Atliek tvarkymo situacijos apvalga Atliek tvarkymo politika Lietuvoje

Atliekų tvarkymo situacijos apžvalga

Atliekų tvarkymo politika Lietuvoje formuojama Europos Sąjungos (toliau –ES) teisiniuose dokumentuose nustatytais tikslais bei principais. ES keliamų reikalavimų vykdymas yra pagrindinis svertas formuojantis atliekų tvarkymo politiką mūsų šalyje 1998– 2002 m. buvo pradėta kurti 2002 m. buvo patvirtintas Valstybinis Lietuvos atliekų tvarkymo teisinė bazė. strateginis atliekų tvarkymo Buvo priimtas Atliekų tvarkymo planas (toliau – VSATP), kuriame įstatymas, Atliekų tvarkymo taisyklės, įtvirtinti valstybės įsipareigojimai Valstybinė atliekų tvarkymo strategija. remti regioninių atliekų tvarkymo Šiuose dokumentuose įtvirtinta atliekų sistemų kūrimą kaip pagrindinę tvarkymo prioritetų hierarchija (atliekų ES teisės aktuose numatytų vengimas, atliekų panaudojimas, saugus reikalavimų atliekų tvarkymo atliekų šalinimas), nurodyti pagrindiniai srityje įgyvendinimo priemonę. finansiniai ir teisiniai instrumentai. Šiuo laikotarpiu taip pat buvo patvirtinta Valstybinė pavojingų atliekų tvarkymo programa ir jos įgyvendinimo priemonės.

2002– 2005 m. buvo įsteigta 10 regioninių atliekų tvarkymo centrų ir sukurta 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų (Alytaus, Šiaulių, Tauragės, Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių ir Utenos), kurių diegimas ir plėtojimas iš dalies finansuotas ISPA ir Sanglaudos fondo lėšomis.

VSATP nustatyti ilgalaikiai strateginiai atliekų tvarkymo tikslai: 1) iki 2009 metų užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą; 2) ne vėliau kaip nuo 2009 metų vidurio nepavojingas atliekas šalinti tik ES reikalavimus atitinkančiuose regioniniuose nepavojingų atliekų sąvartynuose; 3) iki 2011 metų pabaigos uždaryti visus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus; 4) iki 2013 metų Lietuvoje sukurti reikiamus komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus; 5) iki 2013 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 proc. komunalinių atliekų; 6) ne vėliau kaip nuo 2013 metų sąvartynuose šalinti tik apdorotas, t. y. išrūšiavus likusias, netinkamas perdirbti ar kitaip naudoti, atliekas.

Įgyvendinant VSATP numatytą tikslą, nuo 2009 m. vidurio nutrauktas atliekų šalinimas aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančiuose sąvartynuose. Šiuo metu Lietuvoje atliekos šalinamos 11 regioninių nepavojingųjų atliekų sąvartynų.

2000– 2013 m. ES lėšomis buvo siekiama spręsti pagrindines atliekų sektoriaus problemas. Komunalinių atliekų tvarkymo srityje nebuvo tinkamos atliekų šalinimo sistemos, šalyje buvo didelė aplinkos tarša buitinėmis atliekomis iš aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų, trūko kitos komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių, antrinių žaliavų atskiro surinkimo priemonių, rūšiavimo linijų, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūros). Siekiant įgyvendinti valstybines užduotis, projektų pagalba kuriama atliekų tvarkymo inftrastruktūra, neabejotinai didina sąvartynų vartų mokestį, o tuo pačiu ir atliekų tvarkymo išlaidų naštą gyventojams.

Paramos lėšomis sukurta (sutvarkyta) infrastruktūra regionuose

Atliekų tvarkymo projektų finansavimas nuo 2001 m.

Siekiant nustatyti atliekų tvarkymo 2014 -2020 metų laikotarpio strateginius tikslus, uždavinius ir priemones, taip pat valstybines ir savivaldybių atliekų tvarkymo užduotis bei ES paramos panaudojimo kryptis buvo parengtas ir 2014 m. balandžio 16 d. patvirtintas Valstybinis atliekų tvarkymo 2014 -2020 metų planas, kuriuo savivaldybėms nustatytos valstybinės komunalinių atliekų tvarkymo užduotys: užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų; iki 2016 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 45 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį); iki 2020 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų (vertinant pagal atliekų kiekį); užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 proc. (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti.

Valstybės žingsniai, siekiant įgyvendinti komunalinių atliekų tvarkymo užduotis 2015 m. LAAIF parama; 2014 -2020 m. ES struktūrinė parama; nuo 2016 m. įvedamas valstybinis mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas; nuo 2016 m. vasario mėn. įvedamas privalomasis užstatas vienkartinėms gėrimų pakuotėms; nuo 2016 m. planuojama savivaldybėms įvesti ekonomines sankcijas (baudas) už LR Atliekų tvarkymo įstatyme ir VATP nustatytų užduočių neįvykdymą; iki 2016 m. liepos 1 d. savivaldybėms nustatoma prievolė diferencijuoti įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles

AČIŪ UŽ DĖMESĮ