5 PREKI GAMYBA IR PASLAUG TEIKIMAS Gamybos proceso
5. PREKIŲ GAMYBA IR PASLAUGŲ TEIKIMAS
Gamybos proceso esmė Gamybos procese galima išskirti šias sudedamąsias dalis: darbą, darbo priemones bei darbo objektus. DARBAS Tikslinga žmonių veikla DARBO PRIEMONĖS Įrankiai Mašinos Įrengimai Pastatai Žemė ir kt. DARBO OBJEKTAI Žaliavos ir pagrindinės medžiagos Pagalbinės medžiagos Kooperuojamieji dirbiniai Komplektuojamieji dirbiniai Energija PRODUKCIJA Paslaugos Gaminiai ir paslaugos Prekės Gamybos proceso schema
Gamybos proceso organizavimo principai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Specialistai išskiria šiuos pagrindinius gamybos proceso organizavimo principus: Proporcingumas; Nenutrūkstamumas; Ritmingumas; Specializavimas; Sroviškumas. Automatizavimas bei mechanizavimas; Gamybos proceso lankstumas; Gamybos integravimas.
Gamybos paslaugos ciklas 1. 2. 3. 4. Tai laikotarpis nuo tam tikro gaminio, detalės gamybos pradžios iki pabaigos. Kitaip sakant, tai yra laikotarpis, per kurį žaliavos, medžiagos ir kooperuojami dirbiniai, perėję visas gamybos proceso operacijas, paverčiami gatavu gaminiu. Pagrindinė gamybos ciklo charakteristika – jo trukmė – dažniausiai išreiškiama valandomis, kalendorinėmis arba darbo dienomis. Ciklą sudarančius elementus galima suskirstyti į šias keturias grupes: Darbo operacijų trukmė. Čia įeina technologinių operacijų laikas (pasiruošimo, baigimo ir vienetinis laikas), transporto operacijų ir kontrolės laikas. Natūralių procesų trukmė (džiovinimas, sendinimas, rauginimas ir pan. ). Automatiškai vykstantys procesai. Pertraukos.
Nuoseklusis operacijų derinimo būdas Gaminant n detalių partiją nuosekliu operacijų derinimo būdu, pirmiausia visoms n detalių atliekama pirmoji operacija, tada visa detalių partija pergabenama į antrąją operaciją atliekančią darbo vietą; visoms n detalių atlikus antrąja operaciją, partija pergabenama į trečiąją vietą ir t. t. (5. 3 pav. ). Operacijas derinant nuosekliai, detalių partijos gamybos ciklo technologijos dalis ttechn (min. , h) nustatoma pagal šią formulę: , čia: n – detalių skaičius partijoje, vnt. ; m – operacijų skaičius technologijos procese, vnt. ; tvki – osios operacijos vienetinio kalkuliacinio laiko trukmė, min, h.
Pavyzdys Nuoseklus operacijų derinimo būdo pavyzdys (detalių skaičius partijoje n = 4)
Lygiagretusis operacijų derinimo būdas Derinant operacijas lygiagrečiai, atlikus eilinę operaciją, detalė iš karto, nelaukiant, kol bus apdorotos kitos partijos detalės, perduodama tolesnei operacijai. Kai detalės smulkios, jos iš vienos operacijos į kitą perduodamos ne po vieną, o transporto partijomis, dažniausiai specialiai pritaikytoje matuoklinėje taroje. Detalių partijos ciklo trukmė nustatoma pagal šią formulę: čia: tg – ilgiausiai trunkančios operacijos trukmė, min.
Pavyzdys Lygiagretaus operacijų derinimo būdo pavyzdys
Ciklo trukmės trumpinimas 1. 2. 3. 4. 5. Ciklo technologijos dalis gali būti trumpinama, mažinant technologijos operacijų darbo imlumą (diegiant pažangius technologijos procesus, našius įrengimus ir įrangą). Vietoje natūralių taikomi dirbtiniai procesai. Kontrolės operacijos (jei galima) atliekamos per technologijos operacijas, o stendiniai bandymai – per visas tris pamainas. Čia nemažai gali padėti ir kontrolinių operacijų mechanizavimas bei našesnės kontrolės įrangos naudojimas. Transporto operacijos turi būti atliekamos be jokių sutrikimų ir tik specialioje taroje. Pamainumo didinimas ir pertraukų trumpinimas.
Srovinė gamyba Srovinės gamybos esmė
Gamybos struktūra Gamybos struktūrą sudaro gamybos ir valdymo vienetai, tarp kurių susiklostę tam tikri tarpusavio ryšiai. Pagrindiniai gamybos vienetai yra cechai. Cechas – tai tam tikrą administracinį savarankiškumą turintis padalinys. Mažesnėms įmonėms rekomenduojama be cechė struktūra, kur cechų visai nėra, o pagrindinis struktūrinis vienetas yra meistro arba vyresniojo meistro vadovaujamas gamybos baras. Priklausomai nuo paskirties, cechai arba barai skirstomi į pagrindinius, pagalbinius, aptarnavimo ir šalutinius.
Trejopa gamybos struktūra Daiktinės struktūros įmonėms būdinga tai, kad atskiri cechai bei barai specializuojasi įvairiais įrengimais ir įvairiais technologijos procesais gaminti baigtus objektus, gaminius, surinkimo vienetus arba detales. Ši specializavimo forma sudaro sąlygas didinti darbo našumą ir mažinti produkcijos savikainą. Parinkus technologinę struktūrą, atskiri cechai ir barai specializuojami labai įvairiems objektams atlikti tam tikro pobūdžio technologines operacijas. Technologijos specializavimo forma ne tokia racionali, kaip daiktinė, todėl ji tinka tik tada, kai daiktinės specializavimo formos negalima panaudoti, ir dažniausiai tik vienetinėje ir smulkiaserijinėje gamyboje. Bet dauguma įmonių turi mišrią gamybos struktūrą: dalis cechų bei barų čia specializuojama pagal daiktinį principą, kita dalis – pagal technologijos.
Paslaugų teikimo proceso ypatumai Paslaugos teikimo procesą lemiantys veiksniai: l Paslaugos sudėtingumo laipsnis; l Paslaugų vartojimo (pirkimo) dažnumas; l Sistemos laidumą mažinančios operacijos; l Paslaugos teikimo trukmė; l Vartotojo tipas (individas ar organizacija); l Kontaktų su vartotojais laipsnis; l Tarpininkų dalyvavimas teikiant paslaugą.
- Slides: 13