aling psichosocialini darbo aplinkos veiksni apraikos darbo kolektyvuose

Žalingų psichosocialinių darbo aplinkos veiksnių apraiškos darbo kolektyvuose, jų prevencija, taikant dėmesingumu grįstas streso valdymo programas (MBSR) Inga Juodkūnė Psichologė, dėmesingumo trenerė, www. atspirtiestaskas. lt 1

Bendra informacija Tikslai: 1. Nustatyti ir įvardinti žalingus psichosocialinius aplinkos veiksnius ir asmeninius įtampos šaltinius 2. Suteikti žinių ir pirminius įgūdžius taikyti bazinius dėmesingo įsisąmoninimo (ang. mindfulness) pratimus darbo vietoje. Apibendrinimas: Dalyvių dažniausiai įvardinami streso – įtampos darbe šaltiniai (kokybiniu aspektu) yra „beprasmės užduotys“, „apkalbos ir tušti pokalbiai darbe“, darbo krūviai - „visi darbai svarbūs“, spaudžiantys terminai ir informacijos gausa. Atsakas į stresą buvo aiškinamas remiantis kognityvinės elgesio terapijos pagrindu: žmogus į pasaulį reaguoja mintimis, jausmais, fiziologija ir elgesiu. Keičiant vieną iš minėtų sudedamųjų dalių, keičiasi reakcija į stresą. O gebėjimas susitvarkyti su streso keliamais reikalavimais grindžiamas baziniais dėmesingo įsisąmoninimo principai. Dėmesingas įsisąmoninimas yra dėmesio valdymas ir įsisąmoninimas realybės tokia kokia ji yra. Dalyviai praktikavo minčių stebėjimo praktikas, jausmų įsivardinimą ir gavo žinių, kaip toliau savarankiškai praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą. I. Juodkūnė www. atspirtiestaskas. lt 2

Stresas – įtampa darbe Streso – įtampos darbe šaltiniai Gebėjimas įveikti Beprasmės užduotys, procesai Reikalavimai Apkalbos, „tušti“ pokalbiai Darbo krūviai – „visi darbai svarbūs“ Spaudžiantys terminai Informacijos gausa, didelis srautas Vadovo emocinis nestabilumas Kolegų pavadavimas Papildomai darbai Baimė prarasti darbą Nenumatyti, „nuleisti“ darbai Neaiškus užduočių delegavimas Vadovo nekompetencija Grįžtamojo ryšio trūkumas Patyčios darbe Konfliktai tarp organizacinių struktūrų Naudojami gebėjimai Guodžiasi kolegai (dažniausiai) „Parsineša namo“ Susitaikymas - „Nieko nepakeisi, čia darbai nesimėto“ Užsiima daržininkyste, sodininkyste Skaito knygas Keičia požiūrį: neigiamą į pozityvų Sportuoja, medituoja (retai įvardindavo) I. Juodkūnė www. atspirtiestaskas. lt 3

Dėmesingą įsisąmoninimą (DĮ) plėtojančios mokslo įstaigos ir mokslininkai 4

Organizacijos praktikuojančios DĮ www. atspirtiestaskas. lt 5

Dėmesingas įsisąmoninimas praktikuojamas nuo karinių struktūrų iki moksleivių

Kas yra dėmesingumas? Pagalvokime apie labai svarbų mums dalyką gyvenime. Užsimerkime (kelias sek. ) ir pabūkime su tuo dalyku. Kai esame dėmesingi ir susikaupę dalyvaujame savo gyvenime ir patiriame intensyvų kiekvienos akimirkos gyvybingumą. O kartu užmezgame ryšį su savo vidiniais resursais, leidžiančiais patirti įžvalgas, transformuotis ir augti. (Jon Kabat-Zinn) www. atspirtiestaskas. lt

Kas yra dėmesingas įsisąmoninimas? I. Dėmesio valdymas • Įsisąmoninimas kur dėmesys yra • Sąmoningas apsisprendimas kur norime, kad jis būtų • Sąmoningas dėmesio nukreipimas link norimo objekto • Dėmesio išlaikymas (dėmesio „nuklydimo“ pastebėjimas ir grąžinimas prie norimo objekto) II. Įsisąmoninimas - realybės matymas su kuo mažiau mąstymo klaidų ar iškraipymų

Kokios yra dėmesingo įsisąmoninimo praktikos? • Mokslu pagrįstos bazinės programos: – Streso valdymas grįstas dėmesingu įsisąmoninimu (Mindfulness-based stress reduction (MBSR) – Kognityvinė elgesio terapija grįsta dėmesingu įsisąmoninimu (Mindfulness-based cognitive therapy (MBCT) – Dėmesingu įsisąmoninimo praktikos organizacijose, tėvystėje, valgyme. – Praktikos yra formalios ir neformalios • Formalios: meditacijos. Pagrindinės - kvėpavimo, kūno skenavimo. • Neformalios: trumpi stabtelėjimai, pirmas kąsnis, pirmas gurkšnis, akimirkos įsisąmoninimas, sąmoningas ėjimas, žaidimas.

Kokia nauda dėmesingo įsisąmoninimo? Pratybų įtakoje vystosi tokie psichologiniai gebėjimai kaip: • Vertinimo atsisakymas (Non-judging) – buvimas nešališku savo išgyvenimų liudininku. • Kantrybė (Patience) – supratimas, kad viskam turi ateiti savas laikas. • Naujoko protas (Beginner’s mind) – pasirengimas viską matyti tarsi pirmą kartą, žvelgti į savo išgyvenimus nesiremiant praeitimi. • Pasitikėjimas (Trust) – tikėjimas savo minčių, jausmų ir intuicijos pagrįstumu. • Siekimo atsisakymas (Non-striving) – pasiryžimas leisti dabarčiai būti tokiai, kokia ji yra, neturėjimas kito tikslo kaip tik leisti sau būti tokiam, koks šiuo metu esi. • Susitaikymas (Acceptance) – atvirumas ir noras matyti viską taip, kaip šiuo metu yra. • Neprisirišimas (Letting go) – sugebėjimo pripažinti tai, kad išgyvenimai ir potyriai prasideda ir baigiasi, lavinimas, bei neįsitraukimas į jų turinį.

Rekomendacijos praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą 1. Kvėpavimo meditacija ir kitos minčių stebėjimo meditacijos (kino teatras) 2. Kūno skenavimo meditacija 3. Dėmesingas valgymas ir vaikščiojimas 4. Dėmesingumo praktikos kasdieninėje veikloje (pvz. minutės sustojimai, vienas darbas vienu metu, atskiras laikas sau) 5. Dėkingumo pratimai (pvz. 21 d. dėkingumo praktika kaip kūrybiškumui lavinti) 6. Sąmoningas esamų įpročių keitimas (pvz. sotūs pusryčiai vietoj vakarienės; sultys vietoje vyno ir pan. ) I. Juodkūnė www. atspirtiestaskas. lt 11

DIRBKIME SĄMONINGAI IR ATSAKINGAI AČIŪ! I. Juodkūnė www. atspirtiestaskas. lt 12