Aktyvios darbo rinkos politikos priemoni efektyvumas Socialins apsaugos
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių efektyvumas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015 m. sausis
ES struktūrinės paramos (2007 -2013 m. ) poveikio gyvenimo kokybei, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui Lietuvoje vertinimo rezultatai (1) n Įgyvendintos ES struktūrinės paramos intervencijos, skirtos įdarbinimui ir užimtumui, darė teigiamą poveikį Gerovės kokybės indekso (GKI) rodikliui - Vidutinės disponuojamos namų ūkio piniginės ir natūrinės pajamos per mėn. Kontrafaktinio poveikio vertinimo rezultatai rodo, kad pasibaigus projektams: n darbo įgūdžių įgijimo rėmime dalyvavusių žmonių metinės pajamos buvo 1. 348 Eur didesnės nei tuo atveju, jei jie nebūtų dalyvavę projekte. Vidutinės šioje priemonėje dalyvavusio asmens disponuojamosios pajamos per mėnesį padidėjo maždaug 112 Eur. n neįgaliųjų pajamų didinimui buvo svarbus įdarbinimas subsidijuojant, nes pasibaigus projektui šioje priemonėje dalyvavusių neįgaliųjų metinės pajamos buvo didesnės 630 Eur. Vidutinės namų ūkio disponuojamosios pajamos per mėnesį padidėjo maždaug 52 Eur. 2
ES struktūrinės paramos (2007 -2013 m. ) poveikio gyvenimo kokybei, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui Lietuvoje vertinimo rezultatai (2) n Antra pagal nustatytą poveikio stiprumą buvo ADRP priemonė - profesinis mokymas, nes šioje priemonėje dalyvavusių bedarbių metinės pajamos po projekto įgyvendinimo buvo 458 Eur didesnės nei tuo atveju, jei jie nebūtų dalyvavę projekte. n Darbo rotacija turi stiprų poveikį dalyvių įsidarbinimui, darbo dienų skaičiui ir pajamoms projekto įgyvendinimo metu, bet po intervencijos priemonės poveikis ryškiai susilpnėja. n Panašia trajektorija kinta ir įdarbinimo subsidijuojant poveikis, nors pastaroji priemonė pagal intervencijos logiką yra orientuota į ilgalaikius užimtumo didinimo tikslus. n Silpniausią poveikį po intervencijos turėjo viešieji darbai. Į šią priemonę reikėtų žiūrėti tik kaip į laikino užimtumo garantą, kuris buvo tinkamas ir reikalingas ekonominės krizės laikotarpiu. 3
ES struktūrinės paramos (2007 -2013 m. ) poveikio gyvenimo kokybei, socialinės atskirties ir skurdo mažinimui Lietuvoje vertinimo rezultatai (3) n Vertinant ES struktūrinės paramos poveikį GKI rodikliui - „Darbo biržoje įregistruoti bedarbiai“, galima daryti prielaidą, kad dėl vykdytų ADRP priemonių kasmet įsidarbindavusių ir ilgiau nei 1 m. darbo rinkoje išsilaikiusių šių priemonių dalyvių skaičius vidutiniškai sudarė apie 6 proc. kasmet darbo biržoje registruotų bedarbių skaičiaus. n Vadovaujantis statistiniais duomenimis, galima teigti, kad iš visų 2007– 2013 m. projektuose dalyvavusių bedarbių per 6 mėn. įsidarbindavo apie pusė dalyvių, o darbo rinkoje išsilaikydavo apie 50 -60 proc. įsidarbinusių žmonių. n Jaunimo tikslinės grupės atveju šie rodikliai buvo geresni, nes praėjus daugiau nei 1 m. po intervencijų darbo rinkoje išsilaikė maždaug 65 proc. projektuose dalyvavusių jaunuolių. 4
Profesinio mokymo priemonės efektyvumas Integracijos į darbo rinką rodiklis Registracijos lygis – po 6 mėn. pakartotinai registruotų ar pasilikusių registruotais teritorinėje darbo biržoje profesinio mokymo dalyvių dalis nuo visų dalyvavusiųjų – 17 proc. Lietuvos darbo biržos 2014 m. duomenys 5
Remiamojo įdarbinimo priemonių efektyvumas (1) Įdarbinimo subsidijuojant integracijos į darbo rinką rodiklis Pakartotinės registracijos darbo biržoje lygis – pasibaigus priemonės finansavimui Į darbo biržą grįžo/pakartotinai registravosi 10 proc. asmenų, kuriems buvo taikytas įdarbinimas subsidijuojant Lietuvos darbo biržos 2014 m. duomenys 6
Remiamojo įdarbinimo priemonių efektyvumas (2) Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo integracijos į darbo rinką rodiklis Pakartotinės registracijos darbo biržoje lygis – pasibaigus priemonės finansavimui į darbo biržą grįžo/pakartotinai registravosi 8 proc. asmenų, kuriems buvo taikytas darbo įgūdžių įgijimo rėmimas Lietuvos darbo biržos 2014 m. duomenys 7
Remiamojo įdarbinimo priemonių efektyvumas (3) Darbo rotacijos integracijos į darbo rinką rodiklis Pakartotinės registracijos darbo biržoje lygis – pasibaigus priemonės finansavimui Į darbo biržą grįžo/pakartotinai registravosi 8 proc. asmenų, kuriems buvo taikyta darbo rotacija Lietuvos darbo biržos 2014 m. duomenys 8
Remiamojo įdarbinimo priemonių efektyvumas (4) Viešųjų darbų integracijos į darbo rinką rodiklis Lietuvos darbo biržos 2014 m. duomenys 9
Paramos darbo vietoms steigti priemonių efektyvumas n Vidutinis paramos darbo vietoms steigti priemonių tiesioginės naudos rodiklis – 64 proc. , t. y. išsaugota darbo vietų po 3 metų nuo jų įsteigimo. n Paramos darbo vietoms steigti priemonių tiesioginės naudos rodikliai: n Darbo vietų steigimo subsidijavimo – 66 proc. n Savarankiško užimtumo rėmimo – 51 proc. n Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų – 74 proc. 10
Ačiū už dėmesį 11
- Slides: 11