A neskriaudiu kit prisijunk ir tu Giedr Norknien

Aš neskriaudžiu kitų, prisijunk ir tu! Giedrė Norkūnienė, Palangos lopšelis-darželis “Gintarėlis” 2011 09 01

Kas yra patyčios? PATYČIOS – TAI NUOLATINIS FIZINĖS AR PSICHOLOGINĖS JĖGOS PANAUDOJIMAS, SĄMONINGAI SIEKIANT SUŽEISTI AR ĮSKAUDINTI KITĄ ASMENĮ, KURIS NEGALI SAVĘS APGINTI (Olweus, 1978, 1993) Požymiai: v Tai įvairus elgesys, kai vaikai sąmoningai savo veiksmais skaudina kitus (gali siekti sukelti fizinį ar emocinį skausmą). v Agresyvus besityčiojančio elgesys yra tyčinis, nuolatinis, pasikartojantis, o ne pavienis išpuolis. v Visuomet egzistuoja jėgos disbalansas - skriaudžiamasis būna fiziškai, emociškai silpnesnis už savo skriaudėjus. v Dažnai skriaudėjų būna ne vienas, o keli. v Kad išspręst šią problemą, reikalinga kitų žmonių pagalba.

Veiksniai, skatinantys agresiją bei patyčias: • Vaiko neigiamas emocinis ryšys su jį globojančiu asmeniu pirmaisiais gyvenimo metais: išreiškiamas šilumos ir vaiko priėmimo stoka, padidina agresyvaus ir priešiško elgesio formavimosi tikimybę. • Vaiko agresyvaus elgesio toleravimas šeimoje: jeigu vaiką globojantys suaugę yra nuolaidūs ir toleruoja agresyvų elgesį, nenustatydami aiškių tokio neleistino elgesio su bendraamžiais ar suaugusiais ribų, agresyvus elgesys stiprėja. • Auklėjimo stilius: fizine jėga, smurtu ar emociniais protrūkiais grindžiami vaiko auklėjimo metodai skatina agresyvaus elgesio perėmimą ir demonstravimą prieš silpnesnį asmenį. • Vaiko prigimtinės psichikos savybės: vaikai, kurių jaudinimo ir slopinimo procesai neturi pusiausvyros, dažniau yra aukštesnio agresyvumo lygio. • Olweus (1994) • Vaiko elgesio modelių formavimosi ypatumai. • Smurto propagavimas žiniasklaidoje. • Thompson, Arora, Sharp, (2002)

Kur vyksta patyčios? Ten kur yra vaikų susibūrimai: • Darželyje • Mokykloje • Kieme, gatvėje Agresyvaus elgesio, tyčiojimosi atvejų jau galime pastebėti ne tik mokyklinio, bet ir ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpe. Žinodami, kad elgiasi netinkamai skriaudėjai vengia viešumo ir sąmoningai pasirenka nuošalesnes vietas kur suaugę nemato kas vyksta.

Patyčių objektu gali tapti: • Bet kokios lyties vaikai -berniukai ir mergaitės • Bet kokios išvaizdos vaikai • Įvairaus amžiaus vaikai – jaunesnio ir mokyklinio amžiaus vaikai

Patyčių dalyviai Vienas ar keli patyčių organizatoriai Vienas ar keli gynėjai, kurie stengiasi padėti patyčių objektui Patyčių objektas- pasirinkta auka Stebintys iš šalies Vienas ar keli pritariantys, padedantys patyčių organizatoriams

Kaip jaučiasi patyčias patiriantis vaikas? • Jaučiasi išgąsdintas, nelaimingas. • Skaudu ir nemalonu taip, kad net sunku susikaupti, nesinori mokytis, eiti į mokyklą. • Jaučiasi blogas, kaltas dėl to kas vyksta su juo. Vaikas turi žinoti, jog jis nekaltas dėl to, kad prie jo priekabiauja ir neturi su tuo kovoti vienas !

Patyčių ilgalaikės ir trumpalaikės pasekmės Auka: • Išgyvena skriaudą, įtampą, galimi miego sutrikimai, sutrikus dėmesio koncentracija, įvairūs skausmai, kiti sveikatos sutrikimai. • Jaučia nerimą, liūdesį, vienišumą, prislėgtumą, nesaugumą, bejėgiškumą. • Būdingas žemas savęs vertinimas, gali turėti bendravimo sunkumų su bendraamžiais, vėliau su priešingos lyties atstovais, depresijos tikimybė. Patyčių iniciatoriai: • Patyčios tarp pradinių klasių mokinių yra pirminė elgesio apraiška, laiduojanti smurtinį elgesį, kai bus vyresni. • Dažnai būna įtraukiami į nusikalstamą veiklą, turi didesnį polinkį žalingiems įpročiams, smurto panaudojimui. • Vaikystėje susiformuoja jėga ir dominavimu grįsti socialiniai įgūdžiai, suaugę siekia valdyti kitus.

Kodėl vaikai nepasakoja apie patyčias? Ø Vaikai bijo nuliūdinti tėvus. Ø Jaučiasi patys kalti. Ø Nemoka pasakyti apie savo problemą. Ø Bijo pasirodyti bejėgiu, nesusitvarkančiu su savo problema, kad vadins skundiku. Ø Nesitiki gauti pagalbos iš kitų, netiki kad kas nors gali pakeisti esamą situaciją. Ø Nežino į ką kreiptis pagalbos. Ø Nepakankamas tėvų dėmesys vaikui, bendravimo stoka.

Ką daryti? Jei tyčiojasi iš jūsų vaiko : Būdami tėvais, jūs galite supykti, nuliūsti, jeigu sužinote, kad iš jūsų vaiko tyčiojamasi. Tačiau nusiraminkite ir nepriimkite skubotų sprendimų. v Neatstumkite vaiko – skirkite laiko, pagarbiai išklausykite, ramiai reaguokite į jo pagalbos prašymą. v Nepalikite vaiko vieno su jo problema – leiskite jam suprasti, kad jūs esate pasirengęs jam padėti. v Nekaltinkite, nemenkinkite vaiko, jei iš jo tyčiojasi ir jis negali vienas susidoroti su iškilusia problema. v Neskatinkite agresyvaus elgesio – “duok atgal”, dažniausiai tarp aukos ir persekiotojo būna jėgos disbalansas. v Ramiai išsiaiškinkite visą situaciją ir numatykite su vaiku galimus veikimo būdus.

Ką daryti? Jei jūsų vaikas yra patyčių stebėtojas Patyčios veikia kiekvieną vaiką. Stebintieji patyčias vaikai jaučiasi nesaugiai. Neretai jaučia gėdą, kad negali padėti, baimę, nes taip gali nutikti ir jiems. v Domėkitės vaiko diena mokykloje, darželyje – taip sužinosite jei jūsų vaikas taptų patyčių stebėtoju. v Pasikalbėti su vaiku apie galimas patyčias, smurtą. Numatyti elgesio būdus jei taptų patyčių stebėtoju, žmones į kuriuos būtų galima kreiptis pagalbos. v Raskite laiko ramiai pasikalbėti su vaiku, paskatinkite papasakoti apie tai ką matė jūsų vaikas. v Pasikalbėkite apie vaiko jausmus, kurie kilo stebint patyčias. v Nuspręskite kam galite pranešti apie vykstančias patyčias.

Ką daryti? Jei jūsų vaikas priekabiauja prie kitų: Jūs galite stipriai nusivilti, supykti sužinoję, kad jūsų vaikas priekabiauja prie kitų vaikų. Gali kilti noras jį nubausti, tačiau pasistenkite suprasti tokį jūsų vaiko elgesį ir jam padėti. v Išlikite ramūs kalbėdamiesi su vaiku – ramiai išsiaiškinkite tokio vaiko elgesio priežastis. v Parodykite vaikui, kad esate nuoširdžiai sunerimę ir norite jam padėti. v Aiškiai duokite vaikui suprasti, kad jį mylite, bet tokio elgesio netoleruojate. v Nesitikėkite greito rezultato. Gali prireikti daug laiko ir pastangų, kol vaiko elgesys pasikeis. v Jums gali prireikti kitų žmonių pagalbos: kitų šeimos narių, psichologo, mokytojo, auklėtojo, vaikų pagalbos linijos darbuotojų.

Kur kreiptis pagalbos? v Všį Paramos vaikams centras. Teikia psichologinę, psichiatrinę, socialinę ir teisinę pagalbą. www. pvc. lt ir www. vaikystebesmurto. lt v Všį Saugaus vaiko centras. Psichologinė pagalba vaikams, paaugliams ir suaugusiems. www. saugus-vaikas. lt v Šeimos santykių institutas. Teikia individualią bei grupinę pagalbą suaugusiems ir vaikams įvairių sunkumų atvejais. www. ssinstitut. lt v Jaunimo Psichologinės Paramos Centras. Konsultacijos nemokamos, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra. www. jppc. lt v Pedagoginės psichologinės tarnybos ─ tai įstaigos, teikiančios specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikams, tėvams (ar vaiko globėjams, rūpintojams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje ir joje veikiančioms švietimo ir vaikų globos įstaigoms. v Vaikų linija ─ tai emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams, į kurią jie gali kreiptis dėl įvairiausių jiems kilusių sunkumų. www. vaikulinija. lt.

Kodėl priekabiaujama? Agresyvių vaikų elgesio priežastys Ø Impulsyvumas – impulsyvaus charakterio vaikai, retai jaučiantys kaltę. Ø Išmoktas agresyvumas – tėvai auklėja vaiką iš jėgos pozicijų, vaikai turintys didesnį valdžios poreikį. Ø Emocijų sutrikimai - empatijos stoka. Ø Elgesio sutrikimai

Kodėl priekabiaujama? Aplinkos veiksniai, sudarantys palankias sąlygas priekabiavimo atsiradimui Ø Suaugusių abejingumas - ”susitvarkys patys”. Ø Skiriamas didesnis dėmesys negatyviam vaikų elgesiui, nei pozityviam. Ø Klaidinga suaugusių nuostata, kad patyčios nieko blogo, jos ugdo vaikų charakterį. Ø Suaugusių tyčiojimasis, grasinimai, siekiant suvaldyti vaikus. Ø Vaikų pagalbos prašymas laikomas skundimu.

Suaugusių reakcija į agresyvų vaikų elgesį Netinkama Tinkama • Demonstruodami jėgų skirtumą drausmina vaiką. • Netinkamu sprendimu dar labiau paskatina. • Draudimas tik dar labiau paskatina netinkamą elgesį. • Skatina atsilyginti tuo pačiu. • Suaugę įsitraukia į jėgos varžybas su vaiku. • Dėmesio stoka vaikui. • Teigiamai reaguoti ir mokyti tinkamai elgtis. • Nesudaryti situacijos, kai agresyviai besielgiantis vaikas, pasijustų nugalėtoju. • Pasiūlyti vaikui veiklą skatinančią “išsilieti”. • Neskirti per daug dėmesio negeram vaiko elgesiui, skatinti gerą elgesį. • Stebėti ir fiksuoti agresyvų elgesį. • Prašyti specialistų pagalbos.

Tėvai, ugdytojai gali išspręsti daugelį problemų q Teigiamas auklėjimas § Vaikai, kurių tėvai yra mylintys savo šeimą ir nustato teisingas bendravimo taisykles, užauga atsakingais žmonėmis. § Teigiamas auklėjimas – mokymas teisingų įpročių, skatinimas būti dėmesingiems kitų atžvilgiu. Tai netaikoma pataikavimo sąvokai. § Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusius. Nuolat prarasdami savitvardą, keikdamiesi, puldinėdami kitus jūs galite savo vaikus išmokinti lygiai taip pat elgtis. Jei pasielgėte netinkamai, suklydote atsiprašykite ir paaiškinkite, kodėl poelgis buvo blogas.

q Vaikai ir televizija, kompiuteris § Domėkitės, tuo, ką jūsų vaikas žiūri per televizorių. § Mokykite diskutuoti ir kritiškai vertinti situacijas, rodomas per televiziją. § Domėkitės kokius kompiuterinius žaidimus žaidžia jūsų vaikai. Daugelis kompiuterinių žaidimų netiesiogiai moko vaikus agresyvaus elgesio. § Domėkitės kokiose internetinėse svetainėse lankosi jūsų vaikai. Pasirūpinkite netinkamų internetinių svetainių prieigos apribojimu. Tėvų komentarai ir kritika smurtui padės vaikui geriau susigaudyti ir teisingai įvertinti tai, ką vaikas mato.

q Saugokite taiką § Skatinkite vaiką būti tolerantišku, jautriu. § Mokykite vaiką gerbti kitus žmones, bei jų norus, kad ir kaip jie nesutaptų su vaiko norais. § Sukurkite taikią atmosferą vaiko aplinkoje, rodykite gerą pavyzdį. q Pasitikėkite vaikais § Ugdykite vaikų pasitikėjimą rodydami jiems savo meilę, tačiau nepataikaukite. § Ugdykite vaikų socialinius įgūdžius praleisdami kuo daugiau laiko su vaiku, užsiimdami vaikui įdomia veikla. § Pasitikėkite vaiku, suteikite jam šiek tiek laisvės ir padrąsinkite. § Skatinkite ir girkite vaiką už gerą elgesį, pastangas ar pasiekimus.

q Žaislai ir žaidimai § Žaidimai su tam tikrais žaislais skirtais smurtui, skausmui sukelti (ginklai, kardai ir pan. ), gali padidinti žaidimo agresyvumo lygį. § Tėvai neprivalo pasiduoti vaikų norui pirkti tokius žaislus, kurie skirti ir gali sužeisti kitus. Vaikai turi žinoti jūsų požiūrį į tai. § Ugdytojams siūlome su vaikais žaisti įvairius “Draugystės žaidimus”: “Lina liepia”, “Įsiveržk į ratą”, “Taikos kilimas”, Susitikimas ant tilto”, “Netikėti paveikslėliai”, “Siamo dvyniai” ir kt. Šie žaidimai padeda vaikams suvokti kaip jų elgesys veikia kitus žmones, moko užmegzti kontaktą su kitais, mažina emocinę distanciją tarp grupės vaikų, moko atrasti konstruktyvaus elgesio būdus. Фопель Клаус В КАК НАУЧИТБ ДЕТЕИ СОТРУДНИЧАТЬ; Фопель Клаус В. Создание команды. Психологические игры и упражнения, 2002

Smurto prevencija mokykloje Olweus patyčių prevencinė programa Olweus patyčių ir smurto prevencijos programa yra sukurta Norvegijoje. Jos autorius - prof. Dan Olweus, daugiau kaip 30 metų nagrinėjantis patyčių ir smurto temas. Olweus patyčių ir smurto prevencijos programa yra įgyvendinama mokyklose, siekiant mažinti patyčių ir kitokio asocialaus elgesio apraiškas. Programos esmė – išmokyti visą mokyklos personalą atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti. Atsižvelgdama į patyčių tarp bendraamžių mastą Lietuvos mokyklose ir šios problemos sprendimą laikydama prioritetiniu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija pritarė šios programos diegimui Lietuvos mokyklose. Olweus patyčių prevencijos programa yra įtraukta į Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008 – 2010 m. programos įgyvendinimo priemones. • www. sppc. lt www. bepatyciu. lt

Smurto prevencija mokykloje Antras žingsnis (Second Step) prevencinė programa Programa „ Antras žingsnis“ – tai socialinius emocinius įgūdžius ugdanti bei stiprinanti programa. Jos esmė – mažinti vaikų agresyvų elgesį, išmokyti vaikus susitvarkyti su savo jausmais, atsispirti impulsyviam elgesiui, išspręsti konfliktus, išspręsti problemas ir suprasti savo elgesio pasekmes. Nuo 2004 metų šią programą pradėjo vykdyti Paramos vaikams centras. • Paramos vaikams centras / www. bepatyciu. lt

Smurto prevencija ikimokyklinėje įstaigoje “Zipio daugai” – tai tarptautinė programa, skirta 5 -7 metų amžiaus vaikams Jos tikslas – padėti vaikams įgyti socialinius įgūdžius, kurie padės įveikti kasdieninius sunkumus. Tikimasi, kad šie įgūdžiai išliks paauglystėje ir suaugus. Vaikai mokomi pažinti savo jausmus, kalbėti apie juos, susidraugauti, spręsti konfliktus, prašyti pagalbos, padėti kitiems, lengviau išgyventi pasikeitimus, netektį, gebėti atsipalaiduoti.

Smurto prevencija ikimokyklinėje įstaigoje “Draugystės savaitės” Agresyviai besielgiančių vaikų galime pamatyti jau darželyje. Vaikai iš savo bendraamžių pradeda tyčiotis jau ikimokykliniame amžiuje. Kaip vaikai išmoksta elgtis agresyviai, taip juos galima išmokinti taikių konfliktų sprendimo būdų, draugiško bendravimo su draugais. Kiekvienais metais Lietuvoje startuoja akcija „Savaitė be patyčių”. Siekdami atkreipti mūsų bendruomenės dėmesį, kad patyčių problema vaikų tarpe aktuali, nutarėme ir mes stoti prie šios akcijos starto linijos. Šiais metais pedagogės įstaigoje organizavo draugystės savaitę “Aš neskriaudžiu kitų – prisijunk ir tu!”

Draugystės savaitė Akcija “Aš neskriaudžiu kitų – prisijunk ir tu!” Pirmadienis “DRAUGYSTĖ” 9. 30 – Susitikimas su neklaužada Spygliuku ir jo draugu Švelnuku. Draugystės rateliai su visų grupių vaikais. 10. 00 – Pasakojimai apie draugystę. Skaityti, sekti kūrinėlius, vaidinti įvairias inscenizacijas apie draugystę. Vyresnėse grupėse pokalbiai apie patyčias. Kas tai? Kaip atpažinti? Kur ir į ką kreiptis pagalbos? 15. 15 – Gėlių karpymas “Linkėjimų pievelei”. Vaikų ir tėvelių palinkėjimai kaip sugyventi draugiškai.

Draugystės savaitė Akcija “Aš neskriaudžiu kitų – prisijunk ir tu!” Antradienis “AŠ IR MANO DRAUGAI” 9. 15 – Bendras visų vaikų piešimas ant tapetų naudojant įvairias piešimo technikas tema “Aš ir mano draugai”. 16. 00 – “Bitučių” grupės pramoga vaikams ir tėveliams “Gurgu, gurgu į Jozelės turgų”.

Draugystės savaitė Akcija “Aš neskriaudžiu kitų – prisijunk ir tu!” Trečiadienis “SVEČIŲ DIENA” 9. 15 – Vaikų lankymasis vienų pas kitus. Vaikai kartu žaidžia įvairius kūrybinius, draugystės, vaidmeninius, siužetinius bei stalo žaidimus. Kartu šoka, dainuoja, žaidžia ratelius. 13. 30 – Diskusija prie apskrito stalo “Duok draugui ranką”. Dalyvauja vaikų psichologė, pedagogai, tėveliai. 14. 30 – “Pelėdžiukų mokyklos” vaikų ir moksleivių klubo etnografinio ansamblio Kikilis” edukacinis etnografinis renginys “Jozelės jomarkas”

Draugystės savaitė Akcija “Aš neskriaudžiu kitų – prisijunk ir tu!” Ketvirtadienis “ SENOJI ANIMACIJA” 10. 00 – Kino teatras “Draugystė” (aktų salėje) kviečia pasižiūrėti nuotaikingų filmukų apie draugystę. 15. 00 – Draugystės mandalų kūrimas. Dviejų grupių vaikai kuria bendras draugystės mandalas.

Draugystės savaitė Akcija “Aš neskriaudžiu kitų – prisijunk ir tu!” Penktadienis “AŠ NESKRIAUDŽIU KITŲ!” 10. 00 – Parodos atidarymas: “Aš ir mano draugai”, “Draugystės mandalos”. 10. 15 – Vaikai susitinka su viešniomis iš vaikų teisių tarnybos, sužino kur kreiptis susidūrus su patyčiomis. Graži draugystės savaitė baigiasi. Vaikai atsisveikina su savo draugais Spygliuku ir Švelnuku, išmokę juos draugystės paslapčių.

Nėra pasiteisinimų dėl smurto prieš vaikus niekur ir niekada!