Augut Liutkeviien Elektrn Versms gimnazijos lietuvi kalbos mokytoja

Augutė Liutkevičienė, Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė

MENTALITETAS lot. mens, kilm. mentis – protas, galvosena〉: 1. išprusimas, intelektas; 2. individui ar individų grupei būdinga galvosena, mąstymo ir suvokimo būdas.

KALBOJE ATSISPINDI �Tautos istorinė patirtis �Gyvenimo būdas �Pasaulėjauta

KĄ SAKO ŠIOS PATARLĖS APIE LIETUVIUS? � Geras artojas ir su žąsinu paaria. � Nevyk Dievo į medį.

KĄ SAKO ŠIŲ ŽODŽIŲ KILMĖ APIE TAUTŲ VERTYBES? � Взятка взять (imti) � Kyšis kišti

PAGALVOKITE, KOKIAS VERTYBES DEKLARUOJA PATARLĖS � Keliskart pamanyk, tada pasakyk. – ATSAKOMYBĖ UŽ ŽODĮ � Giriamas vaikas visuomet paikas. – GRIEŽTAS AUKLĖJIMAS � Prieš didesnį būk mažesnis. – PAGARBA, NUOLANKUMAS � Pirma � padirbk, paskui pagirk. - DARBŠTUMAS Daug žinok, maža bylok. – SANTŪRUMAS � Kas save giria, tą Perkūnas spiria. – KUKLUMAS

„Mirk, vaikeli, arba doru žmogum būk. ” Iš Simono Daukanto istorinio veikalo „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių”

PASISVEIKINIMAS � Labas rytas (labą rytą); � Laba diena (labą dieną); � Labas vakaras (labą vakarą); � Sveiki (sveikas; sveika; sveikos); � Sveiki gyvi (sveikas gyvas; sveika gyva); � Sveikas drūtas (sveiki drūti); � Labutis.

ATSISVEIKINIMAS � Sudie (sudieu; su Dievu); [latvių Ardievu, palydint mirusįjį) Su gerai lietuviškai mokančiu latviu atsisveikinus „Sudie", išgirstas toks komentaras: „Būtų gerai dar gyviems susitikti". � Viso labo; Viso gero; � Iki pasimatant (iki pasimatymo); � Iki kito susitikimo; � Iki rytojaus; � Likite sveiki (palikit sveiki); � Labos nakties; Labanakt

KADA SAKOME? � Ar nematėt kiaulės su dzvaneliu (varpeliu)?

� Kiškį pagavo � Sąžinė graužia � Kojas užvertė � Kaip šuniui penkta koja � Ranka ranką plauna � Galvą pametęs � Dėjau į akį Negalima išversti pažodžiui į kitą kalbą.

KALBOS TURTINGUMAS (1) � Kycok � Gabalas � Riekė Rusų k. mėsos duonos � Atkarpa kelio � Skiautė medžiagos Lietuvių k.

KALBOS TURTINGUMAS (2) � Vilktis suknelę � Autis batus � Užsidėti skrybėlę, akinius � Rištis prijuostę � Apsisiausti skara � Rengtis megztinį � Mautis kelnes � надеть Rusų k. Lietuvių kalba

KALBOS TURTINGUMAS (3) � Žilas � Vok. k. – grau (pilkas) plaukas � Širmas � Būri žirniai � Pilkas Vokiečių k. žirgas kiškis Lietuvių k.

VEIKSMAŽODŽIAI � Girgžda – kas? � Žirina – kas? � Žvanga – kas? � Žlega – kas? � Šnara – kas? � Šlama – kas? � Traška – Kas? � Grikši -kas? � Čiuža – kas?

VEIKSMAŽODŽIŲ SINONIMIKA � Girgždėti (apie langines, ratus, batus, sniegą); � Žirinti (apie neaštrius įrankius); � Žvangėti (apie metalą, ginklus, raktus, stiklus); � Žlegėti (žlegėjo geležiniai pančiai); � Šnarėti (apie lapus, javus, šiaudus); � Šlamėti (apie lapus, popierių, vėliavas); � Traškėti (apie šakas, ledą, laužą); � Grikšėti (apie dantis, sąnarius, sniegą); � Čiužėti (apie drabužius, šieną, sausus lapus, šiaudus).

KAIP KREIPIAMĖS Į MYLIMĄ MERGINĄ (MOTERĮ)? � Žiedeli. . . � Rožele. . . � Stirnele. . . � Voceryte. . . � Gražuolėle. . . � Uogele. . . � Pupyte. . .

� Žala karvė

Dažniausiai arklio plaukas nustatomas pagal galvos, kaklo ir liemens spalvas, karčių, uodegos bei kojų skirtingus atspalvius. � Bėras � Laukys (laukas) su balta dėme ant kaktos ir priekinės snukio dalies.

Vyraujanti spalva –pilka � Palšas � Šėmas � Širmas � Obuolmušis � Šyvis (šviesiausi atspalviai, beveik baltas)

� Juodbėris � Keršis

� Dubauskas – Dubauskienė – Dubauskaitė � Raščius – Raščiuvienė – Raščiūtė � Strumskis – Strumskienė – Strumskytė *** � Kaip vertinate pavardes: Zvonkė, Bunkė?

� Deminutyvai Mamytė, mamutė, motutė, močiutė, mamelė, mamytukė, mamužė. Išverskite į užsienio kalbą A. Baranausko poemos eilutes: „Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, Katrų čiulbančių taip ramu klausytis? “

� Kaip vadinasi viršutinė plaštakos dalis?

PLE SNAS (4) � rankos plaštakos viršus nuo pirštų iki riešo

� Išlaikė � Turi 7 linksnių sistemą nosinius balsius ilguosius ir trumpuosius balsius šokinėjantį (nepastovų) kirtį dvi priegaides (láukia, nãmo, namõ)

MAŽA TAUTA SU DIDELIU ŽODYNU „Lietuvių kalbos žodynas“ I–XX tomai 1941– 2002 metai *** 1902 - 2002 metai

KAZIMIERAS BŪGA (1879 – 1924) � 1902 m. medžiagą žodynui pradėjo rašyti į korteles nuo (ši data laikoma „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos pradžia). � Iš Rusijos į Kauną 1920 m. K. Būga grįžo su 4 (1 pūdas – 16 kg) pūdais kortelių žodynui. � Žodyną pradėjo rašyti turėdamas apie 600 000 kortelių. � Pirmasis „Lietuvių kalbos žodyno“ sąsiuvinis 1924 m. išleistas, antrasis – 1925 m. , jau po K. Būgos mirties. � K. Būga rašė tezauro tipo žodyną: dėjo į jį asmenvardžius, vietovardžius, net ir labai siaurai vartojamus svetimžodžius, aiškino žodžių kilmę, istoriją. Šie K. Būgos žodyno sąsiuviniai yra akademinio LKŽ ištakos.

� Žodynas nuėjo ilgą raidos kelią. � Švietimo ministerija 1930 m. atnaujinti šį darbą įpareigojo prof. Juozą Balčikonį. � LKŽ I tomas pasirodė 1941 m. , II tomas – 1947 m. Abu tomus redagavo Juozas Balčikonis. � II tomas neišvengė sovietinės cenzūros.

� Nuo III tomo 1956 m. (red. Kazys Ulvydas) keičiama Žodyno rašymo instrukcija, pirmieji du tomai paslepiami spec. fonde. Buvo reikalaujama pateikti pavyzdžių iš sovietinės literatūros, tik po jų buvo galima rašyti sakinius iš tarmių, senųjų raštų, tautosakos. � Nuo 1956 m. Žodyno tomai ėjo kas 3– 4– 5 metai. III–V tomus redagavo Kazys Ulvydas, VI –X – Jonas Kruopas, XI–XVI – vėl Kazys Ulvydas, � XVII–XX tomų vyriausiasis redaktorius – prof. Vytautas Vitkauskas.

� 2002 m. išleistas paskutinis 20 -asis „Lietuvių kalbos žodyno“ (toliau - LKŽ) tomas, baigtas didžiausias XX a. lietuvių kalbotyros veikalas, kurio tekstą rašė ir redagavo kelios kalbininkų kartos, per 70 žodynininkų. � Dvidešimt Žodyno tomų apima lietuvių kalbos raštų leksiką nuo 1547 iki 2001 m. ir gyvosios kalbos (tarmių) leksiką, renkamą nuo 1902 m. � Kiek žodžių yra „Lietuvių kalbos žodyno” I - XX tomuose?

DVIDEŠIMTYJE ŽODYNO TOMŲ APRAŠYTA APIE PUSĖ MILIJONO LIETUVIŲ KALBOS ŽODŽIŲ.

� Be kalbininkų, žodyno sudarytojų ir redaktorių, žodžius rinko įvairaus amžiaus, išsilavinimo, įvairių profesijų žmonės. Žodyno kartotekoje rasime kortelių, užrašytų Lietuvos Prezidentų K. Griniaus, A. Smetonos, Lietuvos palaimintojo arkivyskupo J. Matulaičio, kunigo V. Aliulio, oftalmologo P. Avižonio, gamtininko J. Elisono, fiziko A. Jucio, matematiko Z. Žemaičio ir kitų žymių žmonių.

ŽODŽIUS RINKO VISI. . . � Žodžius užrašinėjo mokytojai, studentai. Daug duomenų žodynui surinkta dialektologijos ir kraštotyros ekspedicijose. � Žemaitis mokytojas Matas Untulis – atskirai minėtinas žodžių rinkėjas. Neramiais pokario metais jis vaikščiojo po kaimus užrašinėdamas žodžius. 1952 m. rugsėjį buvo užpultas ir nužudytas. „Išėjo lietuviškų žodžių rinkti ir. . . Nebegrįžo. . . “ – taip rašė apie savo buvusį mokytoją rašytojas Jonas Šimkus.

� Lietuvių kalbos žodyno kartotekos dėžutės

MŪSŲ KALBA IŠLIKO. . . �Po kelių šimtmečių unijos su Lenkija ir vykdomos lenkinimo politikos. . . �Po amžių trukusios carinės Rusijos priespaudos, lietuviško rašto draudimo 40 metų. . � Po 50 metų trukusios sovietų okupacijos ir rusinimo politikos. . .

DABAR MES LAISVI! ARGI GALĖTUME SAVO NORU IŠSIŽADĖTI SENOS, YPATINGOS, GRAŽIOS, MELODINGOS, TURTINGOS GIMTOSIOS LIETUVIŲ KALBOS?