KAS KENKIA, TERŠIA BALTIJOS JŪRĄ) • 1. Eutrofikacija. • 2. Cheminė aplinkos tarša. • 3. Jūrinė žvejyba. • 4. Nevietinės rūšys (Atkeliavusios iš kitur sukelia žalą aplinkai. pvz. Šakotaūsis vėžiagyvis, gamina pilka masę, kuri užkemša tinklų akutes). • 5. Dugno vientisumo pokyčiai (pajūrio žemių nusausinimas, uostų plėtra, krantų tvirtinimas). • 6. Jūros tarša šiukšlėmis ir povandeniniai triukšmai.

Eutrofikacija • Pati svarbiausia ekologinė Baltijos jūros problema – eutrofikacija. Azoto ir fosforo pritekėjimas ir kaupimasis Baltijos jūroje. Apie 75 procentai azoto i Baltijos jūrą priteka upėmis ir 25 procentai – iš atmosferos. O 95 procentai fosforo į Baltijos jūrą atkeliauja tik upėmis.

Azotas ir fosforas atkeliauja upėmis į Baltijos jūrą: • Išplovus trąšas iš dirbamų laukų, kai jiems tręšti naudojami per dideli trąšų kiekiai ar kai tręšiama esant įšalui ir dirva nesugeba pasisavinti trąšų. • Pramonės ir miesto nuotekos, buitiniai nutekamieji vandenys. Mes buityje naudojame skalbimo priemones, valiklius, kuriuose yra daug fosforo.

Pats ryškiausias eutrofikacijos požymis – vandens žydėjimas. • Tačiau, tai tik išorinis požymis, svarbiausia yra tai, jog susidaro toksinės (nuodingos) medžiagos, kurias žuvys gali pernešti ant mūsų stalo (valgant užsikrėtusias žuvis) ir tai, jog jūroje pritrūksta deguonies ir dėl to žūsta žuvys.

“Žydintis” Vanduo

Cheminė aplinkos tarša • Teršalais arba teršiančiomis medžiagomis vadinamos • • • tokios medžiagos, kurios yra toksiškos (nuodingos) ir kaupiasi gyvuose organizmuose (žuvyse). Tai: gyvsidabris, kadmis, švinas, nikelis, cinkas, varis. Atlikti tyrimai rodo, kad daugiausiai šių medžiagų rasta strimėlių, brėtlingių ir lašišų raumenyse. (Šios užterštos žuvys patenka ir ant mūsų stalo). Baltijos jūroje vanduo atsinaujina tik maždaug kas 30 metų. Dėl to teršiančios medžiagos kaupiasi. Tai pat gana žema vandens temperatūra sudaro palankias sąlygas joms kauptis vandenyje ir patekti į dugną.

Išsiliejusi nafta

Jūros tarša šiukšlėmis ir povandeniniai triukšmai • Dažniausiai pasitaikančios šiukšlės yra: plastikas, • • stiklas, popierius, gumos atliekos, metalas, tekstilės gaminiai. Į jūrą ir pakrantę šiukšlės patenka: žmonėms išmetus, atneštos upių, iš nuotekų, atneštos vėjo. Į jūra kasmet išmetama apie šešis milijonus tonų šiukšlių, iš kurių maždaug 15 procentų patenka į paplūdimius, kiti 15 procentų lieka plaukioti vandens paviršiuje, 70 procentų nuskęsta.

• Dėl jūros šiukšlių Kasmet pasaulyje žūsta apie 100 tūkstančių jūros žinduolių. Pagrindinė priežastis – praryti maišeliai ir plastikiniai buteliai, dalis jų žūsta įsipainioję į žvejybos tinklų liekanas.

Povandeniniai triukšmai • Jūros vandenyje garsas sklinda 4 kartus greičiau nei ore. • Pagrinde triukšmas kyla iš: laivybos, išminavimo operacijų, uosto darbų, vėjo jėgainių statybų, jūros dugno tyrimų.

Pagrindinė triukšmo sukelta žala jūros gyvūnijai: • 1. Gali pažeisti fiziškai. Pavyzdžiui gali plyšti žuvų • • • plaukiojimo pūslė. 2. Pažeidžia klausą. Gali laikinai pažeisti klausą arba visiškai ją prarasti. 3. Tos pačios rūšies gyvūnai nebegali “susikalbėti” tarpusavyje. 4. Sutrikdo gyvūnų elgesį – išmeta gyvūnus į krantą, sutrinka jų maitinimasis, jauniklių žindymas.

Prišiukšlinta krantinė

Nafta susitepęs paukštis

Į krantą išmestos mirusios žuvys

Žuvę ruoniai

Keletas pasiūlymų, kaip kiekvienas gali prisidėti prie Baltijos jūros “sveikatos” gerinimo: • Kuo mažiau namuose naudoti cheminių medžiagų. • Vengti tiesioginio bet kokių valiklių nutekėjimo į jūra ar bet kokį kitą vandens telkinį (upę). • Jachtų ir laivų tualetų turinį ištuštinti tik į specialias uostuose esančias talpas.

Nešiukšlinti ir prisidėti prie jūrinės aplinkos gerinimo surenkant šiukšles pakrantėje. Nenaudoti motorinių valčių ir vandens motociklų, ypač svarbiose paukščių poilsio ir veisimosi vietose bei ruonių gulyklose ir netoli jų.

KIEKVIENAS GALI IR PRIVALO PRISIDĖTI PRIE MŪSŲ YPATINGOSIOS BALTIJOS JŪROS IŠSAUGOJIMO!!!!

Ačiū už dėmesį

PASIRUOŠKITE KLAUSIMAI

KLAUSIMAS NR. 1 • Pasakykite koks yra Baltijos jūros ilgis arba gylis, arba koks yra Baltijos jūros amžius?

ATSAKYMAS • Bendras Baltijos jūros kranto linijos ilgis – 8000 kilometrų. Lietuvai priklauso tik apie 90 kilometrų. • Maksimalaus Lietuvos Baltijos jūros gylis – 125 metrai. • 4 tūkstančiai metų.