7 ADVENTO STOTYS PAGAL KUN ANTAN SAULAIT www

7 ADVENTO STOTYS PAGAL KUN. ANTANĄ SAULAITĮ www. skrynia. lt Advento stotys parengtos pagal: The Magnificat Advent Companion, „Advent Stations: Office of the Ancestors of Christ“, Magnificat, Buffalo, NY (JAV). 2003, psl. 48 -68.

Advento kelionė mus veda per Senąjį Testamentą ir parodo, kaip Dievas ruošė pasaulį Jėzaus Kristaus

PIRMOJI STOTIS ADOMO IR IEVOS SUKŪRIMAS

Senojo Testamento skaitinys (Pr 1, 26) l Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“

Senojo Testamento skaitinys (Pradžios 1, 27) l Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos. Diureris 1507 m. www. ibiblio. org/wm/paint/auth/baldung/adam-eve/

Senojo Testamento skaitinys (Pradžios 1, 28) l Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams. Valerie J. Maynard “Adomas ir Ieva” 1999 m. http: //wwwunix. oit. umass. edu/~afriart/Maynard. html

MĄSTYMAS l l l Dievas pasaulio sukūrimu apreiškė savo begalinę meilę. Sutvėrė žmogų į save panašų. Nuodėmė iškreipė ir aptemdė panašumą, bet ne visiems laikams. Dievas taip mylėjo pasaulį, kad atidavė savo Sūnų atstatyti, kas buvo prarasta ir dar labiau apdovanoti. Advento slėpinys – ruoštis atėjimui Kristaus, kuris viską atnaujina.

NAUJASIS TESTAMENTAS Dangaus Jeruzalė Apr 21, 1 -5 Aš regėjau naują dangų ir žemę, nes pirmasis dangus ir pirmoji žemė išnyko ir jūros taip pat nebeliko. Ir išvydau miestą – naująją Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus nuo Dievo; ji buvo išsipuošusi kaip nuotaka savo sužadėtiniui. Ir išgirdau galingą balsą, sambantį nuo sosto: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“.

MĄSTYMAS Meilingasis Tėve, per Kristų mus kvieti naujai gyventi – dalyvauti tavo dieviškame gyvenime. l Kai žmogaus orumas niekinamas, suteik mums malonę pripažnti savo orumą ir vertę Tavo akivaizdoje. l Kai santuokinis gyvenimas pavojuje, suteik žmonoms ir vyrams malonę ištvermingai laikytis savo pašaukimo – atspindėti tavo meilę. l

ANTROJI STOTIS SANDORA SU ABRAOMU

ABRAOMAS – TIKĖJIMO TĖVAS Per Abraomą Dievas sudaro tikėjimo sandorą su žmonėmis. l Abraomas – tikėjimo į Gyvąjį Dievą tėvas visoms trims monoteistinėms religijos: judaizmui, islamui ir krikščionims l religion-cults. com/ western. htm,

DIEVUI NĖRA NEGALIMŲ DALYKŲ (Pradžios 18, 9) l Kurgi tavo žmona Sara? “ – jie paklausė. Jis atsakė: „Va ten, palapinėje“. Tuomet vienas jų tarė: „Aš tikrai sugrįšiu pas tave šiuo laiku kitais metais, ir tavo žmona Sara turės sūnų“. Rembrantas “Abraomas ir trys angelai” 1645 m. www. artehistoria. com/genios/cua dros/4547. htm,

NEPASITIKĖJIMAS DIEVU (Pradžios 18, 1 O) l Tuo tarpu Sara, stovėdama jam už nugaros prie palapinės angos, klausėsi ir juokėsi http: //www. castells. com. uy/3 dic_03/1. htm

ŠVENČIAUSIOS TREJYBĖS ĮVAIZDIS (Pradžios 18, 11) Švenčiausios trejybės įvaizdis – trys angelai pranešę, kad gims Izaokas l Abraomas ir Sara buvo senyvo amžiaus, pažengę metuose. Sara jau buvo liovusis sirgti mėnesinėmis. l Šiais žodžiais pasakoma, kad svarbiausia tikėti Dievu, o ne žmogaus galimybėmis. l www. svenskakyrkan. se/gunnarskog/I koninvigning. htm,

NEVAISINGOJI SARA PAGIMDO IZAOKĄ (Pr 21, 1 -3) Viešpats pasielgė su Sara, kaip buvo sakęs, ir įvykdė, ką buvo pažadėjęs. l Sara pradėjo ir pagimdė Abraomui jo senatvėje sūnų tuo laiku, kurį Dievas buvo nurodęs. l Sūnui, kurį jam pagimdė Sara, Abraomas davė Izaoko vardą l Markas Šagalas “Izaoko gimimas” www. mcs. csuhayward. edu/~malek/Bella. html,

MĄSTYMAS Kartais manoma, kad gyvenimas labiau našta negu dovana. l Nelengva suprasti bevaikę šeimą, kuriai artimųjų vaikai primena dalyvavimą Dievo kūrinijos vystymesi. l Sara ir Abraomas klausė: „Kas mus prisimins, kai mes būsime mirę? “. l Dievas atsiliepia: „Visada jus išklausau ir atsimenu. Turėsite sūnų, o jūsų palikuonys bus tieks gausūs, kiek žvaigždės danguje ir pajūrio smiltys. Visada būsiu su jumis“. l

NAUJASIS TESTAMENTAS MES – PAŽADO VAIKAI (Romiečiams 9, 1 -9) Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, - tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje, kad labai liūdžiu ir nuolat širdį man skauda. Man mieliau būtų pačiam būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo brolių, tautiečių pagal kūną. Jie yra izraelitai, turintys įvaikystę, garbę, sandoras, įstatymų leidybą, Dievo garbinimą ir pažadus; jiems priklauso protėviai, ir iš jų kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus – visiems viešpataujantis Dievas, šlovingas per amžius. Amen! Pažado vaikai Netiesa, kad gali neišsipildyti Dievo žodis. Ne visi, kilę iš Izraelio, priklauso Izraeliui. Ir ne visi Abraomo palikuonys yra jo vaikai, kaip pasakyta: Iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys. Tai reiškia – ne kūno vaikai yra Dievo vaikai, bet tiktai pažado vaikai laikomi palikuonimis. O pažadas taip skamba: Apie tą laiką aš ateisiu, ir Sara turės sūnų.

TREČIOJI STOTIS ANGELO PRANEŠIMAS NEVAISINGI TAMPA VAISINGAIS

Senojo Testamento skaitinys (Teisėjų 13, 2 -7, 24) l Tuomet buvo kažin koks vyras iš Zoros, Dano žmonių giminėje, vardu Manaoachas. Jo žmona buvo bevaisė ir nebuvo pagimdžiusi vaikų. VIEŠPATIES angelas pasirodė moteriai ir tarė: „Tikėk manimi! Nors esi bevaisė ir nesi pagimdžiusi vaikų, tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Todėl dabar prisižiūrėk!

VAISINGUMĄ REIKIA TAUSOTI l Negerk nei vyno ar svaigaus gėrimo, nei valgyk ką nors nešvaraus, nes, tikėk manimi, tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Skustuvas nepalies jo galvos, nes berniukas bus naziras Dievui nuo pat gimimo. Jis pradės vaduoti Izraelį iš filistinų rankos“.

VAISINGUMAS IŠ DIEVO l Moteris atėjo pas vyrą ir jam papasakojo: „Dievo vyras buvo atėjęs pas mane. Jo išvaizda buvo tarsi išvaizda Dievo angelo – kelianti nepaprastą baimę. Aš neklausiau, iš kur jis atėjo, ir jis savo vardo man nepasakė. Man jis tarė: „Tikėk manimi, tu pastosi ir pagimdysi sūnų. Negerk nei vyno, nei kito svaigaus gėrimo ir bevalgyk nieko, kas nešvaru, kad berniukas bus naziras Dievui nuo gimimo lig savo mirties dienos“.

TEISĖJAS SAMSONAS l Moteris pagimdė sūnų ir pavadino jį Samsonu. Berniukas užaugo, ir VIEŠPATS jį laimino. Ts 16, 29 -30 Ts 14, 6

MĄSTYMAS l l l Savo sandora Viešpats stengėsi savo tautą vesti prie Mesijo. Manoachas su žmona pamatė, kad Mesijas veikia ir ten, kur pasaulis mano Jį bejėgį. Nevaisingumas nėra kliūtis Jo vaisingumui. Samsonas sutraukė vergijos pančius, Kristus panaikino mirties pančius. Mūsų išganymą suteikia ne mūsų pačių jėgos, o tik Viešpats.

Naujojo Testamento skaitinys (Luko 1, 5 -17) Apreiškimas Zacharijui Judėjos karaliaus Erodo dienomis gyveno kunigas, vardu Zacharijas, iš Abijo skyriaus. Jis turėjo žmoną, vardu Elzbieta, iš Aarono vaikaičių. Abu jie buvo teisūs Dievo akyse ir nepriekaištingai vykdė visus Viešpaties įsakymus bei nuostatus. Juodu neturėjo vaikų, nes Elzbieta buvo nevaisinga ir abu sulaukę senyvo amžiaus. Kartą Zacharijas ėjo pagal skyriaus eilę Dievo tarnystės pareigas, ir, pagal kunigų paprotį, burtu teko jam įžengti į Viešpaties šventovės vidų ir aukoti smilkalus. Smilkymo valandą lauke meldėsi visa tauta. Tuomet jam pasirodė Viešpaties angelas, stovintis smilkalų aukuro dešinėje. Pamatęs jį, Zacharijas sumišo, ir išgąstis pagavo jį. Bet angelas jam tarė: „Nebijok, Zacharijau, tavo prašymas išklausytas. Tavo žmona Elzbieta pagimdys tau sūnų, o tu jį praminsi Jonu. Tau bus džiaugsmas ir paguoda, ir daugelis džiaugsis jo gimimu, nes jis bus didis Viešpaties akyse. Iš pat motinos įsčių jis bus kupinas Šventosios Dvasios ir daugybę Izraelio sūnų atvers į Viešpatį, jų Dievą. Su Elijo dvasia ir galybe jis žengs pirma Viešpaties, kreipdamas tėvų širdis į vaikus ir įkvėpdamas neklusniems teisiųjų nusiteikimą, kad prirengtų Viešpačiui tobulą tautą“.

Malda l Meilingasis Dieve ir Tėve, iš žmogaus bejėgiškumo išvedi vaisų. Savo sandoros tautai kalbėjęs per angelus, dabar tari Žodį, mūsų Viešpatį ir Išganytoją. Padėk mums Kristų girdėti savo širdyse, atitolinantį mūsų baimes ir rūpesčius. Tik Kristus gali šiam pasauliui teikti gyvybę. Suteik vaikų jų prašantiems ir tikėjimą mūsų šeimoms, kai jų širdyse tuštuma. To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

Jėzus iš Jesės šaknies l O Jesės Šaknie, stovinti kaip tautų vėliava, prieš kurią karaliai užčiaups savo burnas ir kuriai melsis tautos! Ateik mūsų išlaisvinti, ilgiau nebedelski. Jesė – Dovydo tėvas

JESĖS MEDIS Mt 1, 1 -17 Jėzaus kilmės knyga Jėzaus Kristaus, Dovydo Sūnaus, Abraomo sūnaus, kilmės knyga. Abraomui gimė Izaokas, Izaokui gimė Jokūbas, Jokūbui gimė Judas ir jo broliai. Judui gimė Faras ir Zara iš Tamaros, Farui gimė Esromas, Esromui gimė Aramas. Aramui gimė Aminadabas, Aminadabui gimė Naasonas, Naasonui gimė Salmonas. Salmonui gimė Boazas iš Rachabos, Boazui gimė Jobedas iš Rutos, Jobedui gimė Jesė. Jesei gimė karalius Dovydas, Dovydui gimė Saliamonas iš Urijo žmonos. Saliamonui gimė Roboamas, Roboamui gimė Abijas, Abijui gimė Asafas. Asafui gimė Juozapatas, Juozapatui gimė Joramas, Joramui gimė Ozijas. Ozijui gimė Joatamas, Joatamui gimė Achazas, Achazui gimė Ezekijas. Ezekijui gimė Manasas, Manasui gimė Amonas, Amonui gimė Jozijas. Jozijui gimė Jechonijas ir jo broliai ištrėmimo į Babiloniją laikais. Po ištrėmimo į Babiloniją Jechonijui gimė Salatielis, Salatieliui gimė Zorobabelis. Zorobabeliui gimė Abijudas, Abijudui gimė Eliakimas, Eliakimui gimė Azoras. Azorui gimė Sadokas, Sadokui gimė Achimas. Achimui gimė Elijudas. Elijudui gimė Eleazaras, Eleazarui gimė Matanas, Matanui gimė Jokūbas. Jokūbui gimė Juozapas – vyras Marijos, iš kurios gimė Jėzus, vadinamas Kristumi – Mesiju. Taigi nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloniją keturiolika kartų ir nuo ištrėmimo į Babiloniją iki Kristaus keturiolika kartų.

Jėzaus kilmės knyga Lk 3, 23 -38 Jėzui buvo apie trisdešimt metų, kai jis pradėjo veikti. Jis buvo laikomas sūnumi Juozapo, sūnaus Helio, sūnaus Matato, sūnaus Levio, sūnaus Melchio, sūnaus Janajo, sūnaus Juozapo, sūnaus Matatijo, sūnaus Amoso, sūnaus Naumo, sūnaus Heslio, sūnaus Nagajo, sūnaus Maato, sūnaus Matatijo, sūnaus Semejino, sūnaus Josecho, sūnaus Jodos, sūnaus Joanano, sūnaus Resos, sūnaus Zorobabelio, sūnaus Salatielio, sūnaus Nerio, sūnaus Melchio, sūnaus Adijo, sūnaus Kosamo, sūnaus Elmadamo, sūnaus Ero, sūnaus Jėzaus, sūnaus Eliezero, sūnaus Jorimo, sūnaus Matato, sūnaus Levio, sūnaus Simeono, sūnaus Judo, sūnaus Juozapo, sūnaus Jonos, sūnaus Eliachimo, sūnaus Melėjo, sūnaus Menos, sūnaus Matatos, sūnaus Natano, sūnaus Dovydo, sūnaus Jesės, sūnaus Jobedo, sūnaus Boazo, sūnaus Salos, sūnaus Naasono, sūnaus Aminadabo, sūnaus Admino, sūnaus Arnio, sūnaus Esromo, sūnaus Faro, sūnaus Judo, sūnaus Jokūbo, sūnaus Izaoko, sūnaus Abraomo, sūnaus Taros, sūnaus Nachoro, sūnaus Serucho, sūnaus Ragaujo, sūnaus Faleko, sūnaus Ebero, sūnaus Salos, sūnaus Kainamo, sūnaus Arfaksado, sūnaus Semo, sūnaus Nojaus, sūnaus Lamecho, sūnaus Matūzalio, sūnaus Henocho, sūnaus Jareto, sūnaus Maleleelio, sūnaus Kainamo, sūnaus Eno, sūnaus Seto, sūnaus Adomo, kuris buvo Dievo.

KETVIRTOJI STOTIS BETLIEJAUS VIETOVĖ Rūtos ir Boazo santuoka

Senojo Testamento skaitinys (Rutos 4, 10 -13) l Kartu aš įsigyju Rutą, Machlono našlę, kaip žmoną, kad būtų įamžintas mirusiojo vardas jo pavelde, kad nebūtų išdildytas mirusiojo vardas tarp jo brolių ir jo tėviškės vartuose. Jūs esate šiandien liudytojai!“

Jėzaus kilmės medyje ne žydė Ruta Visi vartuose buvę žmonės ir seniūnai atsakė: „Mes esame liudytojai! Tegu VIEŠPATS padaro moterį, ateinančią į tavo namus, panašią į Rachelę ir Leą, kurios kartu kūrė Izraelio namus. l Klestėk Efratoje ir įamžink savo vardą Betliejuje! l Betliejus

Rutos sūnus Jobedas – Dovydo senelis Tegu per palikuonis tau Viešpaties duotus iš šios jaunos moters, tavo namai būna panašūs į namus Perezo, kurį Tamara pagimdė Judui!“ l Taigi Boazas vedė Rūtą, ir ji tapo jo žmona. Taip jis pradėjo su ja vedybinį gyvenimą. VIEŠPATS leido jai tapti nėščia, ir ji pagimdė sūnų. l Sūnus Jobedas, sulaukė sūnaus Jesės Dovydo tėvo l

MĄSTYMAS l l l Mažos gyvenvietės kartais uždaros, įtaringai žvelgiančios į svetimą ir visuomenės pakraščiuose esantį. Daug įskaudintų ir pažeistų, kai mintys ar širdys nesuvokia, kad Dievas nori išgelbėti visų rasių, tautų, religijų žmones. Betliejus užsisklendė Rutai, vėliau Juozapui, Marijai ir Jėzui. Tačiau Viešpats per mūsų nuodėmes ir silpnybes parodo savo gailestingumą ir jėgą. Betliejus – mažas, bet tapo didis.

Naujojo Testamento skaitinys (Mato 2, 1 -6) Jėzų lanko Rytų išminčiai Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis Žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“. Tai išgirdęs, karalius Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi meniausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą –Izraelį“.

Malda Visų tautų Viešpatie, Ruta nepriklausė su Abraomu sudarytos sandoros tautai, tačiau ji tapo Kristaus promotė. Ją mums davei kaip ištikimybės ir pagarbos Tau pavyzdį. Neleisk mūsų širdims užsiverti svetimam ar imigrantui. Padėk mums suvokti, kad priimdami kitą – priimam Tavo Sūnų. To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį

Jėzus išlaisvina iš tamsybių O Dovydo namų Rakte ir Izraelio skeptre, kuris atidarai, ir niekas negali uždaryti; uždarai, ir niekas neįstengia atidaryti! l Ateik ir išvesk iš kalėjimo belaisvius, sėdinčius tamsybėse, mirties unksmėje. l

PENKTOJI STOTIS ŠLOVĖS GIESMĖ Hana ir Elkanas Viešpaties akivaizdoje

Senojo Testamento skaitinys (I Samuelio 1, 19 -20 ir 27 -28; 2, 1 -10) Kitą rytą, anksti pakilę, jie pagarbino Viešpatį ir leidosi kelionėn, grįždami į savo namus Ramoje. Elkanas pažino žmoną ir Viešpats ją atsiminė. Hana tapo nėščia ir, atėjus jos metui, pagimdė sūnų. Ji pavadino jį Samueliu, nes ji sakė: „Aš Viešpatį jo prašiau. Dėl šito berniuko aš meldžiausi. Viešpats man suteikė, ko iš jo prašiau. Todėl aš savo ruožtu skolinu jį Viešpačiui. Kol gyvas, jis bus paskolintas Viešpačiui“. Ir ji paliko jį Viešpačiui.

HANOS GIESMĖ Hana meldėsi, tardama: „Mano širdis džiūgauja Viešpatyje, mano jėga yra mano Dievo išaukštinta. Mano burna juokiasi iš priešų; džiaugiuosi savo pergale. Nėra kito Šventojo kaip Viešpats, tikrai nėra kito šalia tavęs; nėra Uolos kaip mūsų Dievas.

Liaukitės išdidžiai kalbėję, teneišeina iš jūsų burnos įžūlus žodis. Juk Viešpats yra visažinis Dievas, veiksmus jis nulemia. Galiūnų lankai yra sulaužomi, o silpnieji juosiasi jėga.

Kadaise buvę sotūs turi tarnauti už duoną, o alkanieji daugiau nebealksta. Bevaisė pagimdė septynis, o daugelio vaikų motina yra vieniša. Viešpats dalija mirtį ir duoda gyvastį; nuveda į Šeolą ir prikelia.

Viešpats suvargina ir praturtina; jis nužemina, jis išaukština. Jis ištraukia vargšą iš dulkių, pakelia skurdžių iš šiukšlyno, pasodina jį su didžiūnais, suteikia jam garbingą paveldo sostą. Nes Viešpačiui priklauso žemės stulpai, ant jų jis padėjo pasaulį.

Žingsnius savo ištikimųjų jis saugo, bet nedorėliai tamsybėje žus, juk žmogus savo jėga nenugalės. – Viešpats! Jo priešai bus sutriuškinti; Aukščiausiasis sugriaudės danguje. Viešpats teis žemės pakraščius; suteiks jėgą savo karaliui ir pergalę Pateptajam“.

MĄSTYMAS l. Hanos ir Elkano pirmasis užsiėmimas buvo malda, kurią mes kartais paliekame pabaigai arba visai apleidžiame. l. O malda gi jungia mus su Dievu minties ir širdies bendryste, suteikia pasitikėjimą pagal Jėzaus išmokytą maldą: „Teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia“. l. Dievo valia ne visuomet suprantama, bet visuomet galime tikėjimu šlovinti Dievo geradarybes.

Naujojo Testamento skaitinys (Lk 1, 39 -56) Marijos apsilankymas pas Elzbietą Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palamintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpats motina aplanko mane? ! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jo išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“.

MARIJOS GIESMĖ. O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas!

Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso. Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir ašaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia.

Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“.

Marija pabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus.

Malda Gyvybės Viešpatie, savo meilę apreikši naujai gimusia gyvybe. Kaip Hana ir Elkanas drįso prašyti vaiko, taip suteik mums drąsos prašyti, ko mums tikrai reikia. Duok mums Tave šlovinti net sunkiomis valandomis. Padėk mums matyti, kaip Tavo rankos mus veda arčiau Tavęs. Kaip Marijos, taip ir mūsų širdys tešlovina Tave iš pačių gelmių. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

Marija – Išganymo Aušra O Aušra, amžinosios šviesos ir teisingumo saulės spindesy! Ateik ir apšviesk esančius tamsybėse, mirties unskmėje.

ŠEŠTOJI STOTIS DOVYDO PAŽADAS BATŠEBAI „Tavo sūnus viešpataus po manęs“

Senojo Testamento skaitinys (I Karalių 1, 15 -18 ir 29 -31) Batšeba tad įėjo pas karalių į jo kambarį. Karalius buvo labai senas. Šunamietė Abišaga jam tuo metu patarnavo. Batšeba žemai nusilenkė, pareikšdama pagarbą karaliui. „Ko tu norėtum? “ – paklausė karalius. Ji atsakė: „Mano viešpatie, tu prisiekei savo tarnaitei Viešpačiu, savo Dievu, tardamas: ‚Po manęs tavo sūnus Saliamonas bus karaliumi, jis sėdės mano soste‘. Betgi dabar štai Adonijas pasidarė karaliumi, nors tu, mano viešpatie karaliau, nieko apie tai nežinai. Karalius prisiekė tardamas: „Kaip gyvas Viešpats, kuris išgelbėjo mane iš visų nelaimių, kaip aš tau prisiekiau Viešpačiu, Izraelio Dievu: ‚Po manęs tavo sūnus Saliamonas bus karalius, vietoj manęs jis sėdės mano soste‘, - taip aš šiandien įvykdysiu“. Tada Batšeba nusilenkė iki žemės, reikšdama karaliui pagarbą, ir tarė: „Amžinai tegyvuoja mano viešpats karalius Dovydas!”

MĄSTYMAS Dovydas apgaudinėjo, svetimavo ir žudė. Dievas jo besigailinčio nepaliko ir neleidžia mums dingti mūsų nuodėmių sraute. l Net ir išmintingasis Saliamonas negalėjo ištaisyti Dovydo ir Batšebos klystkelių. l Pasauliui reikėjo didesnio negu Saliamonas. l

Naujojo Testamento skaitinys (Žydams 2, 5 -9) Išganymą įvykdė ne angelai, o Kristus Ne angelams jis pajungė ateities pasaulį, apie kurį kalbame. Beje, kažkas kažkur yra liudijęs: Kas yra žmogus, kad jį atsimeni, kas Žmogaus Sūnus, kad juo rūpiniesi? ! Padarei jį trumpam laikui mažesnį už angelus, didybe ir garbe jį apvainikavai, visa pajungei jo valdžiai. Jeigu jau visa pajungė, tai nepaliko nieko, kas nebūtų jam pajungta. Vis dėlto dabar mes dar nematome, jog visa jam pajungta. Mes tik regime tą trumpam laikui mažesnį negu angelai – Jėzų, už mirties kentėjimus apvainikuotą didybe ir garbe. Reikėjo, kad Dievo malone už kiekvieną jis paragautų mirties.

Malda Visokių gerų dovanų Davėjau, sutvėrei pasaulį taikinga karalyste. Mūsų gobšumas ir neapykanta paliko karo, kūrinijos niokojimo ir mirties randus. Padėk mums palaikyti ir globoti visos gyvybės dovaną. Duok mums pripažinti tik Tave gyvybės Viešpačiu. Kai mūsų laikas žemėje baigsis, pašauk mus vardu į savo šventąją karalystę. To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

O tautų Karaliau, jų trokštamasis; kertinis akmenie, kuris jungi tai, kas buvo išskirta! Ateik ir išganyk žmogų, kurį iš žemės sukūrei.

SEPTINTOJI STOTIS ARKOS STATYMAS Dievas išgelbsti savo tautą

Senojo Testamento skaitinys (Pradžios 6, 13 -22) Tuomet Dievas tarė Nojui: „Aš nusprendžiau padaryti galą visiems mariesiems, nes per juos žemė prisipildė smurto, tikėk manimi, sunaikinsiu juos drauge su žeme. Statyk sau arką iš gofero medžių, padaryk arkoje perdaras ir užglaistyk ją iš vidaus ir iš lauko derva. Šitokią ją padirbsi: arkos ilgis bus trys šimtai uolekčių, jos plotis penkiasdešimt uolekčių ir aukštis trisdešimt uolekčių. Padaryk stoglangį arkai ir užbaik arką vienu uolekčiu viršum jo. Įtaisyk arkos šone angą ir pastatyk arką su žemutiniu, antruoju ir trečiuoju deniu. Tikėk manimi, užliesiu tvanu – vandenimis – žemę po dangumi sunaikinti visiems mariesiems, turintiems gyvybės alsavimą. Visa, kas žemėje, pražus.

SANDORA SU NOJUMI Bet su tavimi sudarysiu sandorą, - tu, tavo sūnūs ir tavo sūnų žmonos įeisite į arką. O iš visų gyvūnų, visų mariųjų, įvesk į arką po du – patiną ir patelę, kad jie išliktų gyvi su tavimi. iš paukščių pagal jų rūšį, gyvulių pagal jų rūšį, visų žemės roplių pagal jų rūšį, - iš visų po du įeis su tavimi, kad išliktų gyvi. Taip pat apsirūpink įvairiu maistu, tinkamu valgyti, ir jį sukrauk, kad būtų maisto atsatgų tau ir jiems“. Nojus tai padarė. Kaip Dievas buvo jam įsakęs, jis taip ir padarė.

MĄSTYMAS l. Nojaus arka sukurta jo šeimą nuo tvano pražūties ir sunaikinimo išgelbėti. l. Marija yra naujoji Arka, sukurta su dar didesne meile visoms šeimoms išgelbėti. l. Advento laukimas vyksta ne prieš rūstų tvaną, o prieš gailestingumo ir meilės versmę – Dievą, tapusį žmogumi iš Mergelės Marijos. l. Balandis išsiunčiamas ne alyvos šakelės, o pačią Jesės medžio šaknį ir kamieną - Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį atnešti.

Naujojo Testamento skaitinys (I Petro 3, 13 -22) Persekiojimuose Kas gi jums pakenks, jei stropiai darysite gera? Bet jeigu jums ir tektų kentėti už tiesą, - jūs palaiminti! Jų gąsdinimo neišsigąskite ir nesutrikite. Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį. Bet tai darykite švelniai ir atsargiai, turėdami gryną sąžinę, kad šmeižiantys jūsų gerą elgesį Kristuje liktų sugėdinti dėl to, už ką jus šmeižia. Pagaliau, jei tokia būtų Dievo valia, verčiau kentėti už gerus darbus negu už piktus.

Kristaus prisikėlimas ir nužengimas į pragarus Kristus vieną kartą numirė už nuodėmes, teisusis už neteisiuosius, kad mus nuvestų pas Dievą, beje, kūnu numarintas, o Dvasia atgaivintas. Nužengęs žemyn, jis tąja Dvasia skelbė kalėjime esančioms dvasioms, kurios kadaise buvo neklusnios, kai Nojaus dienomis Dievo kantrybė laukė, bestatant arką, kuria nedaugelis, tai yra aštuoni asmenys, buvo išgelbėti vandeniu. Ir jus dabar gelbsti tų dalykų vaizdinys – krikštas. Jis nėra nešvaraus kūno nuplovimas, bet Dievo maldavimas suteikti gryną sąžinę dėlei Jėzaus Kristaus prisikėlimo; įžengęs į dangų, jis sėdi Dievo dešinėje, o jam yra pavaldūs angelai, ir valdžios, ir galybės.

Malda Mus globojantis Tėve, Mergelės Marijos arka kvieti visus žmones rasti išganymą ir gyvybę Jos Sūnuje, Jėzuje Kristuje. Kaip Nojaus arka apsaugok mus nuo gamtos nelaimių. Marijos ranka išlaisvink mus iš dvasinių nelaimių. Leisk mums stipriai tikėti, ištvermingai viltis, uoliai artimą ir bendruomenę branginti. To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.

O Emanueli, mūsų Karaliau ir įstatymų Leidėjau, tautų lūkesti ir jų Išganytojau! Ateik ir išganyk mus, Viešpatie, mūsų Dieve.

Adresai l l l l biblia. com/jesusm/samson 2. htm http: //www. biblepicturegallery. com/free/screensized%20 pictures. htm http: //www. wesleyan. edu/madrid/Santiago/arbol_j ese 1. JPG http: //www. christusrex. org/www 2/art/images/icon 23. jpg http: //www. udayton. edu/mary/images/name 1. jpg mazsola. com/izrael/betlehem. html http: //bibleview. org/es/Biblia/Nacimiento. De. Jesus/ Elisabet/