Antanas Baranauskas Dainu dainel Kelion Peterburkan Antanas Baranauskas
Antanas Baranauskas Dainu dainelę Kelionė Peterburkan
Antanas Baranauskas Dainu dainelę
1857 m. parašytas 24 posmų eilėraštis PAGRINDINĖ TEMA- meilė gimtajam kraštui • • • Didingos praeities garbinimas Lietuvos istorijos dramatizmas Senųjų Lietuvos girių vaizdai Optimistinis požiūris į ateitį ir nyki dabartis Dievas ir bažnyčia
Dainu dainelės tautosakiškumas • Žmogaus ir gamtos vaizdavimo paralelizmas • Melodingumas ir skambumas • Tautosakinė poetika: deminutyvai ( dainelę, giesmelę, kalneliai) Dunojėlio motyvas A. Baranausko klėtelė Anykščiuose
Romantizmo bruožai Dainu dainelėje • Meilė gimtajam kraštui • Praeities ir dabarties kontrastas • Viduramžių Lietuvos galia • Žmogaus ir gamtos paralelė • Vertybės- laisvė, tikėjimas ateitimi, Dievu, socialinis teisingumas • Tautosakiškumas • Paminklas A. Baranauskui Anykščiuose
A. Baranausko kūrybos individualumas • Hiperbolizuota Dievo ir bažnyčios įtaka žmonėms • Įteisinta kontrasto poetika • Anykščių krašto vaizdai: Upė Šventoji griekus mazgojo • Anykščių miestas kalnais apriestas Lyrikai būdinga dainiška intonacija • A. Baranausko lagaminas
A. Baranauskas Kelionė Peterburkan • „Kelionė Petaburkan“ - 14 savarankiškų giesmių, rašytų kaip kelionės laiškai, visuma vadinama poema. • Unikalus XIX a. vidurio asmens savivokos, vertybinių nuostatų, keliavimo patirties liudijimas. • Čia rasite galimybę paklausyti giesmę: http: //on. lt/antano-baranausko-giesmes
Kelionė Peterburkan. Pagrindinės temos • Poetiškas atsisveikinimas su artimaisiais ir gimtuoju kraštu • Įspūdžiai, jausmai ir mintys kelionės į Peterburgą metu • Protestas prieš dvasinę, nacionalinę ir socialinę carizmo priespaudą • 19 a. Peterburgas
Giesmės lyrinis “aš”- veikėjas- vyksta siekti aukštųjų teologijos studijų, jos siejamos su tarnystės tautai tikslu: "Par visą dieną grėbstyt sau šieną / Dėl Lietuvos avelių“. Biografinis kontekstas siejama su A. Baranausko studijomis : dvidešimt trejų metų Varnių kunigų seminarijos gabus auklėtinis, talentingas poetas, jau parašęs savo poemos „Anykščių šilelis“ pirmąją dalį, 1858 m. išvažiavo tęsti mokslų į Peterburgo Romos katalikų dvasinę akademiją, o grįžo –vyskupas.
Lietuvos žmonių padėtis Anei rašto, anei druko Mums turėt neduoda: Tegul, sako, bus Lietuva Ir tamsi, ir juoda. -
19 a. Peterburgas
Tolstančią Lietuvą regi ne vykstančiojo studijuoti, o būtent tremtinio žvilgsniu: kelią, kuriuo jau yra vykę tremtiniai (todėl Rusija ir nusakoma šiaurės krašto metonimija, ryškinančia tekste minimą Cibirijos įvaizdį), ir galbūt nujausdamas, jog tremtiniai iš Lietuvos į Rusiją dar keliaus.
Atsisveikinimo situacija • Atsisveikinimas sklidinas tremtinio dramatizmo: Sudiev, Lietuva, man linksma buvo Savo gyvent šalelėj, Širdį man skaudžia, skaudžia ir griaudžia Svetimojon važiuojant.
Veikėjo būsena • Atsisveikinimo su Lietuva kontekste "širdis" pabrėžtinai "skaudžia, skaudžia ir griaudžia".
- Slides: 15