Atriosios Kirsnos mokykla Varis 2017 05 19 Atrioji

Aštriosios Kirsnos mokykla Varis 2017 - 05 - 19, Aštrioji Kirsna Darbą atliko : Karolina Stankevičiūtė

Turinys Atomo sąndara � Fizikinės savybės � Liepsnos testas � Cheminės savybės � Panaudojimas � Vario mineralai � Varis žmogaus organizme, jo reikšmė � Vario lydiniai � Varis žmonijos istorijoje � Vario gavimas ir paplitimas � Ar žinojai, kad. . . � Klausimai - atsakymai � Šaltiniai �

Atomo sąndara Varis (Cuprum; Cu) – periodinės elementų lentelės I grupės cheminis elementas. Atominė masė Oksidacijos laipsnia Elektronų išsidėstymas Simbolis Pavadinimas Atominis skaičius

Fizikinės savybės �Lydymosi temperatūra 1083 °C. �Virimo 2360 °C. �Minkštas. � Kalus. �Geras šilumos ir elektros laidininkas. �Tankis 8, 92 g/cm³.

Liepsnos testas Cu. Cl 2 liepsną nudažo ryškiai žalia spalva.

Cheminės savybės Kaitinamas varis reaguoja su deguonimi. 2 Cu (k) + O 2 (d) → 2 Cu. O (k) Reaguoja su rūgštimis. Cu (k) + 4 HNO 3 (konc. ) → Cu(NO 3)2 (aq) + 2 NO 2 (d) + 2 H 2 O (s)

Panaudojimas Daugiau kaip 50 % vario suvartojama elektrotechnikos pramonėje, jo junginiai vartojami pigmentų (dažų), insekticidų (priemonėms nuo vabzdžių) , mikrotrąšų (trąšų) gamyboje.

Vario mineralai Varis yra grynuolių klasės mineralas, gamtoje randamas turi geležies, sidabro, rečiau aukso priemaišų.

Varis naudojamas papuošalams gaminti ir dekoratyvinei apdailai.

Varis žmogaus organizme ir jo reikšmė Žmogaus organizmui reikia maždaug 2 miligramų vario per dieną.

�Nuo vario sudaromo baltymo priklauso mūsų odos bei kitų audinių tamprumas ir tvirtumas. �Varis dalyvauja odos ir plaukų pigmentų sintezėje. �Šis metalas yra svarbi kaulinio audinio sudedamoji dalis.

Vario gausu kepenyse, jūros produktuose, riešutuose, saulėgrąžose.

Vario lydiniai Svarbiausi vario lydiniai yra žalvaris ir bronza.

Žalvaris - vario lydinys su cinku. Lydinys yra stipresnis, plastiškesnis negu grynas varis, atsparus dilimui.

Bronza yra vario lydinys su alavu ir kitais cheminiais elementais (išskyrus cinką ir nikelį).

Varis žmonijos istorijoje Vienas pirmųjų metalų su kuriuo susipažino žmogus, tikriausiai buvo varis. Matyt, iš gamtoje randamų grynuolių buvo padaryti pirmieji darbo įrankiai. Šis metalas gana greitai paplito dėl kalumo.

Jį paprasčiau negu kitus metalus buvo galima gauti iš daug vario turinčių rūdų. Akmens amžių pamažu pakeitė žalvario amžius, kuris truko maždaug 1000 metų. Lietuvoje žalvario amžius skirstomas į du laikotarpius: senąjį(XVI-XII a. pr. Kr. ) ir naująjį (XI-VI a. pr. Kr. ).

Vario gavimas ir paplitimas Varis gaunamas pirometalurginiu būdu perdirbant sulfidines rūdas.

Varį iš rūdų galima išskirti ir hidrometalurginiu būdu. Tuomet vario mineralai tirpinami arba praskiestoje sieros rūgštyje, arba amoniake. Varis išskiriamas elektrolizuojant tą tirpalą arba jį išstumiant metaline geležimi (pakaitų reakcija).

Manoma, kad lotyniškas vario pavadinimas cuprum kilęs iš lotyniško Kipro salos, turtingos vario, pavadinimo.

Vario paplitimas pasaulyje

Ar žinojai, kad. . . �Iš vario ir nikelio lydinio Lietuvoje buvo kalamos 1, 2, ir 5 litų monetos. �Pagal vartojimą varis yra trečias metalas (po geležies ir aliuminio). �Žmogaus organizme yra maždaug 150 mg vario.

Klausimai - atsakymai 1. Kurios periodinės elementų lentelės grupės metalas yra varis? I grupės. 2. Kokioje pramonėje suvartojama daugiau kaip 50 % vario? Elektrotechnikos pramonėje. 3. Ar varis naudojamas papuošalams gaminti? Taip.

4. Kiek miligramų vario per dieną reikia žmogaus organizmui? 2 miligramų. 5. Kokie du vario lydiniai žinomi nuo seno? Bronza ir žalvaris. 6. Iš kokios salos, manoma, kilo lotyniškas (cuprum) vario pavadinimas? Iš Kipro. 7. Kuris metalas pagal suvartojimą pasaulyje yra varis? Trečias.

Šaltiniai https: //lt. wikipedia. org/wiki/Varis http: //chemijajums. emokykla. lt/lieps. htm http: //www. delfi. lt/gyvenimas/grozis_ir_s veikata/varis-grozio-ir-sveikatossaltinis. d? id=19438729 http: //www. apssafepack. com/a psaugines-plombos/vielos/plombavimoviela-varis/w. studijoms. lt/varis 2. htm

http: //beckers. lt/ http: //www. juara. lt/naudingi-straipsniai 2/naudingi-ir-aktualus-straipsniai/naturaliospriemones-nuo-uodu-ir-erkiu http: //spmet. lt/lt/prekyba/spalvotiejimetalai/zalvaris/viela/ http: //www. eurobiuras. lt/lt/medaliai/medalisbronza-3 -vieta-50 -mm-md 1293 -09. html https: //lt. wikipedia. org/wiki/Bronza http: //www. alamy. com/stock-photo/copperore. html http: //www. stasys. igs. lt/ar-zinojai-kad/ http: //chemijajums. emokykla. lt/cu. htm

Ačiū už dėmesį!