Akis optin sistema Alytaus r Pivain gimnazija Darb

Akis – optinė sistema Alytaus r. Pivašiūnų gimnazija Darbą atliko: Akvilė Bakšytė Fizikos mokytoja Evelina Džervienė 2015 m.

TURINYS : o Akies sandara. o Atvaizdo susidarymas normalioje akyje. o Akies akomodacija. o Akies Adaptacija. o Akių konvergencija. Atgal Pirmyn

o Trumparegystė ir toliaregystė. o Sąvokos. o Testas.

AKIES SANDARA:

Vidinė odenos dalis padengta gyslaine, kuri prieš rageną pereina į rainelę. Ši būna įvairių spalvų. Nuo ragenos rainelę skiria skaidrus akių skysčio pilna kamera. Rainelės centre yra apskrita anga, vadinama vyzdžiu. Jo skersmenį keičia akies rainelė. Taigi ji atlieka diafragmos vaidmenį, reguliuoja i akį patenkančios šviesos kiekį. Kai šviesu, vyzdys susiaurėja ir į akį patenka mažiau šviesos. Tamsiu metu vyzdys išsiplečia įleisdamas daugiau šviesos.

ATVAIZDO SUSIDARYMAS NORMALIOJE AKYJE : Normalios akies visa optinė sistema tinklainėje sukuria apverstą daikoto atvaizdą. Žmogaus smegenys , gavusios signalą iš šviesia jautrių tinklainės nervų , tą atvaizdą apverčia , todėl daiktus mes matome neapverstus.

AKIES AKOMODACIJA: Akies, kaip optinio prietaiso, svarbi savybė - sugebėjimas automatiškai keisti optinės sistemos parametrus priklausomai nuo to, ką akis mato. Tokia savybė vadinama akomodacija. Akomodacijos sritis nusakoma dviejų taškų padėtimi: Ø Tolimasis akomodacijos taškas nusakomas padėtimi daikto, kurio atvaizdas gaunamas akies tinklainėje, neįtempus raumens. Normalios akies tolimasis akomodacijos taškas yra begalybėje.

Ø Artimasis akomodacijos taškas. Artėjant daiktui, refleksiškai įsitempdamas raumuo suspaudžia lęšiuką ir jo židinio nuotolis tiek sumažėja, kad daiktas vėl projektuojamas tinklainėje. Artėjant daiktui, didėja kampas φ, kuriuo matome du gretimus daikto taškus (4 pav. ). φ - regėjimo kampas. Kada šis kampas didesnis už vieną minutę, daikto taškų atvaizdai patenka ant skirtingų nervų galūnių ir tada matome atskirai kiekvieną tašką.

Norint įžiūrėti dar smulkesnes daikto detales, galime jį artinti tik iki artimiausio akomodacijos taško. Tada akies raumuo yra maksimaliai įtemptas. Normaliai akiai šis taškas yra 10 -20 cm nuo akies. Artimiausias akomodacijos taškas su amžiumi didėja. Be šių dviejų taškų, akies būseną apibūdina dar geriausio matymo nuotolis. Šis nuotolis - tai mažiausias atstumas, kuriuo akis be ypatingo raumenų įtempimo gali įžiūrėti daikto detales. Normaliai akiai šis nuotolis lygus 25 cm.

AKIES ADAPTACIJA: Daigtus žmogus geriausiai mato dieną, kai šviesu. Tačiau jis regi juos ir prieblandoje, esant prastesniam apšvietimui. Akies gebėjimas prisitaikyti prie skirtingos matomų objektų apšvietos vadinamas adaptacija. Akies rainelė reguoja į akį patenkančios šviesos kiekį. Vadinasi , būtent ji padeda akiai prisitaikyti prie įvairios apšvietos.

AKIŲ KONVERGENCIJA: Žmogus puikiai mato daiktus viena akimi, tačiau atstumą iki jų gali įvertinti tik žiūrėdamas abiem akimis. Pasirinkus daiktą, akių obuoliai pasisuka ir jų optinės ašys pakrypsta taip, kad susikirstų tame daikte. Pagal akies obuolį valdančių raumenų įsitempimą smegenys nustato atstumą iki apžiūrimo daikto. Akių gebėjimas pakreipti jų optines ašis į vieną tašką vadinamas konvergenciją (susieinantis, suartėjantis)

TRUMPAREGYSTĖ IR TOLIAREGYSTĖ:

Kada akomodacijos taškai nepatenka į tolimo ir artimo akomodacijos taškų ribą, žmogus vadinamas trumparegiu arba toliaregiu. Trumparegio žmogaus akyje tolimų daiktų atvaizdai susidaro ne tinklainėje, bet prieš ją (5 pav. b). Tokie žmonės tolimus atvaizdus mato neryškius. Tolimasis akomodacijos taškas nėra labai toli, o geriausio matymo nuotolis taip pat mažesnis. Toliaregio žmogaus akyje tolimo daikto atvaizdas susidaro už tinklainės (5 pav. c). Stebint artimus daiktus akis dar akomoduoja, kada atstumas iki daikto didesnis už 25 cm.

Akiniai Tam, kad žmogus regėtų normaliai, t. y. , kad atvaizdai susidarytų tinklainėje, naudojami papildomi lęšiai - akiniai. Trumparegiams padeda akiniai mažinantys optinę gebą, todėl naudojami sklaidomieji lęšiai. (6 pav. b). Perėję per tokį lęšį, lygiagretūs spinduliai akimi jaučiami kaip sklindantis iš tolimo akomodacijos taško, esančio begalybėje. Tada trumparegis žmogus gali matyti tolimus daiktus. Trumparegių akinių laužiamoji geba neigiama. Toliaregiams padeda akiniai, didinantys optinę gebą. Šiuo atveju, naudojami glaudžiamieji lęšiai (6 pav. a). Perėję per tokį lęšį, lygiagretūs spinduliai, lūžę lęšiuke, mažiau prasiskleis ir susikirs tinklainėje. Toliaregių akinių laužiamoji geba teigiama.

• Jeigu trumparegės akies tolimasis akomodacijos taškas yra 80 cm, tai pasinaudojus plonojo lęšio formule, galime apskaičiuoti, kokios laužiamosios gebos akinių reikia žmogui: • Jeigu trumparegis geriausiai mato ne 25 cm atstumu, o 16 cm, tai jo akinių laužiamoji geba turi būti:

SĄVOKOS : • Odena – Neskaidrus, balkšvas išorinis akies apvalkalas. • Ragena – tai labiausiai išgaubta į priekį skaidri skaidulinio dangalo dalis. Į ją pirmiausia patenka šviesos spindulys. Ragena panaši į apvalų išgaubtą laikrodžio stiklelį. Jos skersmuo – apie 10 -12 mm, centre jos storis yra apie 0, 5 -0, 8 mm, o kraštuose – 1 -1, 2 mm. Ragena yra stipriausiai šviesą laužianti akies struktūra, jos optinė galia sudaro du trečdalius visos akies optinės galios.

• Rainelė – riekinė kraujagyslinio dangalo dalis. Tai disko formos statmena plokštelė. Ji persišviečia pro rageną ir sudaro priekinės akies kameros užpakalinę sienelę. • Vyzdys – į akį praleidžia šviesą. • Tinklainė – tai vidinis akies obuolio dangalas, išklojantis akį nuo vyzdžio krašto iki regos nervo išėjimo vietos.

• Stiklakūnis – Visa vidinė akies obuplio dalissudaryta iš skaidrios (�� =1, 3) drebučių pavidalo medžiagos, vadinamos stiklakūniu. • Lęšiukas – Abipus iškilas skaidrus lęšis. • Akomodacija – akies lęšiuko gebėjimas keisti židinio nuotolį. • Adaptacija – Akies gebėjimas prisitaikyti prie skirtingos matomų objektų apšvietos. • Konvergencija – Akių gebėjimas pakreipti jų optines ašis į vieną tašką.

• Geriausio matymo nuotolis – Šis nuotolis - tai mažiausias atstumas, kuriuo akis be ypatingo raumenų įtempimo gali įžiūrėti daikto detales. Normaliai akiai šis nuotolis lygus 25 cm. • Trumparegystė – liga, kai tolimi daiktai matomi neryškiai arba matomi per dūmus. Daikto vaizdas susidaro ne tinklainėje, o priešais ją, nes lęšiukas būna per daug išgaubtas (įgyta trumparegystė) arba akies obuolys pailgėjęs (įgimta trumparegystė). Šis regėjimo defektas ištaisomas akiniais su sklaidomaisiais lęšiais.

• Toliaregystė - liga, kai neryškiai matomi arti esantys daiktai. Daikto vaizdas susidaro už tinklainės, nes nusilpsta lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą (įgyta toliaregystė) arba akies obuolys yra sutrumpėjęs (įgimta toliaregystė). Šis regėjimo defektas ištaisomas akiniais su glaudžiamaisiais lęšiais. • Vištakumas – naktinis aklumas. Įgimtas vištakumas pasitaiko.

TESTAS : 1) Koks yra lęšiuko lūžio rodiklis? a) 17, 5 b) 6, 2 c) 1, 4 2) Normalios akies visa optinė sistema tinklainėje sukuria : a) tokį patį atvaizdą. b) apverstą daikoto atvaizdą. c) sumažintą daikto atvaizdą. 3) Kokiu metu vyzdys išsiplečia įleisdamas daugiau šviesos : a) šviesiu b) tamsiu c) visada 4) Kas padeda akiai prisitaikyti prie įvairios apšvietos ? a) vyzdys b) rainelė c) lęšiukas • Akių gebėjimas pakreipti jų optines ašis į vieną tašką, vadinamas: a) konvergacija b) adaptacija c) konvergencija 6) Neskaidrus , balkšvas išorinis akies apvalkalas. . . . : a) ragena b) odena c) rainelė

7) Kas yra akies adaptacija? a) Akies gebėjimas prisitaikyti prie skirtingos matomų objektų apšvietos. b) Akies gebėjimas prisitaikyti prie tamsos c) Akies gebėjimas prisitaikyti prie garsų. 8) Ragenos lūžio rodiklis : a) 19, 75 b) 2, 77 c) 1, 376 9) Kai. . , vyzdys susiaurėja ir į akį patenka mažiau šviesos: a) tamsu b) šviesu 10) Trumparegio žmogaus akyje tolimų daiktų atvaizdai susidaro ne tinklainėje, bet. . . . : a) už jos b) prieš ją

ATSAKYMAI : 1) c 2) b 3) b 4) b 5) a 6) b 7) a 8) c 9) b 10) b

INFORMACIJA IŠ : http: //lt. wikipedia. org/wiki/%C 5%BDmogaus_akis Googlevaizdai. lt Fizikos vadovėlis 12 kl. 1 dalis.