AKTYVAUS MOKYMO METOD TAKA KRYBIKUMO UGDYMUI PROGRAMOS TIKSLAS

AKTYVAUS MOKYMO METODŲ ĮTAKA KŪRYBIŠKUMO UGDYMUI

PROGRAMOS TIKSLAS Skleisti aktyvaus mokymo metodų taikymo pamokoje gerąją patirtį, akcentuojant tarpdalykinės integracijos reikšmę mokinių kūrybinių galių plėtotei.

SEMINARO UŽDAVINIAI: a) akcentuoti aktyvaus mokymo metodų reikšmę ugdymo proceso modernizavimui; b) perteikti konkrečių aktyvaus mokymo metodų taikymo patirtį tam tikrose lietuvių kalbos ugdymo srityse; c) aptarti aktyvaus mokymo metodų įtaką kūrybiškumo ugdymui tarpdalykinės integracijos kontekste; d) atkreipti dėmesį į patrauklios ugdymo aplinkos kūrimą minimaliomis priemonėmis.

KELIONĖ Į TAUTOSAKOS ŠALĮ

TAUTOSAKOS ŠALIS PADALINTA Į TRIS KARALYSTES: a) pasakojamosios tautosakos karalystė; b)dainuojamosios tautosakos karalystė; c)smulkiosios tautosakos karalystė.

TAUTOSAKOS ŽANRŲ HERBAI PADAVIMAS 1. Fantastinė istorija su visada laiminga pabaiga; 2. Meninės Lietuvos „geografijos“ elementas; 3. Pasakojant siekiama tikroviškumo įspūdžio; 4. Fantastinis pasakojimas apie konkrečių istorinių arba geografinių objektų atsiradimą; 5. Alegorinis posakis, kurio reikšmę reikia atspėti. 1. Dažni veikėjai- gaidelis ir katinėlis, gyvenantys miško trobelėje; 2. Milžinai- Žemės reljefo (paviršiaus) tvarkytojai; 3. Velnias neša akmenį bažnyčiai sudaužyti; 4. Statybų aukos- statinių tvirtumo priežastis; 5. Pepės Ilgakojinės krečiami pokštai ir išdaigos. 1. Apdainuoja mergelės ir bernelio darbštumą; 2. Aiškina vietovardžių kilmę; 3. Pasakoja apie keliaujančius ežerus, kurių vardą reikia atspėti; 4. Pamėgdžiojami gamtos skleidžiami garsai; 5. Atskleidžia prasmegusių pilių, dvarų, bažnyčių, miestų paslaptis.

TAUTOSAKOS ŽANRŲ HERBŲ KŪRIMAS: a) išanalizuoti pateiktą medžiagą; b) atrinkti tinkamus teiginius; c) suformuluoti žanro apibūdinimą; d) nupiešti herbą ir jį pristatyti.

KARALYSČIŲ „NAUJAKURIAI“: a) pasaka, sakmė, padavimas, anekdotaspasakojamosios tautosakos karalystės gyventojai; b) daina, sutartinė, rauda- dainuojamosios karalystės gyventojos; c) patarlė, mįslė, užkalbėjimas, gamtos garsų pamėgdžiojimas- smulkiosios tautosakos karalystės gyventojai.

KARALYSTĖS KARALIAUS ARBA KARALIENĖS RINKIMAI: a) ramunėle, pasakyk, kas. . . b) prisiminti kuo daugiau atstovaujamo žanro kūrinių pavadinimų; c) kūrinių pavadinimus surašyti į ramunės žiedlapius; d) užpildytus žiedlapius suskaičiuoti.

KARALYSČIŲ GYVENTOJŲ IDĖJŲ MUGĖ a) atskleisti gyvenimo savo karalystėje privalumus; b) nustatyti, kokie bruožai bendri visiems karalystės gyventojams; c) pakviesti kitus apsigyventi jų karalystėje.

RITERIŲ TURNYRAS

TURNYRO REZULTATŲ LAPAI

RITERIŲ TURNYRO EIGA: a) keičiantis vaidmenimis, užduodama po 10 skirtingų klausimų; b) pildomi turnyro rezultatų lapai ir skaičiuojami teisingi atsakymai; c) susumuojami visos grupės narių rezultatai; d) skelbiama karalystė- klausimų turnyro nugalėtoja.

MINČIŲ ŽEMĖLAPIO KŪRIMO TAISYKLĖS: a) lapo centre nupiešiamas simbolis ar parašoma frazė, simbolizuojanti temą; b) aplinkui jį išdėliojami svarbiausi su tema susiję žodžiai; c) jie užrašomi vaizdingai, naudojant įvairias spalvas, simbolius, ryškinimo ženklus; d) šie žodžiai sujungiami su pagrindiniu žemėlapio simboliu rodyklėmis, atskleidžiančiomis prasminį ryšį; e) sujungiami visi prasminiais ryšiais susiję žodžiai ir simboliai.

MINČIŲ ŽEMĖLAPIS

TEIGINIAI, KURIUOS REIKIA PANEIGTI ARBA PAGRĮSTI: a) Jurgos ir Girdvainio santykiaitautosakiškos meilės istorijos pavyzdys; b) tradicinio sakmių ir pasakų velnio bruožai- Pinčuko paveikslo pagrindas.

LIETUVIŲ KALBOS IR DAILĖS TEMŲ INTEGRAVIMAS NAUDOJANTIS INFORMACINĖMIS TECHNOLOGIJOMIS Lietuviai, jų senieji dievai bei žodžiai Amuletų piešimas naudojant grafikos techniką

MOKINIŲ VEIKLA: a) susipažįsta su pagoniškojo baltų tikėjimo sistema, dievais bei papročiais; b) sukuria maldeles seniesiems lietuvių dievams pagerbti; c) nupiešia pagoniškųjų baltų dievybių amuletus.

SENŲJŲ DIEVŲ AMULETAI IR MALDELĖS JIEMS ATMINTI Truku, truku, dievuliuku, Laumės juostą, kad Dievulis susijuostų. Tau pusė, man pusė, o Dievuliukui galiukas. Ausk, Laumele, ausk, Krauzele, iš mėnulio spindulėlių, sidabrinių jų šešėlių.

Austėja, audėjėle, bitelių motinėle, išausk tamsioj klėtelėj be nyčių, be staklelių saldaus medaus korelį, pastiprink sveikatėlę.

Aušrine, Auksaplauke, mėnulio numylėta, atbėk, dangaus žvaigždele, iš jūrų, iš marelių gaivios raselės sėti, saulutei krosnies kurti.

Šventa ugnele, Gabijonėle, nekurstoma nedek, užklostoma miegok ir nevaikščiok po šiuos namelius, kai numirsma, uždek mums žvakelę, pasiremti lazdelę ir eiti namučio.

Išeik, saulute, su pyragais, nuvaryk debesėlius su botagais, Saulute, motinute, užtekėk, mes maži piemenėliai, mūs trumpi kailinėliai, mums šalta.

Aukštam Vėlių kalnely jau sutemos pamėlę, aplenk žmogaus trobelę, išbalus Giltinėle.

Tirštas krūmas, dirma rasa, brandžia varpa, Žemynėle, Žiedkele, išlaikyk sveikatoje ir gėrybėje, žegnok valgomus, geriamus, sėjamus, akėjamus ant šios Žemynėlės, Žiedkelės pasidžiaugti, apsaugok nuo alkano žvėries.

Laimele, Laimužėle, likimo lėmėjėle, praskriek melsva paukštele virš miegančio vaikelio, paliki mažutėliui metelių kraitužėlį.

Perkūne, dundusėli, kalveli akmeninis, nedaužki ąžuolėlio, nedaužki devynšakio, prikelk gyvent žemelę, pasėk žolelę žalią.

NETRADICINIS SKAITVARDŽIO MOKYMAS

TIKSLAI: a) susipažinti su skaitvardžio sąvoka; b) išsiaiškinti skaitvardžių skyrius; c) gilinti rašybos įgūdžius.

KIAULĖ TAUPYKLĖ

KALENDORIUS

PINIGAI

VEIKLOS SĄLYGOS: a) mokiniams išdalijami pinigai; b) kiekvienam mokiniui pateikiamas klausimas; c) atsakymas į klausimą yra skaičius, esantis ant pinigėlio.

MOKINIŲ VEIKLA: a) atsakius kiekiniu skaitvardžiu, pinigas įdedamas į kiaulės kišenėlę; b) atsakius kelintiniu skaitvardžiu, tas skaičius surandamas kalendoriuje; c) skaitvardžiai surašomi į lentelę; d) suklydusieji duoda fantą.

SKAITVARDŽIŲ SKYRIŲ LENTELĖ

LINKSMIEJI KLAUSIMĖLIAI 1. Samanta, kiek valandų miegi, kai nereikia eiti į mokyklą? (Dvidešimt keturias) 2. Aurelija, kelintą valandą prasidės slaptai planuojamas penktokų vakarėlis? (Ketvirtą) 3. Giedriau, kiek kiaušinių šiandien suvalgei pusryčiaudamas? (Dvidešimt) 4. Laura, kiek vaikinų vakar lydėjo tave namo? (Trys) 5. Asta, kelintą blyną dažniausiai prisvilini? (Tryliktą) 6. Lukai, kiek kartų bandei nusirašyti anglų kalbos žodžius, deja, nesėkmingai? (Aštuonis) 7. Silvija, kelintoje klasėje pradėsi rimtai mokytis? (Vienuoliktoje) 8. Gitana, kelinto dydžio tavo kairės kojos batas? (Trisdešimt pirmo) 9. Simona, kiek šaukštų druskos šliūkštelėjai į sriubą savo geriausiai draugei Aurelijai? (Penkis) 10. Vaidai, kelintą kartą esi prašomas perskaityti bent vieną pasakų knygą? (Dešimtą) 11. Diana, kiek suknelių šiuo metu kabo tavo spintoje? (Aštuoniolika) 12. Ineta, kelintą vietą tavo gyvenime užima kompiuteris? (Pirmą)

ŽAIDIMAS KALBOS DALIMIS 5 KLASĖJE

TIKSLAI: a) įtvirtinti pirminį kalbos dalių suvokimą; b) tobulinti pasakojimo kūrimo įgūdžius.

KALBOS DALIŲ VIRTUVĖ

MOKINIŲ VEIKLA: a) paeiliui analizuojamos visos kalbos dalys; b) sugalvoja žodžių, vartotinų kuriant pasakojimą „Penktokų nuotykiai virtuvėje“; c) atsižvelgdami į tai, kokios kalbos dalys yra jų sugalvoti žodžiai, surašo žodžius į tam tikrus „torto“ sluoksnius; d) užpildžius bet kurį „torto“ sluoksnį, švenčiamas kalbos dalies gimtadienis- uždegama „žvakutė“.

TORTAS SU VISOMIS ŽVAKUTĖMIS

BAIGIAMIEJI AKCENTAI a) pabaigus kalbos dalis, užpildomi visi „torto“ sluoksniai; b) kolektyviai kuriamas pasakojimas „Penktokų nuotykiai virtuvėje“; c) per technologijų pamokas kepamas tortas pagal mokinių sukurtą receptą.

ISTORIJA LITERATŪROJE TIKSLAS - atpažinti konkrečius istorijos įvykius lietuvių poetų kūryboje

ISTORINIS LITERATŪRINIS ĄŽUOLAS

VEIKLOS SĄLYGOS: a) pateikiamas belapio ąžuolo piešinys; b) ąžuolo šakose surašytos Lietuvai svarbios datos; c) išdalinamas pluoštelis žalių ąžuolo lapų; d) į ąžuolo lapus surašomi datas iliustruojančių įvykių pavadinimai; e) ąžuolas „aprengiamas“.

ĄŽUOLAS SU LAPAIS

LAPAS RAUDONU PAKRAŠTĖLIU

LAPŲ RAUDONU PAKRAŠTĖLIU PANAUDOJIMO GALIMYBĖS: a) įvertina įvykio reikšmę Lietuvos istorijai; b) atrenka ypač skaudžius Lietuvai įvykius; c) ąžuolo šakelę papuošia lapu raudonu pakraštėliu.

LIETUVOS ISTORIJOS ŽENKLŲ IDENTIFIKACIJA LIETUVIŲ POETŲ KŪRYBOJE a) išdalinamos ąžuolo „gilės“, kuriose užrašyti lietuvių poetų eilėraščių posmai; b) nustato, kokiam istoriniam įvykiui atminti skirtas eilėraščio posmas; c) giles suklijuoja šalią tų ąžuolo lapų, kuriuose užrašytus įvykius iliustruoja gilėse esantys eilėraščiai.

ĄŽUOLAS, SUBRANDINĘS VAISIUS