Balt filologijos vadas II k lituanistams Bonifacas Stundia

  • Slides: 4
Download presentation
Baltų filologijos įvadas II k. lituanistams Bonifacas Stundžia, Vilniaus universiteto Baltistikos katedra data

Baltų filologijos įvadas II k. lituanistams Bonifacas Stundžia, Vilniaus universiteto Baltistikos katedra data

Baltų genčių, nepalikusių rašto paminklų, kalbos ypatybių nustatymo šaltiniai-1 1. Vietovardžiai iš tų teritorijų,

Baltų genčių, nepalikusių rašto paminklų, kalbos ypatybių nustatymo šaltiniai-1 1. Vietovardžiai iš tų teritorijų, kuriose gyveno gentys. Léipaičiai (žem. Lēpātē) kuršių teritorija), Léipalingis (jotvingių teritorija), plg. Liepalotas, Lieplaukė (: *leipa, liepa). Išlaikytas ei (vak. baltų skir. ypatybė); Zirnajys, ež. Zarasų krašte, sėlių terit. , plg. Žirnaja Šventosios k. int. Rodo z vietoj ž. Stabingis (ež. Suvalkų krašte, Lenkija), pr. stabis ‘akmuo’ (lie. Akmenis, Akmenė). Lie. stabas. Alytùs, Seirùs. . . – galūninis kirtis (jotvingių teritorija) Salduvė , Raktuvė. . . – priesaga -(t)uvė (žiemgalių teritorija, Šiaulių apyl. ) data VU, fakultetas

Baltų genčių, nepalikusių rašto paminklų, kalbos ypatybių nustatymo šaltiniai-2 2. Istorijos dokumentai, kronikos. Jathwingorum

Baltų genčių, nepalikusių rašto paminklų, kalbos ypatybių nustatymo šaltiniai-2 2. Istorijos dokumentai, kronikos. Jathwingorum (= *jātving(i)ų = jotving(i)ų) – lenkų lotyniškai parašyta kronika; Per terram. . . vocatam Jettuen (= Jātvą = Jotvą) – vokiečių lotyniškai parašyta kronika; Jatvjag’ Gunarev (Lavrentijaus metraštyje minimas Kijevo Rusios pasiuntinys) = Jātvingis = Jotvingis. vok. Sudawen = Sūdaviai. Scurdo capitaneus. . . Sudowiae (= Skurda. . . Sūdavijos = Sūdavos). Rus. Zimĭgola =*Žiemigala (Žiemgala); plg. zima-žiema

Baltų genčių, nepalikusių rašto paminklų, kalbos ypatybių nustatymo šaltiniai-3 3. Dabartinės tarmės, kurių teritorijoje

Baltų genčių, nepalikusių rašto paminklų, kalbos ypatybių nustatymo šaltiniai-3 3. Dabartinės tarmės, kurių teritorijoje yra gyvenusios išnykusios baltų gentys. Neįprasti tarmių reiškiniai. Galimas substratas. Uteniškių zerletyti(s) ‘teplioti(s), terlioti(s)’. Rodo sėlių z vietoj liet. ž. Panevėžiškių darebs ‘darbas’, auder ‘audra’ galbūt rodo žiemgaliams būdingą balsio įterpimą žodžio gale. Anykštėnų ir kupiškėnų rotai, vokaras, rytų latvių volūda ‚valoda; kalba‘ galbūt rodo sėliams būdingą ypatybę a > o.