Augal motyvai K Donelaiio ir M Katilikio kryboje
Augalų motyvai K. Donelaičio ir M. Katiliškio kūryboje Darbą atliko Megi Maradišvili Jurgita Brandišauskaitė Panevėžio , , Minties” gimnazija
Darbo tikslas Pažymėdami iškilių literatūros klasikų jubiliejus norime palyginti augalų motyvus K. Donelaičio epinėje poemoje, , Metai” ir M. Katiliškio novelių romane , , Užuovėja”
Pagrindimas K. Donelaitis vaizduoja XVIII a. Lietuvą ir šiais metais pažymime jo 300 -ąsias gimimo metines. M. Katiliškis – XX a. pirmosios pusės Lietuvą ir pažymime jo 100 -ąsias gimimo metines.
Pagrindimas K. Donelaitis, kaip klasikas, yra lietuviškosios kūrybos atspirties taškas ir išsiskiria kaimo temos perteikimu. M. Katiliškis yra apibūdinamas kaip savitas brandus prozininkas, autentiškai atskleidęs lietuvišką kaimo pilnatvę.
Pagrindimas n Tiek K. Donelaičio, tiek M. Katiliškio kūrybos esminės atramos yra žemė, gamta, buitis / būtis.
, , Pavasario linksmybės” Pirmoji poemos dalis , , Pavasario linksmybės” Taip Pričkus ragina būrus pavasarį: n n n n n Tu tikt vis mėsos kasdien prisiėst išsižioji, O burokų bei lapienės niekini garbę. Todėl tu kasmets, supliurpęs visą zopostą, Blogs ir pusgyvis velkies į baudžiavą mielą. Eik, žioply! eik sėt kiekvieną sėjamą daiktą. Sėk miežius, pupas, grikus su didele sauja; Ir avižų n'užmiršk, kad sėdams išberi grūdus: Nes kisieliaus tu, o kuinai pašaro laukia. Žirnių sau pasisėk zopostui didelį plotą, Juk žinai, kaip skanūs jie, kad šiupinį valgai. Šioje poemos dalyje K. Donelaičio žmogus nekalba apie kokius nors ypatingus augalus su įdomiais pavadinimais. Įvardija gamtos gėrybes, kurios reikalingos kasdienybėje, kad žmogus išsimaitintų.
, , Pavasario linksmybės” 1. Burokai, 2. Miežiai, 3. Pupos, 4. Grikiai, 5. Avižos, 6. Grūdai, 7. Žirniai. . . Iš viso šioje poemos dalyje pavartoti 23 daržovių, grūdinių kultūrų pavadinimai.
, , Vasaros darbai” Šioje poemos dalyje išraiškingai parodoma, kad darbas bei jo teikiamos gėrybės – būrams didžiausia palaima ir dievo dovana, nepaisant, kad tai vargingos baudžiavos laikai. Augalai sudaro foną būrų gyvenime, minimi protingesniųjų pamokymuose apie taupymą, išgyvenimą.
, , Vasaros darbai” , , Vei ir grybų jau, žėlėk dieve! neragausim: Juk, anot ano, juos vokiečių gaspadinės Su ketvirčiais vis džiovint į kakalį šauja. Plempių, rudmėsių, storkočių bei baravykų, Jautakių ir baltikių, grūzdų irgi bobausių Bėgdamos į gires jos sau taip daug prisirovė, Kad jau kelios jų su grybais į Karaliaučių Kupčiams išparduot ir ką nusipirkt nukeliavo; O kas liko dar, zopostui sau pakavojo. Taigi dabar tikt šungrybiai dar mums pasiliko. O ką gi veiksim, kad barščius ar šiupinį skanų‘‘ , , Vyrai rods tokių gėrybių menk užsigeidžia. Jiems tabakėlis, kad ir visą butą prismirdin, Tikt gardesnis, kaip visi riešutai gardžiausi. Boboms mūsų bedantėms jie taip jau nepritinka; Ne, gaidau! nesiūlyk joms, kas joms nepareitis. Dantys juk, anot ano, sukrošusių metų Riešutį perkąst ir kramtyt jau nedera boboms. ‘‘ Tų laikų žmogus pažįsta aplinką, supantį pasaulį ir jo teikiamas gėrybes. Pavyzdžiui, grybus: 1. storkočiai , 6. baltikiai, 2. plempės, 7. bobausiai, 3. rudmėsiai, 8. šungrybiai. 4. baravykai, 5. jutakiai, Iš viso šioje poemos dalyje pavartota 30 gamtos gėrybių pavadinimų.
, , Rudenio gėrybės” n n n n Pastarnoks su morkais, ropės irgi repukai, Barščiai su burokais bei rauginta lapienė, Žirniai, kad su pupoms juos iššutinti puode, Ir šiupinys gardus, taip jau ir mandagi gručė Su kisielium, kad juos sau išpleškini virdams, Ar po tam visaip virti kartupelių valgiai Ir kelmučiai, kad juos sau su uždaru verdi. . .
, , Rudenio gėrybės” Šioje poemos dalyje K. Donelaitis vartoja ir istorizmų, pavyzdžiui: 1. Pastarnoks, 2. Repukai, 3. Kartupelės. . . Iš viso , , Rudens gėrybėse” pavartoti 25 gamtos gėrybių pavadinimai.
, , Žiemos rūpesčiai” n n n Taipgi dabar, kur mes pirm to pavasarį linksmą Šventėm ir žoleles jo margas sau nusiskynėm, O paskui džiaugsmus šiltus su vasara baigėm, Ten pusnynai su baltais kalnais pasidarė, Ir žiema sau žiemiškas kvietkas nusipynė. Tikt dyvai žiūrėt, kaipo barzdoti pušynai Šioje dalyje beveik nebevartojami augalų, kaip konkrečiųjų gamtos gėrybių teikėjų, pavadinimai, daugiau dėmesio yra skiriama aplinkai: n 1. Žolelės n 2. Kvietkos n 3. Pušynai , , Žiemos rūpesčiuose” pavartota 15 augalų motyvų.
Poemoje Iš viso yra paminėti 93 augalai. K. Donelaitis kuria kiekvienam metų laikui būdingą, konkretų ir tikslų gamtinį foną. Poemoje gamta ir jos gėrybės, augalai, yra ir būrų darbo siekiamybė, rezultatas, ir veiklos fonas. Visi minėti augalai yra daugiausia būrų daržuose auginamos gerybės. Tai lemia būrų išgyvenimą. Augalų pavadinimai atspindi XVIII amžių, nes kai kurie žodžiai yra jau istorizmai, pvz. : n n n 1. Baltikis, jautakis -grybų pavadinimai 2. Kartupelė-bulvė
Mariaus Katiliškio , , Užuovėja” , , Polaidis” Pirmoji pavasario ciklo novelė , , Polaidis”. Ir šiame kūrinyje matome įvardintus ir pirmuosius šiltos saulės spindulius, ir šerkšną ant medžių šakelių. Novelėje vartojami augalų motyvai: pušys, dobilai, beržai, eglės, rugiai, kviečiai, vyšnios(vyšnynai). Galima rasti motyvų augalų, kurie turi vartojimo – naudojimo reikšmę: aguonos, sėmenys, bruknios, bulvės. Yra apibendrinimų - medeliai, žolynai. Novelėje , , Polaidis” galima rasti 16 augalų motyvų.
, , Kaitra’’ Vasaros ciklą pažymi novelė , , Kaitra”. n Ši novelė išsiskiria paminėtų augalų kiekiu, juos net galima suskirstyti į tam tikras grupes: n n n medžiai – diemedis, gluosnis, ąžuoliukas; vaismedžiai ir vaiskrūmiai – obelys, vyšnynai, serbentai; žolės – smilgos, varnalėšos, dobilai, šunažolės; javai – rugiai, kviečiai, avižos; daržovės ir uogos – agurkai, krapai, braškės, vyšnios; gėlės – jurginai, rezetos, rūtos, piliarožės, tuliponai, roželės.
, , Kaitra’’ n n n Šioje novelėje vartojami augalų pavadinimai, kuriuos jau sunku suprasti šiandien: čebatėliai, rozetos, kumelrūgžtės. . . Dažnai minimas augalas – kmynai. Netrūksta apibendrinamųjų žodžių, tokių kaip: ūgliai, lapeliai, medžiai, krūmai, žolės. Novelėje , , Kaitra” galima rasti 53 augalų motyvus.
, , Kūlė” Šioje novelėje apie rudenį yra labai mažai augalų motyvų, daugiau aprašomas veiksmas. Paminėti augalų motyvai: šermukšniai (šermukšnių vynas), dobilai, javai, rugiai, avižos. Šioje novelėje beveik nėra augalų motyvų, susijusių su gamtos grožiu, jie daugiau turi vartojimo-naudojimo reikšmę. Novelėje , , Kūlė” galima rasti 10 augalų motyvų.
, , Sniegas”. Novelių romanas , , Užuovėja” užbaigiamas žiemos novele , , Sniegas”. n Čia dažnai minimos eglės – eglaitės. Yra paminėti dobilai, lazdynas, kadagiai, karklai, juodalksniai, samanos. n Didžiąją teksto dalį užima apibendrinamieji žodžiai: medžiai, krūmynai. Novelėje galima rasti 12 augalų motyvų.
IŠVADOS Gamtos motyvai kūriniuose rodo, kad abiejų autorių kūryboje glaudus žmogaus ir gamtos ryšys. Vartojama daug augalų motyvų, bet jų paskirtis įvairi. K. Donelaičio kūrinyje , , Metai” įvardinti augalai turi praktinę reikšmę – gyvenimo kokybę atspindinčią reikšmę. M. Katiliškio novelių romane , , Užuovėja” augalai padeda atskleisti žmogaus jauseną, rodo jo kultūrą, kuria aplinką, suteikia tekstui spalvingumo, tapybiškumo.
IŠVADOS Abiejų autorių kūryboje parodomas turtingas žodynas, atspindintis tam tikrą istorinį laiką. Realistiškai perteikiama gyvenamojo meto aplinka. Šiuolaikinis žmogus be žodyno neišsiverčia norėdamas suprasti tiek XVIII amžiaus, tiek XX amžiaus pradžios žmogaus gyvenimą.
- Slides: 20