Ateities skaiiai 20 met tvaraus vystymosi Europoje Ekonomikos

Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

Ekonomikos augimas, darbo vietos ir krizė 2 Pastaba. Grafikuose taškas gali būti vartojamas sveikojo skaičiaus dalims atskirti.

2. 1 Nutrūkusi ekonomikos augimo metų seka • Iki 2007 m. BVP ES nuolat augo Realusis BVP vienam gyventojui, ES– 27 Eurais (atsižvelgiant į defliaciją) • Po 2008 m. didžiosios krizės ekonomika ėmė lėtėti, o 2009 m. susitraukė 4, 6 proc. • Krizė labiausiai paveikė Baltijos valstybes Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdec 100) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

2. 2 ES – didžiausia ekonomika pasaulyje • 1995– 2011 m. ES BVP vienam gyventojui išaugo 25 proc. • 1992– 2010 m. pasaulio BVP vienam gyventojui išaugo 40 proc. • Sparčiausiai ekonomika augo vidutinio pajamų lygio šalyse: Brazilijoje, Rusijoje ir Kinijoje ES palyginti su kitų pasaulio šalių ekonomika, 2010 m. BVP (mlrd. JAV $) = gyventojų skaičius Kinija Indija ES Japonija Brazilija Rusija Meksika Indonezija Pietų Afrika Šaltinis: Pasaulio bankas Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? BVP vienam gyventojui (JAV $) JAV Pietų Korėja Kanada Australija

2. 3 Užimtumo lygis paprastai priklauso nuo BVP augimo • Nuo 1997 m. užimtumas ES gerokai padidėjo Bendrasis užimtumo lygis, ES– 27 % 20– 64 metų amžiaus grupėje • Moterų užimtumas didėjo sparčiau nei vyrų • Moterų užimtumas didėjo dėl paslaugų sektorių plėtros Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdec 410) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

2. 4 Ilgalaikis savižudybių skaičiaus mažėjimas • Savižudybių skaičius labai skiriasi lyginant vyrus ir moteris bei skirtingas amžiaus grupes Mirtingumo dėl savižudybės lygis, ES-27 Savižudybių skaičius 100 000 gyventojų Vyrai Moterys • Nusižudo daugiau vyrų nei moterų Iš viso • Savižudybių skaičius didžiausias 85 m. ir vyresnių asmenų grupėje • Ar padidėjimas 2008 ir 2009 m. susijęs su ekonomine krize? Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: hlth_cd_asdr) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

2. 5 Daugelyje šalių valstybės skola per pastaruosius 10 metų didėjo Valdžios sektoriaus skola, pagal šalis % BVP (dabartinėmis kainomis) ES-27 2000 m. 2010 m. Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Islandija Norvegija Graikija Italija Belgija Portugalija Airija Vokietija Prancūzija Vengrija Austrija Malta Nyderlandai Jungtinė Karalystė Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdde 410) Kipras Ispanija Lenkija Suomija Latvija Danija Slovakija Švedija Slovėnija Lietuva Čekija Rumunija Liuksemburgas Bulgarija Estija ES-27 Orientacinis lygis pagal Mastrichto sutartį

2. 6 Valstybės skola vienam gyventojui taip pat išaugo • Valstybės skola vienam gyventojui (dabartinėmis kainomis) per pastaruosius 15 metų beveik padvigubėjo, o infliacija per šį laikotarpį padidėjo tik 30 proc. Valdžios sektoriaus skola, ES– 27 Eurais vienam gyventojui (dabartinėmis kainomis) • Staigus padidėjimas nuo 2007 m. yra susijęs su ekonominės krizės poveikiu Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdde 410, demo_gind) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

Energija: didėjantis suvartojimas, didėjanti priklausomybė 3

3. 1 Energetinė priklausomybė nuo kitų šalių • ES priklausomybė nuo Energetinė priklausomybė, ES– 27 importuojamos energijos Antracito išvestiniai produktai pastarąjį dešimtmetį nuolat didėjo Gamtinės dujos • Nuo 2004 m. daugiau nei 50 proc. ES suvartojamos energijos yra importuojama • Didžiausia priklausomybė nuo naftos produktų, kaip antai žalios naftos • Apie trečdalis žalios naftos ir gamtinių dujų importuojama iš Rusijos Visi naftos produktai Iš viso Pastaba: „Iš viso “ nėra kitų trijų parodytų kuro kategorijų vidurkis. Šis rodiklis taip pat apima kitus energijos šaltinius, kaip antai atsinaujinantieji energijos šaltiniai ar branduolinė energija, kurie laikomi vidaus šaltiniais Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdcc 310) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

3. 2 Iš kur ES importuoja energiją Energijos importas į ES– 27, 2010 m. Likusi Europos dalis, ne ES Rusija Šiaurės Amerika Artimieji Rytai Karibų jūros baseinas Azija Afrika Dujos Teradžauliais Nafta Mln. tonų Kietasis kuras Mln. tonų Okeanija Centrinė ir Pietų Amerika Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nrg_122 a, nrg_123 a, nrg_124 a) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Nenurodyta

3. 3 Energijos vartojimas didėja • Nuo 1990 m. energijos vartojimas ES padidėjo 6 proc. Bendrosios vidaus energijos sąnaudos, pagal kuro rūšis, ES– 27 1 000 tonų naftos ekvivalentu Atsinaujinantieji energijos šaltiniai +143. 4 % • Nuo 1990 m. energijos rūšių derinys ES pasikeitė Branduolinė šiluma +15. 3 % • Kietojo kuro vartojimas sumažėjo, o gamtinių dujų vartojimas padidėjo beveik 50 proc. Gamtinės dujos +49. 8 % Visi naftos produktai -2. 5 % Kietasis kuras -38. 3 % Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdcc 320) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

3. 4 Atsinaujinančioji energija darosi vis svarbesnė • Nuo 1990 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas, kalbant apie bendrąjį energijos suvartojimą ES, padidėjo 140 proc. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis vertinant bendrąsias vidaus energijos sąnaudas, ES– 27 % • Nuo 2002 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis išaugo beveik iki 10 proc. • Taip yra dėl aktyvesnio biomasės ir atliekų naudojimo Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdcc 320) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

3. 5 Atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas • Biomasė ir atsinaujinančiosios atliekos yra svarbiausi atsinaujinantieji energijos ištekliai • Mediena ir medienos atliekos sudaro beveik pusę atsinaujinančiųjų energijos išteklių suvartojimo ES • Vėjo ir saulės energijos gamyba nuo 1999 m. padidėjo devynis kartus Atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimas, ES– 27, 2010 m. Kita biomasė ir atliekos 20 % Saulės energija 2 % Vėjo energija 8 % Hidroenergija 18 % Geoterminė energija 3 % Biomasė ir atsinaujinanč iosios atliekos 69 % Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nrg_1071 a, nrg_1072 a) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Mediena ir medienos atliekos 49 %

3. 6 Kur vartojama energija • Trys sektoriai – pramonė, transportas ir namų ūkiai – suvartoja apie 85 proc. visos tiekiamos energijos • Nuo 1990 m. energijos vartojimas pramonėje sumažėjo 20 proc. , o transporto sektoriuje išaugo 30 proc. Galutinis energijos suvartojimas, ES– 27 Paslaugos 10 % Kita 1 % Žemės ūkis ir miškininkystė 3 % Pramonė 34 % Žemės ūkis ir miškininkyst ė 2 % Namų ūkiai 26 % Transportas 26 % Namų ūkiai 27 % Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 320) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Paslaug os Kita 13 % 1 % Pramonė 25 % Transportas 32 %

3. 7 Namų ūkiai suvartoja vis daugiau elektros • Elektros suvartojimas namų ūkiuose ES beveik nuolat augo Elektros energijos vartojimas namų ūkiuose Mln. tonų naftos ekvivalentu • Per pastaruosius 20 metų jis padidėjo apie 40 proc. • Toks „rikošeto efektas“ – atsvara technologijų pažangai Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 310) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

3. 8 Elektros suvartojimo namų ūkiuose ES apžvalga Elektros energijos suvartojimas vienam namų ūkiui pagal šalis Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 310, lfst_hhnhtych) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? b. JR Makedonija Kroatija Suomija Švedija Kipras Prancūzija Airija Austrija Liuksemburgas Ispanija Danija Jungtinė Karalystė Belgija Graikija Slovėnija Bulgarija Portugalija Estija Vokietija Malta Čekija Nyderlandai Vengrija Italija Slovakija Latvija Lenkija Lietuva Rumunija ES-27 Kg naftos ekvivalentu vienam namų ūkiui

Transporto vaidmuo ekonomikoje 4

4. 1 Automobilių keliuose vis daugiau • Nuo 1991 m. automobilių skaičius 1 000 gyventojų padidėjo 40 proc. Automobilių skaičius, ES– 27 Automobilių skaičius 1 000 gyventojų • Valstybių narių šios srities duomenys labai skiriasi • Devyniose valstybėse narėse kas antram gyventojui tenka bent po vieną automobilį Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 340) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

4. 2 Prekių ir keleivių vežimas ES • Vežimas keliais yra labiausiai paplitęs ES Keleivinio ir krovininio transporto rūšių pasiskirstymas, ES– 27 % nuo bendrojo vidaus keleivių-kilometrų ir krovinių tonkilometrių lygio • Viešuoju transportu keliaujama mažiau nei 20 proc. atvejų Traukiniai 7 % Miestų ir tolimojo susisiekimo autobusai 10 % • Nuo 2000 m. krovinių vežimo keliais dalis padidėjo, o geležinkeliais – atitinkamai sumažėjo Keleiviai 2008 Vidaus vandens keliai 6 % Kroviniai Automobiliai 83 % Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr 210, tsdtr 220) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Geležinkeliai 16 % 2009 Keliai 78 %

4. 3 Kaip Europoje vežami kroviniai Krovininio transporto rūšių pasiskirstymas pagal šalis, 2009 m. % nuo bendrojo vidaus krovinių tonkilometrių lygio Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr 220) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Turkija b. JR Makedonija Kroatija Islandija Norvegija Malta Airija Kipras Graikija Ispanija Liuksemburgas Portugalija ES– 27 Vidaus vandens keliai 6 % Italija Danija Jungtinė Karalystė Slovėnija Prancūzija Lenkija Vengrija Slovakija Čekija ES– 27 Geležinkeliai 17 % Suomija Belgija Bulgarija Vokietija Nyderlandai Švedija Rumunija Lietuva Estija Austrija Latvija ES-27 ES– 27 Keliai 77 %

4. 4 Transporto srautai susiję su ekonomikos augimu • Krovinių vežimas ir ekonomikos augimas yra glaudžiai susiję Krovinių apyvarta palyginti su BVP, ES– 27* Indeksas 2000 = 100 Vidaus tonkilometriai BVP (atsižvelgiant į defliaciją) • Nepastebima jokio ekonomikos augimo ir transporto poreikių „atsiejimo“ Tonkilometriai/BVP *Eurostato įverčiai; eilutės pertrauka 2004 m. Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr 230, nama_gdp_k) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

Nepageidaujamas transporto poveikis 5

5. 1 Mažiau žuvusiųjų keliuose • Nuo 1991 m. žuvusiųjų kelių transporto avarijose mažėja vidutiniškai 2 300 per metus Žuvusiųjų dėl kelių eismo įvykių skaičius, ES– 27 Žuvusiųjų skaičius • Daugiau nei 60 proc. žūva kaimo vietovių keliuose, dar 30 proc. – užstatytose teritorijose • 60 proc. žmonių žūva automobilių sukeltose avarijose kaimo vietovių keliuose ir greitkeliuose Šaltinis: Europos Komisija (CARE duomenų bazė), Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr 420) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

5. 2 Nauji automobiliai išmeta mažiau anglies dvideginio Vidutinis naujų lengvųjų automobilių anglies dvideginio • Nuo 1995 m. naujų išmetamųjų teršalų kiekis lengvųjų automobilių CO 2 išmetamųjų teršalų vienam CO 2 kiekis gramais vienam kilometrui mažėja • Išmetamųjų teršalų kiekis mažėja dėl to, kad buvo pereita nuo benzino prie dyzelino, taip pat dėl kurą taupančių technologijų naudojimo Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr 450) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

5. 3 Didesnis transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis • Dėl padidėjusio automobilių skaičiaus ir transporto srautų išaugo transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis Transporto išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ES– 27 Mln. tonų CO 2 ekvivalentu Tarptautinis jūrų Tarptautinis oro Transportas (kelių, geležinkelių, vidaus laivyba, vidaus aviacija) • Transportas – vienintelis ES sektorius, kuriame šiandien išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei 1990 m. • Sparčiausiai didėja tarptautinio oro ir jūrų transporto išmetamas išmetamųjų teršalų kiekis Šaltinis: Europos aplinkos agentūra, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdtr 410) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

5. 4 NOx ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių išmetamųjų teršalų mažėja Transporto išmetamų azoto oksidų ir nemetaninių lakiųjų organinių junginių kiekis, ES– 27 KELIŲ TRANSPORTO IŠMETAMAS KIEKIS IŠMETIMo ŠALTINIAI, 2009 M. Azoto oksidai (NOx), mln. tonų Azoto oksidai (NOx) Kita 51 % Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai, mln. tonų Nemetaniniai lakieji organiniai junginiai Kita 81 % Šaltinis: Europos aplinkos agentūra, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 270, tsdtr 430, tsdpc 280) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Ne kelių transportas 7 % Kelių transportas 42 % Ne kelių transportas 2 % Kelių transportas 17 %

5. 5 Oro taršos ozonu poveikis mieste keičiasi • Pažemio ozonas sukelia žmonių ir gyvūnų kvėpavimo problemų Oro taršos ozonu poveikis mieste, ES– 27 Mikrogramais vienam kubiniam metrui per dieną • Nepaisant sumažėjusio išmetamo NOx ir NMLOJ kiekio, oro tarša ozonu nesumažėjo • Ozono poveikį gali didinti karšti orai Šaltinis: Europos aplinkos agentūra, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdph 380) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

5. 6 Taršos kietosiomis dalelėmis poveikis mieste • Transportas išskiria daug kietųjų dalelių (KD 10) Oro taršos kietosiomis dalelėmis poveikis mieste, ES– 27 Mikrogramais vienam kubiniam metrui per dieną • Vis dėlto mažėjant išmetamam KD 10 kiekiui, šios rūšies oro taršos poveikis nesumažėjo Šaltinis: Europos aplinkos agentūra, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdph 370) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

Regionų skirtumai 6

6. 1 Turto sutelkimas • Regionų skirtumai ES sumažėjo Regionų BVP vienam gyventojui skirtumai, PGS* % šalies BVP vienam gyventojui • Skirtumai mažesni senosiose valstybėse narėse * Remiantis NUTS 2 lygio statistiniais regionais. Pasiskirstymas pagal regionus netaikomas šalims, kuriose yra tik vienas NUTS 2 lygio regionas (Estija, Kipras, Latvija, Liuksemburgas, Malta) Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nama_r_e 0 digdp) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Kroatija Vengrija Bulgarija Slovakija Čekija Rumunija Jungtinė Karalystė Belgija Graikija Portugalija Prancūzija Lenkija Italija Švedija Ispanija Slovėnija Airija Danija Suomija Vokietija Nyderlandai Austrija ES-27 • Dėl spartaus ekonomikos augimo Rytų Europoje skirtumai padidėjo

6. 2 BVP vienam gyventojui pagal regionus <=50 BVP vienam gyventojui, PGS, pagal NUTS 2 lygio statistinius regionus, 2008 m. Indeksas ES-27 = 100 50 – 70 75– 100– 125 >125 Gvadelupa Reunjonas Kanarų salos Martinika Prancūzijos Gviana Azorų salos Malta Madeira Lichtenšteinas Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nama_r_e 2 gdp) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Duomenų nėra

6. 3 BVP vienam gyventojui pokytis pagal regionus BVP vienam gyventojui pokytis, PGS, pagal NUTS 2 lygio statistinius regionus, 2000 – 2008 m. Procentiniais punktais nuo ES– 27 vidurkio <= -10 Nuo -10 iki -3 Nuo -3 iki +3 Nuo +3 iki +10 > +10 Gvadelupa Reunjonas Kanarų salos Martinika Prancūzijos Gviana Azorų salos Malta Madeira Lichtenšteinas Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: nama_r_e 2 gdp) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Duomenų nėra

6. 4 Regionų užimtumo lygio skirtumai • Regionų užimtumo lygio skirtumai ES sumažėjo Regionų užimtumo lygio skirtumai pagal lytį, ES– 27, NUTS 2 lygis Užimtumo lygio variacijos koeficientas (15– 64 metų amžiaus grupėje) • Moterų užimtumo skirtumai didesni negu vyrų Moterys Iš viso Vyrai • Tačiau moterys vejasi vyrus, nes skirtumai mažėja Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdec 440) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

6. 5 Užimtumo lygis pagal regionus Užimtumo lygis 20– 64 metų amžiaus grupėje, pagal NUTS 2 lygio regionus, 2009 m. <= 60 60– 65 65– 70 70– 75 % > 75 Duomenų nėra Gvadelupa Martinika Prancūzijos Gviana Reunjonas Azorų salos Madeira Malta Lichtenšteinas Kanarų salos Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: lfst_r_lfe 2 emprt) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

6. 6 Pajamos paskirstomos netolygiai • Pajamų lygio skirtumai ES nesumažėjo • 20 proc. turtingiausių gyventojų uždirba maždaug penkis kartus daugiau nei 20 proc. labiausiai nepasiturinčiųjų Pajamų paskirstymo netolygumas Turtingiausi 20 proc. Švedija Lietuva ES– 27 Čekija Ispanija uždirba • Pajamų paskirstymas ES valstybėse narėse labai skiriasi Neturtingia usi 20 proc. ES– 27 uždirba Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc 260, ilc_di 01) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

Skurdas ir socialinė atskirtis Europoje 7

7. 1 Skurdo aspektai • Svarbiausi skurdo aspektai Asmenys, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika, 2010 m. ES yra skurdžios pajamos, Asmenų skaičius materialinis nepriteklius ir galimybių įsidarbinti trūkumas 40 mln. • Beveik 81 mln. ES piliečių gauna skurdžias pajamas • Maždaug 40 mln. laikomi gyvenančiais didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis. Maždaug 38 mln. gyvena namų ūkiuose, kuriuose suaugusieji dirba daug mažiau nei galėtų 81 mln. didelis materialinis nepriteklius skurdo rizika po socialinių išmokų 38 mln. gyvena labai mažo užimtumo namų ūkiuose Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc 100, tsdsc 270, tscsc 280, tsdsc 310, tsdsc 350, ilc_pees 01) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

7. 2 Skurdo aspektai • 2010 m. 116 mln. asmenų ES kilo skurdo ar socialinės atskirties rizika Asmenys, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika, 2010 m. Asmenų skaičius • Vienu metu gali būti patiriami keli skurdo aspektai • Apie 80 mln. gyventojų patiria vieną skurdo aspektą, 28 mln. – du aspektus, ir beveik 8 mln. – visus tris aspektus vienu metu 19 mln. didelis materialinis nepriteklius 11 mln. 48 mln. 7, 5 mln. 3 mln. skurdo rizika po socialinių išmokų 14 mln. labai mažo užimtumo namų ūkiuose Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc 100, tsdsc 270, tscsc 280, tsdsc 310, tsdsc 350, ilc_pees 01) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

7. 3 Skurdžios pajamos – labiausiai paplitusi skurdo forma Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokų % gyventojų Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Kroatija Šveicarija Norvegija Islandija Latvija Rumunija Bulgarija Ispanija Lietuva Graikija Italija Portugalija Jungtinė Karalystė Kipras Airija Estija Vokietija Malta Belgija Liuksemburgas Prancūzija Danija Suomija Švedija Slovėnija Vengrija Austrija Slovakija Nyderlandai Čekija ES-27 Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tscsc 280, tsdsc 350) Lenkija ES– 27 2010 m. ES– 27 2005 m.

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tscsc 270) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Kroatija Norvegija Islandija Šveicarija Bulgarija Rumunija Latvija Vengrija Lietuva Lenkija ES– 27 2005 m. Graikija Slovakija Kipras Portugalija Estija Airija Italija Čekija Slovėnija Belgija Prancūzija Malta Jungtinė Karalystė Vokietija Austrija Ispanija Suomija Danija Nyderlandai Švedija Liuksemburgas ES-27 7. 4 Didelį materialinį nepriteklių patiriantys gyventojai % gyventojų ES– 27 2010 m.

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tscsc 310) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Kroatija Norvegija Islandija Šveicarija Airija Jungtinė Karalystė Belgija Latvija Vengrija Vokietija Danija ES– 27 2005 m. Italija Ispanija Prancūzija Lietuva Suomija Estija Portugalija Malta Nyderlandai Slovakija Bulgarija Austrija Graikija Lenkija Slovėnija Rumunija Čekija Švedija Liuksemburgas Kipras ES-27 7. 5 Mažas užimtumas Asmenys, gyvenantys labai mažo užimtumo namų ūkiuose % gyventojų 0– 59 metų amžiaus grupėje ES– 27 2010 m.

7. 6 Skurdas ir socialinė atskirtis Europoje skiriasi Asmenys, kuriems kyla skurdo ar socialinės atskirties rizika, 2010 m. % gyventojų Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokėjimo IR kurie gyvena didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis IR labai mažo užimtumo namų ūkiuose Asmenys, gyvenantys didelio materialinio nepritekliaus sąlygomis IR labai mažo užimtumo namų ūkiuose Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokėjimo IR kurie gyvena labai mažo užimtumo namų ūkiuose Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: ilc_pees 01) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Kroatija Šveicarija Norvegija Islandija Švedija Liuksemburgas Danija Ispanija Kipras Nyderlandai Malta Suomija Austrija Italija Portugalija Graikija Slovėnija Vokietija Jungtinė Karalystė Prancūzija Estija Belgija Čekija Lenkija Airija Slovakija Lietuva Latvija Rumunija Vengrija Bulgarija ES-27 Asmenys, gyvenantys labai mažo užimtumo namų ūkiuose Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokėjimo IR kurie patiria didelį materialinį nepriteklių Asmenys, patiriantys didelį materialinį nepriteklių Asmenys, kuriems kyla skurdo rizika po socialinių išmokėjimo

7. 7 Ilgalaikio nedarbo tendencijos • Ilgiau nei metus nedirbantys asmenys laikomi ilgalaikiais bedarbiais Bendras ilgalaikio nedarbo lygis % ES– 27 ES– 15 • 1994– 2008 m. ilgalaikis nedarbas ES mažėjo • Vis daugiau žmonių, netekusių darbo prasidėjus krizei, taps ilgalaikiais bedarbiais Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc 330) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

7. 8 Vis daugiau gyventojų mokosi ilgiau • Mokyklos nebaigusių asmenų skaičius ES iš esmės nuolat mažėja Švietimo ir mokymo įstaigų nebaigę asmenys % gyventojų 18– 24 metų amžiaus grupėje • Yra aiški sąsaja tarp išsilavinimo ir skurdo rizikos • Žemo išsilavinimo lygio asmenims kyla didžiausia skurdo rizika Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdsc 410) Pastaba: eilutės pertrauka 2003 m. Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

Atliekų problema ir kaip ją galima išspręsti 8

8. 1 Atliekų susidaro vis daugiau • Atliekų kiekis didėjo 1995– 2002 m. , bet po to lieka stabilus Komunalinių atliekų susidarymas ir tvarkymas, ES– 27 Kilogramais vienam asmeniui Nenurodyta (pokytis) Kitas perdirbimas (įskaitant kompostavimą) • Atliekos kur kas dažniau tvarkomos jas deginant, perdirbant ir kompostuojant Medžiagų grąžinamasis perdirbimas • Todėl mažiau atliekų reikia laikyti sąvartynuose Deginimas (įskaitant energijos gamybai) Laikymas po žeme ar ant žemės Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 240) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

8. 2 Atliekų tvarkymas pagal šalis Komunalinių atliekų tvarkymas pagal šalis, 2010 m. % Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 240) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Turkija b. JR Makedonija Kroatija Islandija Norvegija Šveicarija Bulgarija Rumunija Lietuva Latvija Malta Graikija Slovakija Kipras Estija Lenkija Vengrija Čekija Portugalija Ispanija Slovėnija Airija Suomija Jungtinė Karalystė Italija *įskaitant energijos gamybai Prancūzija ES– 27 Deginimas* Danija Liuksemburgas Belgija Švedija Austrija Vokietija Nyderlandai ES-27 ES– 27 Laikymas sąvartynuose ES– 27 Kitas perdirbim as ES– 27 Medžiagų grąžinamasis perdirbimas

8. 3 Susidaro daugiau pavojingų atliekų • Beveik pusė pavojingų atliekų susidaro gamybos (26 proc. ) ir statybos (21 proc. ) sektoriuose Pavojingų atliekų susidarymas, ES– 27 Kilogramais vienam asmeniui • 2004– 2008 m. padidėjimą lėmė daugiau pavojingų atliekų, susidarančių statybos sektoriuje • 2 proc. pavojingų atliekų susidaro namų ūkiuose Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 250) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

8. 4 Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba • Bendrai gaminant šilumą ir elektros energiją jos pagaminamos vienu metu Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, ES– 27 % bendrosios elektros energijos gamybos • Nuo 2004 m. bendros šilumos ir elektros gamybos įrenginių pagamintos elektros dalis šiek tiek didėjo • Bendros šilumos ir elektros gamybos įrenginiai gali naudoti įvairų kurą, kaip antai gamtines dujas, biokurą, biomasę ar atliekas ELEKTRA ŠILUMINĖ ELEKTRINĖ KURAS ŠILUMA Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdcc 350) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? NAMŲ ŪKIAI

Kaip mes kenkiame gamtai 9

9. 1 Žemės paviršius Europoje Žemės paviršiaus tipai, 2006 m. Dirbtiniai plotai Ariamoji žemė ir daugiamečiai pasėliai Ganyklos ir mišrios paskirties žemė Miškai Pusiau natūrali augmenija Atvira erdvė ir (arba) gryna dirva Šlapynės Vandens telkiniai Duomenų kol kas nėra Nepatenka į duomenų aprėptį Šaltinis: Europos aplinkos agentūra Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

9. 2 Žemės paviršiaus tipų pasiskirstymas Europoje • Žemės ūkio paskirties žemė (ariamoji žemė, daugiamečiai pasėliai, ganyklos ir mišrios paskirties žemė) sudaro daugiau nei 40 proc. viso Europos paviršiaus ploto Žemės paviršiaus tipų dalys Europoje, 2006 m. % Bendras plotas Dirbtiniai paviršiai • Antroje vietoje – miškai (36 proc. ) • Dirbtiniai plotai sudaro tik 4 proc. , bet būtent čia gyvena dauguma Europos gyventojų ir čia vykdoma daugiausia ekonominės veiklos Dirbtiniai paviršiai Pusiau natūrali augmenija Būsto, paslaugų, laisvalaikio plotai Ariamoji žemė ir daugiamečiai pasėliai Atvira erdvė / gryna dirva Pramonė, prekybos plotai, statyba Ganyklos ir mišrios paskirties žemė Šlapynės Transporto tinklai, infrastruktūra Miškai Vandens telkiniai Kasyklos, karjerai, atliekų tvarkymo vietos Šaltinis: Europos aplinkos agentūra Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

9. 3 Kaip keitėsi žemės paviršius • 2000– 2006 m. 630 000 hektarų žemės paversta dirbtiniais paviršiais • Šį pokytį labiausiai lėmė statybviečių bei kelių ir geležinkelių tinklų plėtra • Žemės ūkio paskirties plotų mažėja, o miškų teritorijos nuolat plečiasi Grynieji žemės paviršiaus pokyčiai 2000– 2006 m. Europoje Bendrasis plotas, tūkst. hektarų Dirbtiniai paviršiai Ariamoji žemė ir daugiamečiai pasėliai Ganyklos ir mišrios paskirties žemė Miškai Pusiau natūrali augmenija Atvira erdvė ir (arba) gryna dirva Šlapynės Vandens telkiniai Šaltinis: Europos aplinkos agentūra Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Santykinis pokytis, %

9. 4 Paukščių skaičiaus pokytis • Paukščių populiacija kasmet natūraliai kinta Paplitusių paukščių indeksas, ES Indeksas 1990 = 100 • Tačiau ilgalaikės tendencijos rodo, kad mažėja biologinė įvairovė Visi paplitę paukščiai Paplitę žemės ūkio paskirties plotų paukščiai Paplitusios miško paukščių rūšys • Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos ypač sumažėjo žemės ūkio paskirties plotuose gyvenančių paukščių Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdnr 100) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

9. 5 Nykstančių žuvų išteklių peržvejojimas • Nuo 1994 m. ES vandenyse nuolat peržvejojama • Didžiausias pavojus kyla priedugnio žuvims (gyvenančioms prie jūros dugno ar dugne) • Dėl peržvejojimo taip pat kyla ekonominė rizika žvejybos sektoriui Sužvejojamų žuvų išteklių kiekis pažeidžia biologiniu požiūriu saugų išteklių dydį: ES vandenyse žvejojamų žuvų išteklių padėtis Atlanto vandenyno šiaurės rytų regione, 2010 m. Bendrasis sugaunamų žuvų kiekis Priedugnio rūšys (rūšys, gyvenančios prie jūros dugno, pvz. , atlantinė menkė, juodadėmė menkė, paprastasis merlangas) Pelaginės rūšys Dugninės rūšys (atviroje jūroje (jūros dugne gyvenančios rūšys, pvz. , silkė, pvz. , omarai, europinis krevetės, ančiuvis, sardinė) plekšniažuvės) Šaltinis: Europos Komisijos tarnybos, TJTT (duomenų internete kodas: tsdnr 110) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

9. 6 Tvaresnis miškų tvarkymas • Bendras medžių kirtimo lygis Europos šalyse yra gerokai mažesnis nei metinis miškų prieaugis Miškų panaudojimo lygis % Kirtimas kaip prieaugio • Tai rodo, kad miškai tvarkomi tvariai • Miškai kaupia anglies dvideginį ir todėl yra svarbi priemonė šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms sulaikyti Šaltinis: Ministrų konferencija miškų apsaugos Europoje klausimais (MCPFE) (duomenų internete kodas: tsdnr 520) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

9. 7 Miškai sugeria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų Dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir • Sodinant medžius ir geriau miškininkystės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų tvarkant miškus padedama kiekis, ES– 27 sugerti į atmosferą Mln. tonų, CO ekvivalentu išmetamas šiltnamio efektą sukeliančias dujas 2 • Nuo 1990 m. iš atmosferos kasmet pašalinama daugiau nei 300 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės Šaltinis: Europos aplinkos agentūra Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

Klimato kaita pasaulyje 10

10. 1 Šylanti planeta • Visuotinio atšilimo nepaneigsi • 2001– 2010 m. buvo šilčiausias užregistruotas dešimtmetis Metinis vidutinis temperatūros nuokrypis pasaulyje Temperatūros nuokrypis °C, palyginti su 1961– 1990 m. vidurkiu 95 proc. netikrumas susideda iš visų netikrumų Išlygintos metinių duomenų eilutės • Atšilimas labiau pastebimas šiaurės pusrutulyje, kur yra daugiausia Žemės sausumos plotų Šaltinis: Klimato tyrimų skyrius, Rytų Anglijos universitetas, ir JK meteorologijos biuro Hadley centras Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

10. 2 CO 2 išmetamųjų teršalų pasaulio mastu daugėja • Nuo 1990 m. pasaulyje CO 2 išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo beveik 40 proc. Pasaulyje išmetamas CO 2 kiekis deginant kurą Mln. tonų CO 2 Pasaulis JAV ES– 27 Kinija • 2007 m. Kinija aplenkė Jungtines Amerikos Valstijas ir tapo daugiausia teršalų išmetančia šalimi Indija • Daugiausia CO 2 pasaulyje išmeta elektros ir šilumos gamybos sektoriai Šaltinis: Tarptautinė energetikos agentūra Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

10. 3 Pasaulyje išmetamo CO 2 kiekio pokyčiai • Per pastaruosius 20 metų Kinijos CO 2 išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo daugiau nei dvigubai Pasaulyje išmetamo CO 2 kiekio dalis deginant kurą % viso pasaulyje išmetamo kiekio 21 000 mln. tonų 29 000 mln. tonų Išmetamųjų teršalų dalies pokytis JAV -22 % • Kitų Azijos šalių (įskaitant Indiją) išmetamas kiekis taip pat padidėjo ES– 27 -37 % Kinija +118 % • Priešingai, ES ir Rusijos CO 2 išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo Rusija -50 % Azija +83 % Japonija -20 % Lotynų Amerika +33 % Artimieji Rytai +66 % Afrika 0 % Kiti pasaulio regionai -18 % Šaltinis: Tarptautinė energetikos agentūra Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

10. 4 CO 2 išmetamųjų teršalų kiekis vienam asmeniui • CO 2 išmetamųjų teršalų kiekis vienam asmeniui JAV, Rusijoje ir ES sumažėjo • Išmetamas kiekis vienam asmeniui padidėjo Kinijoje ir Indijoje, bet jo lygis vis dar gerokai mažesnis negu pramoninėse šalyse • Nuo 2007 m. Kinijos CO 2 išmetamųjų teršalų kiekis viršija pasaulio vidurkį, t. y. 4, 3 t vienam asmeniui Pasaulyje CO 2 išmetamųjų teršalų kiekis vienam asmeniui (deginant kurą) Tonų vienam asmeniui JAV Rusija Japonija ES-27 Kinija Indija Pasaulis Šaltinis: Tarptautinė energetikos agentūra Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

10. 5 Transporto išmetamų teršalų kiekis didėja, kitų – mažėja • Nuo 1990 m. ES išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažėjo daugiau nei 17 proc. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal sektorius, ES– 27 Mln. tonų, CO 2 ekvivalentu Kita (susiję su energetika) • 2009 m. dėl ekonominės krizės įvyko staigus sumažėjimas Atliekos Žemės ūkis Pramonės procesai • Ilgalaikio mažėjimo priežastys – efektyvesnis energijos vartojimas ir perėjimas prie mažai anglies dvideginio išmetančių kuro rūšių ir kt. Transportas Gamyba ir statyba Energetikos pramonė Šaltinis: Europos aplinkos agentūra (duomenų internete kodas: tsdcc 210) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

10. 6 Su energetika susijusios veiklos sektoriai – vieni iš labiausiai teršiančių • Daugiau nei trys ketvirtadaliai ES išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išmetama vykstant deginimo procesui energijai gauti • Nuo 1990 m. išmetamųjų teršalų kiekis labiausiai mažėjo gamybos ir statybos sektoriuose Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, 2009 m. % Su energetika susijusios sritys Gamyba ir statyba Su energetika nesusijusios sritys Transportas Pramonės procesai ES-27 2009 m. Energetikos pramonė Žemės ūkis Atliekos Kita (susiję su energetika) Šaltinis: Europos aplinkos agentūra (duomenų internete kodas: tsdcc 210) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

10. 7 Pavyko gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį Šaltinis: Europos aplinkos agentūra (duomenų internete kodas: tsdcc 100) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Airija Graikija Portugalija Ispanija Malta Kipras Nyderlandai Italija Slovėnija Austrija Danija Liuksemburgas Prancūzija Suomija Pokytis palyginti su baziniais metais pagal Kioto protokolą Tikslas (2008– 2012 m. ) Estija Latvija Lietuva Bulgarija Rumunija Vengrija Slovakija Lenkija Čekija Jungtinė Karalystė Vokietija Švedija Belgija • Nuo 2000 m. vis daugiau energetikos ir klimato politikos priemonių skiriama išmetamųjų teršalų problemai spręsti % ES-15 • Dešimtajame dešimtmetyje dėl ekonomikos restruktūrizavimo išmetamųjų teršalų kiekis sumažėjo daugelyje naujųjų valstybių narių Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamas kiekis 2009 m. palyginti su baziniais metais pagal Kioto protokolą, pagal šalis ES-27 • Nuo 1990 m. Rytų Europoje išmetama gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų

Europa globalizuotame pasaulyje 11

11. 1 Europai tenka didžiausia pasaulio prekybos dalis • Europa yra didžiausia prekių importuotoja ir eksportuotoja pasaulyje Pasaulio importo ir eksporto dalis, 2010 m. % ES– 27 • 2010 m. ES, JAV, Kinijai ir Japonijai kartu teko apie pusę prekybos apimties pasaulyje Jungtinės Valstijos Kinija (išskyrus Honkongą) Importas • Pastaraisiais metais Kinija tapo svarbia pasaulio prekybos dalyve, 2007 m. aplenkusi JAV ir tapusi antrąja pagal dydį eksportuotoja Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: ext_lt_introle) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Japon ija Eksportas Kiti

11. 2 Kinija tampa svarbia prekybos partnere Importas už ES ribų, pagal partnerius • JAV kaip ES prekybos partnerės santykinė svarba % pastaraisiais metais Azija (išskyrus Kiniją ir Japoniją) sumažėjo Kinija (išskyrus Honkongą) • ES prekyba su Kinija nuo 1999 m. padidėjo daugiau nei keturis kartus • Daugiausia į ES importuojama iš Azijos, o importo iš Afrikos ir Lotynų Amerikos apimtis tebėra nedidelė Japonija Jungtinės Amerikos Valstijos Rusija Europa, ne ES– 27 Afrika Lotynų Amerika Kiti pasaulio regionai Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: ext_lt_maineu) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? importo iš Azijos

11. 3 Energijos importas į ES didėja • 63 proc. importo į ES sudaro gatavi gaminiai (įranga ir transporto priemonės, cheminės medžiagos ir kt. ) • Tačiau pirminių produktų importas didėja ES išorės importas, pagal produktų grupes % Įranga ir transporto priemonės Cheminės medžiagos Kiti gatavi gaminiai Energija Maistas ir gėrimai Žaliavos • 2010 m. energijos produktų importas buvo keturis kartus didesnis nei 1999 m. Kiti produktai Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: ext_lt_intratrd) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? importo sudaro gatavi gaminiai

11. 4 Didėja importas iš besivystančių šalių • Nuo 1999 m. importas į ES Importas į ES iš besivystančių šalių, ES– 27 iš besivystančių šalių Pagal pajamų grupes, mlrd. eurų beveik patrigubėjo (dabartinėmis kainomis) • O importas į ES (iš viso) „tik“ padvigubėjo • Beveik pusė visų į ES importuojamų produktų 2010 m. buvo įvežama iš besivystančių šalių (įskaitant Kiniją) Didesnių nei vidutinės pajamų grupė Kitos mažų pajamų grupės Mažesnių nei vidutinės pajamų grupė Mažiausiai išsivysčiusios šalys Kinija (įskaitant Honkongą) ES išorės importo (iš viso) dalis (%) PVK šalys (išskyrus Kiniją) ES importas (iš viso) Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp 210, tet 00038) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

11. 5 Importas iš mažiausiai išsivysčiusių šalių vis dar nedidelis • Mažiausiai išsivysčiusiose Importo iš mažiausiai išsivysčiusių šalių dalis palyginti su ES išorės importu (iš viso), ES– 27 šalyse gyvena apie 12 proc. pasaulio gyventojų, o % jų BVP sudaro mažiau nei 2 proc. pasaulio BVP, jų dalis pasaulio prekyboje prekėmis – apie 1 proc. • 2010 m. iš viso importo į ES, kurio vertė – 1 500 mlrd. eurų, tik 22 mlrd. eurų vertės importas buvo iš MIŠ Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp 210, tet 00038) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

11. 6 Daugiau energijos produktų iš mažiausiai išsivysčiusių regionų • Pusę importo iš MIŠ 2010 m. sudarė gatavi gaminiai, kitą pusę – pirminiai produktai • Pagal ES reglamentą „Viskas, išskyrus ginklus“ suteikiama galimybė iš MIŠ be muito importuoti visus produktus, išskyrus ginklus ir šaudmenis Importas iš mažiausiai išsivysčiusių šalių pagal produktų grupes, ES– 27 Mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis) Gatavi gaminiai Mineralinis kuras, tepalai ir panašios medžiagos Maistas, gėrimai ir tabakas Žaliavos Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp 230) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

11. 7 ES subsidijos žemės ūkiui mažėja • Dėl prekybos kliūčių besivystančioms šalims sunkiau patekti į ES rinkas Bendrasis paramos žemės ūkiui vertinimas, ES– 27 Mlrd. eurų • Nuo 1995 m. ES laipsniškai mažina prekybą iškraipančias subsidijas žemės ūkiui Viršutinė riba pagal PPO susitarimą • Didėja skirtumas tarp viršutinės ribos, nustatytos pagal PPO žemės ūkio susitarimą, ir ES paramos žemės ūkiui Šaltinis: Europos Komisijos tarnybos, Pasaulio prekybos organizacija, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp 240) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

Ar Europa vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus? 12

12. 1 Iš kur skiriama ES finansinė parama? • Oficiali parama besivystančių šalių vystymuisi (OPV) ir privatūs srautai yra svarbiausi finansiniai srautai, skiriami besivystančioms šalims Besivystančių šalių finansavimas, pagal tipus, ES– 15 Mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis) NVO dotacijos Kiti oficialūs srautai Privatieji srautai Oficiali parama vystymuisi • Per pastaruosius du dešimtmečius finansiniai srautai iš ES į besivystančias šalis padidėjo keturis kartus • OPV srautai nuolat auga, o privatieji srautai kasmet keičiasi Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp 310) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

12. 2 ES – didžiausia pasaulyje donorė. . . • ES yra didžiausia finansinės paramos besivystančioms šalims teikėja Besivystančių šalių finansavimas, pagal donorus Mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis) Kiti donorai Kanada • Nuo 1990 m. visi donorai didina finansavimą besivystančioms šalims Japonija Jungtinės Valstijos ES– 15 • 2009 m. bendrasis besivystančių šalių finansavimas buvo 4, 5 karto didesnis nei 1990 m. Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp 310) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

12. 3. . . bet dar laukia ilgas kelias • ES įsipareigojo pasiekti JT tikslą skirti 0, 7 proc. savo BNP OPV srautams 2015 m. , numatant tarpinį 0, 56 proc. tikslą 2010 m. Oficiali parama vystymuisi (OPV), ES– 27 % bendrųjų nacionalinių pajamų (dabartinėmis kainomis) ES– 27 tikslas JT tikslas • Tačiau 2010 m. tikslas neįgyvendintas • 2010 m. penkios Europos valstybės viršijo JT nustatytą 0, 7 proc. BNP tikslą Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp 100) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

12. 4 Dideli valstybių narių skiriamos paramos skirtumai Oficiali parama vystymuisi (OPV), pagal šalis Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Turkija Norvegija Šveicarija Islandija Liuksemburgas Švedija Danija Nyderlandai Belgija Suomija Airija Prancūzija Ispanija Vokietija Jungtinė Karalystė Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp 100) Austrija Portugalija Kipras Graikija Italija Slovėnija Čekija Malta Lietuva Estija Slovakija Vengrija Bulgarija Lenkija Latvija Rumunija ES– 27 ES– 15 % bendrųjų nacionalinių pajamų (dabartinėmis kainomis)

12. 5 Nuo 1990 m. oficiali parama pasaulyje padvigubėjo • Per pastaruosius du dešimtmečius OPV srautai pasaulyje padvigubėjo Oficiali parama vystymuisi (OVP), pagal donorus Mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis) Kiti donorai • Svarbiausi donorai yra ES, JAV ir daugiašalės organizacijos (įskaitant JT agentūras) Daugiašalės agentūros ES institucijos Japonija Jungtinės Valstijos ES– 15 Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp 100) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

12. 6 Oficialūs paramos kanalai yra patikimas paramos šaltinis Mažas pajamas gaunančioms šalims skiriamo finansavimo dalis • OPV finansinių srautų, % šalims skiriamos OVP nukreiptų į mažų pajamų šalis, dalis didesnė nei TUI Oficialios paramos vystymuisi Tiesioginių užsienio investicijų dalis, ES– 15 ES PVK nariai • Daugiau nei pusė ES skiriamos OPV tenka mažas pajamas gaunančioms šalims • 2009 m. OPV srautai į mažas pajamas gaunančias šalis sudarė apie 11 mlrd. eurų, o TUI srautai – „tik“ 1, 7 mlrd. eurų Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp 320, tsdgp 330) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

12. 7 Donorų ir gavėjų atotrūkis • ES skiriama OPV siekė 107 eurus vienam ES piliečiui Oficiali parama vystymuisi vienam gyventojui valstybėse donorėse ir paramą gaunančiose šalyse Eurais vienam gyventojui (dabartinėmis kainomis) • Tačiau dėl didesnio gyventojų skaičiaus paramą gaunančiose šalyse vienam asmeniui teko tik apie devynis eurus • Nuo 2005 m. didėjant ES OPV įnašui vienam gyventojui, besivystančiose šalyse vienam gyventojui tenkanti suma nedidėja ES– 27 2010 m. Šaltinis: EBPO, Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdgp 520) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? PVK šalys

Vis mažiau vaikų mūsų senėjančioje visuomenėje 13

13. 1 Gyventojų skaičius pasaulyje tebeauga • Manoma, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2100 m. padidės keturgubai palyginti su 1950 m. ir maždaug iki 2080 m. viršys 10 mlrd. Gyventojų skaičiaus pasaulyje augimas ir prognozės Mlrd. gyventojų Okeanija Šiaurės Amerika Europa Lotynų Amerika ir Karibų jūros baseinas • Labiausiai gyventojų skaičius didėja ar, manoma, didės Azijoje ir Afrikoje Afrika Azija • Europos gyventojų skaičius 2100 m. bus tik apie 20 proc. didesnis nei 1950 m. Šaltinis: Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriato Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento Gyventojų skyrius, Pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės: 2010 m. redakcija Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

13. 2 Europos dalis palyginti su visu pasaulio gyventojų skaičiumi mažėja • Manoma, kad 2100 m. pasaulio gyventojų sudėtis bus visiškai kitokia negu 1950 m. • Manoma, kad Afrikos gyventojų skaičius smarkiai padidės iki 3, 6 mlrd. ir 2100 m. sudarys 35 proc. pasaulio gyventojų skaičiaus Žemynų pasiskirstymas pasaulio gyventojų skaičiaus atžvilgiu % Okeanija Šiaurės Amerika Lotynų Amerika ir Karibų jūros baseinas Europa Azija Afrika • Europiečiai šio amžiaus pabaigoje sudarys tik mažiau nei 10 proc. pasaulio gyventojų Šaltinis: Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriato Ekonomikos ir socialinių reikalų departamento Gyventojų skyrius, Pasaulio gyventojų skaičiaus prognozės: 2010 m. redakcija Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

13. 3 Gyventojų skaičius nedidėja dėl per mažo gimstamumo • Tam, kad ES gyventojų skaičius natūraliai liktų toks, koks yra dabar, būtina, kad gimstamumo rodiklis būtų 2, 1 vaiko vienai moteriai Bendrasis gimstamumo rodiklis, ES– 27 Vaikų skaičius vienai moteriai Natūralios gyventojų kaitos lygis • ES gimstamumo rodiklis šiek tiek padidėjo, bet tebėra mažesnis už natūralios gyventojų kaitos ribą • Europoje tik Islandijos gimstamumo rodiklis viršija natūralios gyventojų kaitos ribą Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdde 220) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

13. 4 Europiečiai gyvena ilgiau • Tikėtina, kad 2009 m. ES gimusi mergaitė išgyvens vidutiniškai 83 metus, o berniukas – 77 metus Tikėtina gyvenimo trukmė gimus, pagal lytį, ES– 27 Metų Moterys Vyrai • Tikėtina gyvenimo trukmė ES ilgėja, taigi žmonės gyvena vis ilgiau • Todėl ES gyventojų skaičius natūraliai tebedidėja, bet manoma, kad ši padėtis greitai pasikeis Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdph 100) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

13. 5 Daugiau žmonių į ES atvyksta negu išvyksta • Grynoji migracija yra imigracijos ir emigracijos skirtumas Bendras pakoreguotas grynosios migracijos lygis, ES– 27 1 000 gyventojų • Per pastaruosius du dešimtmečius ES nuolat sulaukia imigracijos srautų iš išorės • Manoma, kad nuo 2015 m. teigiama grynoji migracija bus vienintelis gyventojų skaičiaus augimo veiksnys ES Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdde 230); Pastaba: sekos nutrūkimas 1998 m. Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

13. 6 Besikeičianti Europos gyventojų sudėtis • Manoma, kad iki 2060 m. ES gyventojų skaičius išaugs maždaug 15 mln. gyventojų, arba 3 proc. Prognozuojamas gyventojų skaičiaus pokytis 2010– 2060 m. , pagal šalis % Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tps 00002) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Lichtenšteinas Šveicarija Norvegija Islandija Bulgarija Latvija Lietuva Rumunija Vokietija Lenkija Estija Vengrija Malta Slovakija Portugalija Čekija Graikija Slovėnija Nyderlandai Austrija Suomija Italija Danija Ispanija Prancūzija Švedija Belgija Jungtinė Karalystė Kipras Liuksemburgas Airija ES– 27 • Maždaug pusėje valstybių narių – visų pirma, Rytų Europoje – gyventojų skaičius gali mažėti

13. 7 Manoma, kad 2040 m. ES gyventojų skaičius bus didžiausias • Gyventojų skaičius ES nuolat nedidės Prognozuojamas gyventojų skaičiaus pokytis, ES– 27 Mln. gyventojų • Manoma, kad iki 2040 m. ES gyventojų skaičius didės, o po to iki 2060 m. laipsniškai mažės iki 517 mln. • Taip yra todėl, kad nuo 2035 m. grynoji migracija nebegalės atsverti natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo, kuris, tikėtina, prasidės 2015 m. Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tps 00002) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

13. 8 Senėjanti visuomenė • ES gyventojai senės, nes žmonės gyvena ilgiau, o gimstamumas mažėja • Manoma, kad ES gyventojų vidutinis amžius padidės nuo 41 metų 2010 m. iki 48 metų 2060 m. • 2060 m. 65 metų ar vyresni gyventojai sudarys apie 30 proc. ES gyventojų Gyventojų sudėtis pagal amžiaus grupes ir lytį, ES– 27 % viso gyventojų skaičiaus Vyrai (2010) Moterys (2010) Vyrai (2060) 85 ar daugiau metų 80– 84 metų 75– 79 metų 70– 74 metų 65– 69 metų 60– 64 metų 55– 59 metų 50– 54 metų 45– 49 metų 40– 44 metų 35– 39 metų 30– 34 metų 25– 29 metų 20– 24 metų 15– 19 metų 10– 14 metų 5– 9 metų Mažiau nei 5 metų Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: demo_pjangroup, proj_10 c 2150 p) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Moterys (2060)

Ar ekologiškai tvarus augimas yra tinkamas sprendimas? 14

14. 1 Gamtos išteklių naudojimas ES • Pusė ES vartojamų medžiagų yra mineralai Vietos medžiagų vartojimas pagal tipus, ES– 27 Mln. tonų Iškastinės energetinės medžiagos • Pastebima, kad medžiagų vartojimas yra glaudžiai susijęs su ekonomikos ciklais Nemetaliniai mineralai Metalo rūdos (negrynosios rūdos) Biomasė Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 230) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

14. 2 Norint patenkinti ES žaliavų paklausą, būtina importuoti • Didžioji dalis ES vartojamų Vietos medžiagų vartojimo sudedamosios dalys, ES– 27 Mln. tonų medžiagų yra išgaunama Vietos medžiagų vietoje vartojimas • Tačiau importas vis svarbesnis Vietos gavyba Importas • Krizės laikotarpiu sumažėjo importas, eksportas ir vietos gavyba Eksportas Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 220) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

14. 3 Per krizę smarkiai sumažėjo medžiagų vartojimas vienam asmeniui • 2007 m. kiekvienas ES pilietis teoriškai vartojo apie 17 t medžiagų per metus arba 45 kg medžiagų per dieną Vietos medžiagų vartojimas vienam asmeniui, ES– 27 Tonų vienam asmeniui • Dėl ekonominės krizės 2009 m. medžiagų vartojimas smuko iki mažiau nei 15 tonų vienam asmeniui Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 220, demo_gind) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 220, demo_gind) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Kroatija Turkija Norvegija Šveicarija Airija Suomija Kipras Estija Austrija Danija Rumunija Švedija 2009 m. Portugalija 2000 m. Liuksemburgas ES– 27 Slovėnija ES– 27 Čekija Belgija Lenkija Bulgarija Vokietija Graikija Latvija Ispanija Slovakija Prancūzija Italija Vengrija Lietuva Jungtinė Karalystė Nyderlandai Malta ES– 27 14. 4 Išteklių naudojimas ES skiriasi Vietos medžiagų vartojimas vienam asmeniui Tonų vienam asmeniui

14. 5 Atrodo, našumas ir efektyvumas didėja. . . • Nuo 2000 m. išteklių našumas didėjo. Vadinasi, iš to paties medžiagų kiekio gaunama daugiau eurų • Taip pat mažėjo ūkinei veiklai būtinos energijos kiekis. Išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų vienam eurui Išteklių gamybos ir energijos intensyvumo pokyčiai, ES– 27 Išteklių našumas eurais už vieną kg Energijos intensyvumas ekonomikoje Kg naftos ekvivalentu 1 000 eurų Energijos intensyvumas transporto sektoriuje ŠESD išmetimo intensyvumas ekonomikoje Kg naftos ekvivalentu 1 000 eurų Kg CO 2 ekvivalentu 1 000 eurų • Tačiau iš šių paprastų palyginimų neįmanoma susidaryti išsamaus vaizdo Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 100, tsdec 360, tsdtr 250, tsdcc 210, nama_gdp_k) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

14. 6. . . bet vilčių mažiau, kai lyginama su BVP Išteklių našumas ir energijos vartojimo efektyvumas Indeksas 2000 = 100 Išteklių našumas ŠESD išmetimo intensyvumas BVP (atsižvelgiant į defliaciją) Vietos medžiagų vartojimas Išteklių našumas Energijos intensyvumas BVP (atsižvelgiant į defliaciją) ŠESD išmetimas ŠESD išmetimo intensyvumas Energijos vartojimo efektyvumas transporto sektoriuje BVP (atsižvelgiant į defliaciją) Bendrosios vidaus energijos sąnaudos Energijos vartojimas transporto sektoriuje Energijos intensyvumas Energijos vartojimas transporto sektoriuje / BVP Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdpc 100, tsdpc 230, nama_gdp_k, tsdec 360, tsdcc 320, tsdtr 100, tsdtr 250, sdcc 210) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje?

Šaltinis: Eurostatas (duomenų internete kodas: tsdec 320) Ateities skaičiai: 20 metų tvaraus vystymosi Europoje? Kroatija Turkija Islandija Šveicarija Norvegija Suomija Švedija Danija Vokietija Austrija Prancūzija Slovėnija Belgija Nyderlandai Airija Jungtinė Karalystė Liuksemburgas Estija Portugalija Čekija Ispanija Italija Lietuva Vengrija Lenkija Slovakija Malta Latvija Graikija Bulgarija Kipras Rumunija ES– 27 14. 7 Išlaidos MTTP didėja nepakankamai Išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (iš viso) % BVP