Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas 2018 m birelio mn

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimas 2018 m. birželio mėn. EKONOMIKOS IR VERSLO ADMINISTRAVIMO FAKULTETAS

Tyrimo aprašymas • Tyrimą atliko VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas • Užsakovas: Lietuvos verslo konfederacija • Tyrimo periodas: 2017 lapkritis-gruodis, o lyginta su 2016 gruodžio mėn. • Apklausą atliko viešosios nuomonės tyrimo bendrovė „Baltijos Tyrimai”: • Imtis: 1120 žmonių (įskaitant asmenis iš socialinės rizikos šeimų) • Apklausos metodas: asmeninis interviu, respondento namuose (gyvai)

Bendroji situacijos apžvalga

Problema: Paskutiniai oficialūs duomenys Lietuvos suaugusieji (15+) vartoja daugiausiai alkoholio. PSO (2016) 16, 3 l ES (2016) 15 l. Lietuvos Statistikos departamentas (2016) 13, 2 l. (2017) 12, 3 l.

Legaliai parduotų gėrimų kiekis Ltr. Sidras, vyno gėrimai 6% Natūralūs vynai Spirituoti 6% vynai 2% Stiprieji gėrimai 10% Alus 76% VMI 2017 m. duomenys. Pagal kiekį alaus yra nuperkama daugiausia.

Pardavimų apimtys perskaičiuotos pagal gryno alkoholio kiekį Natūralūs vynai. Sidras, vyno 7% gėrimai 4% Spirituoti vynai 4% Alus 44% Stiprieji gėrimai 41% VMI 2017 m. duomenys. Pagal gryno alkoholio kiekį alaus ir stipriųjų gėrimų parduodama panašiai

Naudojamos sąvokos • Girtaujantys • Asmenys tenkinantys abi sąlygas: vartoja kasdien ar beveik kasdien, 2 - 4 kartus per savaitę ir 7 bei daugiau vienetai alkoholio per savaitę. • Reguliariai vartojantys alkoholį • Asmenys tenkinantys abi sąlygas: vartoja kasdien ar beveik kasdien, 2 - 4 kartus per savaitę, kartą per savaitę ir 4 bei daugiau vnt. per savaitę (išskyrus aukščiau nurodytą pirmą grupę) • Progomis vartojantys alkoholį - vartojantys, bet nepapuolantys į aukščiau paminėtas grupes • Nevartojantys - tie, kurie nevartoja alkoholio.

Alkoholio vartojimo dažnumas, tarp vartojančių alkoholį Imtis n=676 (2017)35 30. 2 30 27. 2 Proc. 25 23. 4 21. 7 20. 1 20 17. 4 16. 7 18 15 5 2017 10. 2 10 2016 6. 5 2. 6 3. 3 0 Kasdien 2 -4 kartai Kartą per sav. 2 -3 kart per Kartą per mėn. Kelis kartus mėn. per metus Tarp visų gėrusiųjų 2017 m. sumažėjo dalis dažnai, t. y. , geriančiųjų kiekvieną savaitę ar kelis kartus per mėnesį. Atitinkamai auga retai geriančiųjų dalis – kartą per mėnesį ar kelis kartus per metus. Lyginant 2017 m. ir 2016 m. tyrimo rezultatus galima konstatuoti, kad Lietuvoje 2016 m. buvo geriama retai, o 2017 m. dar rečiau t. y. , išgertuvių dienų skaičius mažėja. Kiti atlikti tyrimai taip patvirtina, kad Lietuvoje alkoholis vartojamas nedažnai, lyginant su kitomis Europos šalimis, bet didesniais kiekiais (RARHA 2016 m. )

Alkoholio vartotojų grupės 60 48. 5 44. 4 50 proc. 40 43 39. 6 30 20 10 4. 9 4. 2 7. 7 0 Girtaujantys Reguliarieji Proginiai Negeriantys Lyginant 2016 ir 2017 apklausų rezultatus, pastebime, kad girtaujančių dalis sumažėjo 10%, bet paaugo progomis vartojančių alkoholį. Pagal RARHA 2016 m. negeriančių vidurkis Europoje 15, 3%, pagal Eurobarometro tyrimą 24%

Standartiniai alkoholio vienetai Per savaitę išgertas grynojo alkoholio kiekis (SAV) 35. 0 30. 7 28. 6 25. 0 2016 13. 3 9. 7 15. 0 10. 0 2017 7. 5 7. 1 3. 5 3. 9 5. 0 0. 0 Girtaujantys Regul. vart. Proginiai vart. Visi • Nors per savaitę išgeriamas kiekis sumažėjo, bet girtaujantys, kurių Lietuvoje yra kiek daugiau nei 4% (visų Lietuvos gyventojų) suvartoja vidutiniškai 26% viso išgeriamo kiekio.

Perteklinių išgertuvių epizodų dažnumas (proc. grupėje) 50% 46% 45% 40% 35% 30% 25% 21% 19% 17% 14% 9% 20% 15% 12% 11% 10% 5% 0% 4% 0% Kasdien 6% 3% 1% 2 - 4 k. per savaitę Kartą per savaitę Girtaujantys 13% 6% 1% 2 - 3 k. per mėnesį Kartą per mėnesį Kelis kartus per metus Reguliariai vartojantys alkoholį Nė karto per metus 3%3%3% Neatsakė Alkoholį vartojantys progomis Tyrimas atskleidė, kad visos grupės švenčių metu piktnaudžiauja alkoholiu. Švenčių tradicijos – labai svarbus dalykas mažinant alkoholio vartojimą.

Girtaujančių asmenų dalis pagal gyvenvietę, % 9 8. 5 8 7 6 5. 7 4. 6 5 4 4. 1 4. 2 3 2 1 0 Kaimas Miestas 2016 Didmiestis 2017 Girtaujančių žmonių dalis kaime yra beveik dvigubai didnesnė nei didmiesčiuose, tačiau kaimuose labiausiai matomas girtaujančiųjų dalies mažėjimas.

Gėrimų kategorijų vartotojai pagal grupes Grtaujančių gėrimai Stiprus alus Silpnas alus Alkoholį vartojantys progomis 17% Reguliariai vartojantys alkoholį 24% Daugumos vartojami gėrimai Vartojančių progomis gėrimai Girtaujantys 59% Alkoholį vartojantys progomis 45% Reguliariai vartojantys alkoholį 5% Girtaujantys 8% Alkoholį vartojantys progomis 40% Girtaujantys 91% Alkoholį vartojantys progomis 74% Viskis, brendis / konjakas, tekila, romas ir pan. Degtinė Alkoholį vartojantys progomis 3% Girtaujantys 9% Reguliariai vartojantys alkoholį 17% Girtaujantys 28% Reguliariai vartojantys alkoholį 26% Spirituotas vynas Natūralus vynas, putojantis vynas Girtaujantys 36% Reguliariai vartojantys alkoholį 24% Alkoholį vartojantys progomis 52% Reguliariai vartojantys alkoholį 40%

Daugiausia kaimo vietovėse vartojami gėrimai Spirituotas vynas Didmiestis 20% Samagonas (naminė degtinė) Miestas 12% Miestas 2% Kaimas 78% Didmiestis 12% Miestas 2% Kaimas 76% Spiritas, pilstukas Didmiestis 8% Kaimas 90% Nelegalūs gėrimai dažniausiai vartojami kaimiškose vietovėse

Gėrimų kategorijų vartotojai pagal grupes Spirituotas vynas, stiprus alus ir nelegalūs gėrimai yra girtaujančių asmenų gėrimai. Silpną alų ir degtinę vartoja dauguma vartojančių alkoholį grupių. Natūralų vyną, sidrą, viskį, brendį ir kt. brangesnius spiritinius gėrimus vartoja daugiausia progomis alkoholį vartojantys asmenys.

Prekybos vietų skaičius Maisto tvarkymo subjektai 7000 Lietuvoje iš viso veikia apie 11 631 mažmeninės prekybos maisto produktais ir viešojo maitinimo vietų. Iš jų alkoholiu prekiauja 7517: Prekybos vietos tipas Mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse (dominuoja maistas, gėrimai) Gėrimų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse Kita maisto produktų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse Maisto, gėrimų mažmeninė prekyba prekyvietėse (paviljonuose) Mažmeninė prekyba iš mobiliųjų parduotuvių Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla (sezoninė) Kavinių, užkandinių veikla Restoranų veikla Kita maitinimo teikimo veikla Gėrimų pardavimo vartoti vietoje veikla Prekybos vietų skaičius Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenis 3222 192 4 173 100 74 2167 781 46 758

5% in ia rit ) ai im ėr i g . y. . i v tu ot iri (s p . . ai im . . . us vy n. uo ti pi rit (s sp i ji/ rš 1 rie (S tip is ho l ko al ilo Et vi ai uk t ro d i p 5% i 1 Al (S id ėr i g tu ot 5% ki 8, en rm fe iti ik ai kt ro du i p ia in rp Ta ia rp in Ta r k s i na Vy s i na vy ir ai rim gė ot i tu en rm Fe Gėrimų kategorijų apmokestinimo akcizo mokesčiu palyginimas Akcizo tarifas už alk. % litre, eur 0. 2 0. 15 0. 1 0. 05 0

Girtaujantys asmenys, priežastys ir elgsena

Girtaujantys asmenys palyginus su Lietuvos vidurkiu LIETUVOS GYVENTOJAI GIRTAUJANTYS ASMENYS, N=48 Bedarbystė Mažai uždirba Išsiskyręs Bloga finansinė padėtis Kaimas

Sociodemografinis girtaujančių portretas • Į girtaujančiųjų grupę pateko 4, 2 proc. per paskutinius 12 mėn. gėrusiųjų respondentų: daugiausia vyrai (87 proc. ) beveik pusė (49 proc. ) yra 50 metų ir vyresni. 41 proc. aktyvaus darbingo amžiaus 30 -49 metų. Jaunimo yra nedaug: 10 proc. • Kaimo gyventojai sudaro 44 proc. visų respondentų, iš 56 proc. miestuose gyvenančių 31 proc. yra didžiuose miestuose. • Dauguma respondentų (78 proc. ) turi vidurinį išsilavinimą arba jo nebaigę. Aukštesnį arba aukštąjį mokslą baigusių respondentų beveik nėra. • Daugiau kaip pusė iš jų nedirba, iš kurių: 35% yra bedarbiai, 17% pensininkai. Užimtieji sudaro 42 proc. ir dirba darbininkiškus ar ūkio darbus.

Sociodemografinis girtaujančių portretas • Šeimyninė padėtis yra įvairi: • vedusių yra 39 proc. ; gyvenančių su partneriu (10 proc. ). • Nevedusių yra 17 proc. , Šioje grupėje yra didžiausia dalis iš keturių grupių išsiskyrusių arba našlių dalis– 34 proc. • Šios grupės respondentų pajamos vidutiniškai yra nedidelės: 600 eurų ir mažesnėmis pajamomis disponuoja 38 proc. apklaustųjų, tačiau yra respondentų (26 proc. ), kurių pajamos viršija 1000 eurų. • Dauguma apklaustųjų (59 proc. ) savo finansinę padėtį įvardina–bloga, ir tik 11 proc. – gera.

Dėl neturėjimo ką veikti Dėl dvasinės tuštumos -nemtant gyvenimo prasmės Dėl streso, siekiant atsipalaiduoti Dėl darbo/nedarbo problemų Dėl asmeninių problemų Reklama formuoja tokį elgsenos būdą Mėgavimiąsis skoniu Girtaujantys Nenoras išsiskirti iš aplinkinių 80 70 60 50 40 30 20 10 0 Tokia šventimo kultūra Lietuvoje Procentai Kas skatina vartoti alkoholį? Reguliariai vartojantys alkoholį Alkoholį vartojantys progomis Visos alkoholio vartotojų kategorijos, o ypač “progomis bei reguliariai vartojantys alkoholį” dažniausiai tai daro dėl “mėgavimosi skoniu”. Girtaujantys žmonės savo gyvenime mato daug įvarių problemų, kurias įvardija kaip savo girtavimo priežastį.

Alkoholio vartojimo vietos • Lietuvoje gyventojai alkoholį vis dar vartoja namuose (barų ir restoranų populiarumas gerokai mažesnis nei Vakarų Europoje) • Tarp baruose ir restoranuose alkoholį vartojančių asmenų girtaujančių procentas mažas • Nors viešose vietose alkoholio vartojimas uždraustas, juose girtaujančių yra kiek daugiau nei baruose

Ar Jūsų tėvai dažnai išgeria/išgerdavo? Kuo labiau žmonės linkę vartoti alkoholį, tuo dažniau jie pripažįsta, kad abu arba bent vienas iš tėvų dažnai išgeria (išgerdavo): girtaujančiųjų kategorijoje tokių asmenų yra beveik du trečdaliai (63, 4 proc. ), o reguliariai vartojančiųjų-daugiau nei pusė (51 proc. ). Pastebima akivaizdi artimosios aplinkos faktorių įtaka alkoholio vartojimui.

Tolerancija kutūringam alkoholio vartojimui Ar jums priimtinas. Nežino, kultūringas neatsakė alkoholio vartojimas? 9% Tikrai ne 7% Greičiau ne 9% Tikrai taip 33% Procentai Greičiau taip 42% Didžiajai Lietuvos gyventojų daliai yra priimtinas kultūringas alkoholio vartojimas, kai alkoholiniai gėrimai yra derinami su maistu, saikingai jais mėgaujamasi bei vartojama išskirtinėmis progomis ar švenčių metu.

AR PER PASKUTINIUS 12 MĖNESIŲ BUVO TOKIŲ ATVEJŲ, KAI JŪS BUVOTE SUMUŠTAS (-A), KAI PATS / PATI ĮSIVĖLĖTE Į MUŠTYNES AR KITAS SMURTINES SITUACIJAS? Vartoję alkoholinius gėrimus per 12 mėn. , N=676 Nežino, neatsakė Niekada Tik kartais Taip, dažnai 0% 10% 20% 30% Alkoholį vartojantys progomis 40% 50% 60% Reguliariai vartojantys alkoholį 70% 80% 90% 100% Girtaujantys Beveik pusė girtaujančių asmenų buvo įsivėlę į muštynes/smurtines situacijas

AR PER PASKUTINIUS 12 MĖNESIŲ JŪS BANDĖTE VISAI ATSISAKYTI ALKOHOLIO VARTOJIMO AR KEISTI SUVARTOJAMO ALKOHOLIO KIEKIUS BEI VARTOJIMO ĮPROČIUS? • 22% girtaujančių ir 16% reguliariai vartojančių asmenų per metus bandė atsisakyti (sumažinti) alkoholinių gėrimų vartojimą. • Tai reiškia, kad didelė dalis girtaujančių taip pat supranta savo girtavimo problemą, suteikus tinkamą pagalbą galime tikėtis, kad problema bus išspręsta ar bent sumažinta

AR PER PASKUTINIUS 12 MĖNESIŲ JŪS VARTOJOTE ALKOHOLINIUS GĖRIMUS RYTE? • Daugiau kaip trečdalis girtaujančių asmenų vartoja alkoholį nuo ryto ir trečdaliui yra tekę pirkti ar vartoti degtinę plastmasiniame indelyje nuplėšiamu dangteliu.

Degtinė plastikiniame indelyje su nuplėšiamu dangteliu aktuali girtaujantiems Ar gėrėte degtine plastike su nupolėšiamu dangčiu 120% 98% 100% 88% 80% 66% 60% 40% 33% 20% 12% 0% Girtaujantys Reguliariai vartojantys alkoholį Alkoholį vartojantys progomis Taip Ne • Kuo dažniau žmonės vartoja alkoholį tuo dažniau vartoją degtinę pastikiniame indelyje

Neblaivių darbuotojų % pagal sektorius* reguliariai stebimų darbuotojų darbo vietose. * Pagal UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ turimą informaciją (25 tūkst. pastoviai stebimų darbuotojų XXX įmonėse)

Apibendrinimas

Išvados • Per metus esminių alkoholio vartojimo pokyčių neatsirado, bet pamažu pradedame stebėti alkoholio vartojimo grupių pokyčius • Daugiausia girtavimo problemų turime kaime, kur nežiūrint kažkiek mažėjančio girtaujančių procento situacija per metus iš esmės nepasikeitė. • Girtauja vyresnės kartos (40 -60 metų amžiaus), vyrai gyvenantys kaime ir nedirbantys ar turintys mažas pajamas. • Egzistuota aiškus ryšys tarp tėvų ir vaikų alkoholio vartojimo įpročių • Girtaujantys asmenys dažnai renkasi pigius, nekokybiškus gėrimus – stiprų alų, spirituotą vyną, naminę, spiritą. • Nemaža dalis girtaujančių asmenų suvokia savo problemas ir bando atsisakyti alkoholio. • Daugumai priimtinas kultūringas alkoholio vartojimas

Išvados • Intensyvesnį alkoholio vartojimą labiau sąlygoja dvasinių-psichologinių ir socialinių problemų visuma, t. y. dominuoja nespecifikuoto streso įtaka arba su darbu susijusių problemų įtaka (darbo keliamas stresas) • Mažiau alkoholio vartoja ar jo nevartoja periodiškai, pakankamai dažnai sportuojantys, turintys mėgstamų, konstruktyvių laisvalaikio veiklų, turintys prasmingų tvirtų tarpusavio santykių (draugai, šeima). • Gyventojai visai nežino arba žino nepakankamai apie kontroliuojamą alkoholio vartojimo kultūrą - tokiu būdu neturi pakankamai informacijos apie savo asmeninę situaciją, priklausomybės laipsnį nuo produkto. • Be mokesčių įvežamas (asmeniniam naudojimui įstatymų numatyta tvarka) alkoholis – papildoma paskata girtaujantiems asmenims (ekonominis faktorius, prieinamumas).