ALBERAS KAMIU 1913 1960 Alberas Kamiu prancz raytojas

ALBERAS KAMIU (1913 -1960)

Alberas Kamiu– prancūzų rašytojas ir filosofas egzistencialistas. Jis jungė filosofiją ir literatūrą, abi jas laikė žmogaus pasaulio pažinimo būdais. Gynė humanistines vertybes, padedančias žmogui išlikti žmogumi.

A. Kamiu gimė darbininkų šeimoje Mondovio kaime Alžyre Viduržemio jūros pakrantėje. Galbūt todėl A. Kamiu kūryboje nuolat pasikartoja jūros, kranto, saulėto paplūdimio įvaizdžiai.

n n n Iš Elzaso (Prancūzija) kilęs tėvas buvo sužeistas mūšyje prie Marnos ir mirė. Tuo metu Alberui nebuvo nė vienerių. Ispanų kilmės motina buvo dalinai kurčia ir jų namuose „daiktai neturėjo vardų“, kaip vėliau apibūdino A. Kamiu.

n n n Alberas Kamiu mokėsi komunalinėje mokykloje. Vienas mokytojas, pastebėjęs Albero gabumus, išrūpino stipendiją tęsti mokslus licėjuje. Iškamuotas nuovargio ir nuolatinio badavimo, septyniolikmetis Alberas susirgo tuberkulioze, kurios visiškai išsigydyti jam niekada nepavyko.

n n n Jau mokykloje susidomėjo filosofija. 1936 m. gavo Alžyro universiteto filosofo diplomą. 1934 - 1937 m. A. Kamiu buvo Prancūzijos komunistų partijos narys. Komunistinis judėjimas jį viliojo kovos šūkiais ir tuo, kad gynė nuskriaustuosius, reikalavo jiems teisių.

n n n 1938 m. persikėlė gyventi į Paryžių ir įsidarbino vienoje prancūzų laikraščio redakcijoje. 1940 m. vokiečiams okupavus Paryžių su visa laikraščio redakcija išvyko į Lioną, o iš ten – į Alžyrą. Pradeda bendrauti su Žanu Poliu Sartru, su kuriuo ir vėliau siejo artima draugystė.

n n n 1941 m. grįžo į Prancūziją ir įsijungė į Pasipriešinimo judėjimą. Dirbo daug, tačiau jo mintys visą laiką sukosi apie Alžyrą, kuriame liko žmona su vaikais. Okupuotame Paryžiuje 1942 m. buvo išleistas romanas “Svetimas”.

1957 m. Albero Kamiu kūryba įvertinta Nobelio premija

n n 1960 m. sausio 4 d. , grįždamas iš Prancūzijos provincijos, kur praleido Kalėdų šventes, Kamiu žuvo automobilio katastrofoje. Kartu žuvo ir sportinį automobilį vairavęs Kamiu leidėjas.

Automobilis nulėkė nuo kelio. Draugai važiavo 390 AG Prancūzijoje pagamintu „FACEL Vega II“. Šis brangus kupė (kabrioletas GT) buvo gaminamas neilgai, nes jo paklausa buvo labai nedidelė n .

n n Netikėtai nutrūkęs Kamiu gyvenimas neleido įgyvendinti daugelio sumanymų. Tačiau dar pačioje kūrybos pradžioje Kamiu “Užrašų knygutėje” pažymėtos keturios laimės sąlygos: gyventi gamtoje, būti mylimam, nebūti garbėtroška ir kurti, rašytojui likimo buvo duotos.

Alberto Kamiu kūrybos bruožai n n n Kamiu kūryba skatino mąstyti apie klausimus, kurių neįmanoma išspręsti, bet kurių nespręsti irgi neįmanoma. Kamiu kūryboje labai svarbią vietą užima gamta A. Kamiu rėmėsi dviem svarbiausiomis idėjomis: absurdo ir maišto.

“Mano gyvenimo paslaptis: įsivaizduoti Dievą be žmogaus nemirtingumo “ Alberas Kamiu “Jis visą gyvenimą prieš savo norą ieškojo ir reikalavo iš savęs atsakymų, kuriuos žino tik Dievas “ Viljamas Folkneris - apie Alberą Kamiu

Ryškiausios vertybės: n Kūryba n Maištas n Buvimas savimi n Atsakomybė n Artimo meilė

Alberto Kamiu filosofinės pažiūros ir kūryba

A. Kamiu rėmėsi dviem svarbiausiomis idėjomis: absurdo ir maišto.

Absurdas – neįveikiamas būties prieštaringumas, su jo pavidalais susiduria kiekvienas žmogus. Nemąstant jis nematomas, susilieja su veiksmais, situacijomis, jį užgožia kasdienybė. Absurdas suvokiamas iš klausimų: kokia prasmė dirbti, jei darbo niekaip neįstengi pabaigti?

Maištas – kita itin svarbi A. Kamiu sąvoka. Beviltiškumui ir absurdiškumui galima priešintis tik maištaujant. Vienintelė pateisinama maišto forma – kūryba. Kamiu pabrėžė atskiro žmogaus sąmoningumą, laisvę pasirinkti, taip pat žmonių tarpusavio solidarumą, palaikomą bendros visiems egsistencinės prasmės.

“SIZIFO MITAS” Filosofinė esė “Sizifo mitas” susideda iš keturių dalių: n “Absurdiškas mąstymas” n “Absurdiškas žmogus” n “Absurdiška kūryba” n “Mitas apie Sizifą”.

“KALIGULA” n “Kaligula”- moderni, sąlyginė drama, svarstomos egzistencijos problemos, įgyjančios tragišką atspalvį. Konfliktas vyksta tarp neprotingos beribės laisvės, kurios troškimas yra apėmęs Kaligulą, ir tarp proto ribų.

“SVETIMAS” n “Svetimas”- neįprastas romanas, kuriame parodoma, į kokias absurdiškas pinkles gali patekti žmogus, kuris gali pasikliauti tik pats savimi. Net ribinėje egzistencijos situacijoje žmogus gali patirti ramybę, artimą laimės pojūčiui.

“MARAS” n Romanas „Maras“, daugelio literatūros kritikų pelnytai laikomas A. Kamiu kūrybine viršūne, pasirodė dveji metai po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Kai nuo Europos pamažu ir nenoriai slinko tamsus nacizmo debesis, spaustuvėse ir knygynuose viena po kitos ėmė atsirasti knygos, nupasakojančios karo žiaurumus, negandas ir apnuoginančios žmogaus, kaip humanistinės idėjos, degradaciją.

Taigi Kamiu esmė kaip tik ir yra didžiųjų priešybių jungtis. Jis įsigilino į pačią gyvenimo tamsumą, į absurdiškumą, o teigė gyvenimo šviesą, būties meilę. Jis liko moralistas, žmogus, kuris savo suvoktą gyvenimo tiesą stengiasi įteikti ir kitiems.