4 paskaita Nacionalins sskaitos Nacionalins pajamos Doc A

4 paskaita Nacionalinės sąskaitos. Nacionalinės pajamos Doc. A. Maldeikienė

Nacionalinės sąskaitos: samprata Nacionalinės sąskaitos (NS) — tarptautiniu mastu pripažinta standartizuota statistinių rodiklių sistema, leidžianti pateikti išsamią nacionalinės ekonomikos raidos apžvalgą. NS sistema grindžiama kertiniu makroekonomikos teiginiu: kiekvienas išlaidų veiksmas tuo pačiu metu yra ir pajamų generavimo veiksmas. Lietuvoje nacionalinės sąskaitos sudaromos nuo 1992 metų. Nacionalinių sąskaitų sistema (NSS) sudaroma pagal 1995 metų Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos (ESS 1995) (angl. European System of Accounts - ESA 1995)apibrėžimus, apskaitos taisykles ir klasifikacijas.

Pagrindiniai ūkio sektoriai 5 pagrindiniai ekonomikos sektoriai: Namų ūkiai tiekia žemę, darbą ir kapitalą įvairioms gamintojų rinkoms ir sukuria paklausą prekėms ir paslaugoms gaminių rinkoje. Jie sprendžia, kiek išleisti vartojimui ir kiek sutaupyti, kiek investuoti į finansų rinkas. Įmonės naudoja gamybos veiksnius: žemę, darbą ir kapitalą, ir kuria rinkai prekes ir paslaugas. Jos priima gamybinius ir investicinius sprendimus skatinamos noro padidinti pelną. Finansinis sektorius teikia ekonomikai finansinio tarpininko paslaugas. Jis apima visus subjektus, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, įskaitant bankinę sistemą ir kitas finansines institucijas: kreditų unijas, investicinius bankus, pensijų fondus ir draudimo bendroves. Vyriausybės ekonominis vaidmuo apima efektyvios reguliavimo ir teisinės bazės kūrimą, viešųjų prekių - švietimo, sveikatos apsaugos, infrastruktūros ir socialinės apsaugos - tiekimą, mokesčių sistemos priežiūrą, vyriausybės išlaidų valdymą. Užsienio sektorius apima visus ekonominius sandorius su nerezidentais (t. y. šalyje nuolat negyvenančiais ar neveikiančiais ūkio subjektais).

Pagrindinės nacionalinių sąskaitų komponentės Bendrasis produkcijos išleidimas — yra visų šalyje pagamintų prekių ir paslaugų vertė. Pridėtinė vertė — yra skirtumas tarp bendrosios produkcijos išleidimo vertės ir tarpinių produktų sąnaudų. Pridėtinė vertė naudojama šalies BVP apskaičiuoti. Vartojimas (C) yra skirstomas į dvi rūšis: tarpinį vartojimą ir galutinį vartojimą. Tarpinis vartojimas rodo gamybos sąnaudas, o galutinis vartojimas apima prekes ir paslaugas (tiek pagamintas šalyje, tiek importuotas), kurias naudoja namų ūkiai ir vyriausybės sektorius. Investicijos (I), arba bendrasis pagrindinio kapitalo formavimas, reiškia ūkyje esančio fizinio kapitalo papildymą. Makroekonomine prasme investicijos apima įrenginius, gamyklų ar pastatų statybą ir atsargų pasikeitimą. Eksportas (X) yra lygus eksportuotų prekių ir negamybinių paslaugų vertei. Importas (IM) yra lygus importuotų prekių ir negamybinių paslaugų vertei. Grynasis eksportas (NX) yra lygus eksportuotų prekių ir paslaugų vertei atėmus importuotų prekių ir paslaugų vertę.

Nacionalinių sąskaitų pajamų skiltys (kas gauna pajamas? ) Pajamų skiltys rodo sąryšius tarp BVP (ang. GDP), BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų, angl. GNI — Gross national income), asmeninių pajamų ir asmeninių disponuojamų pajamų. Kadangi skaičiuojant BVP yra atsižvelgiama tik vidaus gamybos sąskaita gautas pajamas, BVP neapima visų šalies pajamų gautų iš visų šaltinių - kai kurios pajamos, gautos užsienyje, gali atitekti šalies gyventojams, o kai kurios pajamos, gautos šalyje, gali atitekti nerezidentams. BNP Lietuvai tapo labai svarbus įstojus į ES, nes dalis narystės mokesčių yra skaičiuojama atsižvelgiant į BNP, o ir pati BNP reikšmė priklauso nuo iš ES gaunamų subsidijų dydžio.

Nacionalinių pajamų komponentės Nacionalines pajamas sudaro įvairių pajamų suma: ¡ Kompensacijos dirbantiems — darbo užmokestis, įmokos socialiniam draudimui; ¡ Įmonių pelnai; ¡ Grynosios palūkanos (mokamų ir gaunamų palūkanų skirtumas) — grynosios palūkanos, kurias sumokėjo įmonės, ir grynosios palūkanos sumokėtos likusio pasaulio; ¡ Savininkų pajamos — gyventojų, kurie patys sukuria savo darbo vietas (self-employed) pajamos, kartais vadinamos mišriosios (ir savininkas, ir darbuotojas viename) pajamos; ¡ Nuomos pajamos — faktinės nuomos pajamos. 2011. 02. 24 6

Sąryšis tarp BVP ir BNP BVP — galutinis rezidentų (visų šalyje veikiančių ūkių vienetų) gamybinės veiklos rezultatas, t. y. galutinių prekių ir paslaugų, kurias pagamino toje šalyje (pvz. Lietuvoje) veikiantys gamybos veiksniai (darbas, kapitalas, etc. ) rinkos vertė. BNP (bendrosios nacionalinės pajamos) — bendrosios pajamos, kurias gauna rezidentų instituciniai vienetai — kompensacijos darbuotojams, gamybos ir importo mokesčiai (be subsidijų), pajamos iš nuosavybės, bendras likutinis pelnas ir mišriosios pajamos; t. y. galutinių prekių ir paslaugų, kurias pagamino tos šalies (pvz. Lietuvos) patiekti gamybos veiksniai (darbas, kapitalas, etc. ), rinkos vertė. Taigi, BNP =BVP – nerezidentų pajamos (darbo užmokestis, palūkanos, dividendai) + rezidentų pajamos kitose valstybėse (darbo užmokestis, palūkanos, dividendai).

Lietuvos Bendrosios nacionalinės pajamos, to meto kainomis, mln. Lt Rodiklis 2000 2008 2009 BVP 1 45736, 8 111189, 8 91525, 9 Kompensacija darbuotojams iš užsienio 2 190, 7 459, 9 460, 4 Kompensacija darbuotojams užsieniui 3 147, 3 182, 2 317. 6 Gamybos ir importo mokesčiai, mokėtini ES institucijoms 4 - 512, 6 363, 8 Subsidijos, gautos iš ES institucijų 5 - 731, 3 956, 4 Nuosavybės pajamos iš užsienio 6 573, 8 1982, 3 1347, 9 Nuosavybės pajamos užsieniui 7 1416, 8 5321, 1 350, 7 BNP [8=1+2 -3 -4+5+6 -7] 8 44937, 1 108347, 3 93258, 5 98, 3 97, 4 101, 9 BNP (% BVP)

Grynosios nacionalinės pajamos (angl. NNI — net national income) — 2009 ES 15 84, 7 Lietuva 86, 8 Latvija 87, 8 tai BNP (bendrojo Estija nacionalinio produkto) ir Švedija fiksuoto kapitalo Jungtinė vartojimo skirtumas Karalystė 82 87, 6 90 Čekija 76 Liuksemburgas 58, 1 Šveicarija 86, 3

Nacionalinių pajamų ir asmeninių disponuojamų pajamų sąryšiai Asmeninės pajamos — tai pajamos, kurias faktiškai gauna namų ūkiai. Norėdami nuo nacionalinių pajamų „prisikasti“ iki asmeninių pajamų privalome: ¡ atimti įmonių pelnus; ¡ vėl pridėti tą įmonių pelnų dalį, kuri išdalinama savininkams dividendų pavidalu; ¡ atimti visus grynuosius įmonių palūkanų mokėjimus; ¡ vėl pridėti tuos grynuosius įmonių palūkanų mokėjimus, kurie atitenka privatiems asmenims; ¡ pridėti transferus (tam tikras išmokas). Norėdami gauti asmenines disponuojamas pajamas mes privalome iš asmeninių pajamų atimti gyventojų mokamus mokesčius bei nemokestinius mokėjimus. Asmeninės disponuojamos pajamos rodo namų ūkių pajamas, sumokėjus mokesčius.

BVP – pagrindinė makroekonomikos komponentė Apskaičiuojant BVP prekių vertė skaičiuojama remiantis jų rinkos kainomis. Į daugelio prekių rinkos kainą įskaičiuoti ir netiesioginiai mokesčiai, pvz. , PVM, akcizai. Būtent todėl prekių rinkos kaina nėra ta kaina, kurią gauna prekių pardavėjas. Rinkos kaina atėmus netiesioginius mokesčius yra gamintojų kainos. 3 BVP skaičiavimo metodai: Gamybos metodas. Visa pridėtinė vertė, sukurta per metus visose ekonominėse veiklose, yra bendras vidaus produktas gamintojų kainomis BVP (gamintojų kainomis) = pridedamųjų verčių Pajamų metodas. BVP (rinkos kainomis) taip pat gali būti laikomas lygiu rezidentų sukurtai pajamų sumai. Jeigu iš BVP rinkos kainomis atimsime gamybos ir importo mokesčius atėmus subsidijas (įmonių mokesčius, kuriuos įmonės moka vyriausybei, atėmus pervedimus, kuriuos įmonės gauna iš vyriausybės) gausime BVP gamintojų kainomis. Išlaidų metodas. Gamybos vertė turi būti lygi pajamų, kurios gaunamos gaminius parduodant, vertei. Todėl BVP yra lygus galutinio vartojimo prekių sumai. Galutinio vartojimo prekės yra kelių tipų - vartojimo prekės, investicinės prekės, užsieniečių perkamos prekės. Dalį prekių, kurių negamina vietiniai gamintojai, tenka importuoti. Visų išlaidų, išleistų vartojimo prekėms, kapitalo ir importuojamoms prekėms ir prekėms, parduotoms užsieniečiams, suma yra lygi BVP skaičiuojant išlaidų metodu. BVP = C+G + I+(X-M)

BVP apskaičiavimas (prisiminkite. . . ) Gamybos metodu (pridėtinė vertė, bazine kaina) Žemės ūkis = = Išlaidų metodu Namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos ( C ) = Pajamų metodu Kompensacija darbuotojams (algos ir Sodros įmokos) Likutinis perteklius/Mišriosios pajamos Visa pramonė Statyba Prekyba ir transportas Finansinis tarpininkavimas ir nekilnojamas turtas Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos (G) (+) Pagrindinio kapitalo vartojimas Viešasis valdymas, Sodra, švietimas, sveikatos apsauga Bendrojo kapitalo formavimas (I) (+) Gamybos ir importo mokesčiai Kitos paslaugos (+/-) Grynasis eksportas (NX) (+) Mokesčiai minus subsidijos gaminiams (-) Subsidijos gamybai

Bendroji pridėtinė vertė (gross value added) ir BVP, įvertintas gamybos metodu BVP gamybos metodu įvertinamas apskaičiavus bendrąją pridėtinę vertę pagal visas ekonominės veiklos rūšis, pridėjus mokesčius ir atėmus subsidijas gaminiams. Bendroji pridėtinė vertė –atskiros ekonominės veiklos ar atskiro institucinio sektoriaus veiklos grynasis rezultatas, gaunamas iš bendrosios produkcijos vertės atėmus tarpinį vartojimą.

Lietuvos Bendroji pridėtinė vertė ir BVP, įvertintas gamybos metodu, 2008 ir 2009 m. 2008 metai 2009 metai To meto kainomis, Mln. . Lt % nuo bendrosios pridėtinės vertės To meto kainomis, mln. Lt % nuo bendrosios pridėtinės vertės Žemės ūkis 4357, 8 4, 4 3639, 8 4, 4 Pramonė 21383, 3 21, 5 16973, 8 20, 5 Statyba 9982, 1 10, 0 5235, 8 6, 3 Prekyba, logistika, telekomunikacijos 29957, 4 30, 1 26124, 5 31, 6 Finansinis tarpininkavimas, nekilnojamas turtas, kita verslo veikla, 16545, 4 16, 6 13145, 1 15, 9 Viešasis sektorius 17413, 9 17, 5 17595, 5 21, 3 Bendroji pridėtinė vertė 99639, 9 100 82714, 6 100 (+) Mokesčiai gaminiams 12800, 8 10368, 1

Bendrosios pridėtinės vertės struktūra, 2008 (2009) m. , % Žemės ūkis, žvejyba Pramonė Statyba Prekyba, logistika, telekomunik acijos Verslas ir finansinis tarpininkav imas Viešasis sektorius ES 27 1, 8 (1, 6) 20, 1 (18, 1) 6, 4 (6, 3) 21, 0 (21, 2) 28, 2 (29, 1) 22, 5 (24, 0) Lietuva 4, 4 (4, 2) 21, 5 (20, 4) 10, 0 (6, 3) 30, 1 (30, 8) 16, 6 (16, 3) 17, 5 (20, 8) Latvija 3, 1 (4, 0) 13, 7 (14, 0) 8, 9 (6, 8) 29, 6 (34, 2) 23, 8 (24, 5) 20, 8 (17, 6) Estija 2, 9 (2, 7) 20, 9 (19, 5) 8, 3 (6, 8) 25, 6 (27, 9) 24, 1 (24, 7) 18, 3 (21, 1) Jungtinė Karalystė 0, 9 (0, 9) 17, 6 (16, 2) 6, 1 (5, 8) 20, 6 (21, 3) 32, 1 (33, 1) 22, 8 (23, 8) Lenkija 3, 7 (3, 6) 24, 4 (23, 0) 7, 6 (7, 5) 26, 3 (27, 4) 15, 7 (20, 2) 18, 8 (18, 6) Rumunija 7, 5 (7, 0) 25, 7 (26, 4) 11, 9 (10, 9) 24, 6 (25, 1) 19, 1 (16, 8) 14, 6 (15, 4) Vokietija 0, 9 (0, 8) 25, 6 (22, 1) 4, 3 (4, 5) 17, 7 (17, 6) 29, 4 (31, 1) 22, 1 (24, 0)

BVP vertinimas išlaidų metodu: ¡ ¡ ¡ BVP išlaidų metodu apima galutines prekes ir paslaugas, kurias nupirko namų ūkiai, įmonės ir vyriausybės institucijos visuose jos lygiuose. Taigi, BVP išlaidų metodu = galutinio vartojimo išlaidos [jas sudaro (a) namų ūkių vartojimo išlaidos plius (b) nepelno institucijų, teikiančių paslaugas namų ūkiams, išlaidos plius (c) valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos] plius bendrojo kapitalo formavimas [(a) bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo (investicijų) išlaidos plius (b) atsargų pasikeitimai plius (c) vertybių įsigijimas minus jų netekimas]; plius prekių ir paslaugų eksportas minus prekių ir paslaugų importas

Nacionalinių sąskaitų išlaidų skiltys (kas perka? ) apima prekes ir paslaugas, kurias perka namų ūkiai, nevyriausybinis sektorius, verslas ir vyriausybė (visuose lygiuose). Išlaidų pusė rodo, kad BVP lygus namų ūkių vartojimo ( C ), vyriausybės pirkimų (G), investicijų (I), grynojo eksporto (NX) ir verslo atsargų pokyčio sumai. Y= C+G+I+X-IM

Namų ūkių vartojimas (C) — privačios vartojimo išlaidos, kurios apima tiesioginį namų ūkių individualių ar kolektyvinių poreikių tenkinimą, o taip pat ne pelno organizacijų, kurios tenkina namų ūkių poreikius (pavyzdžiui, religinės bendruomenės, sporto ir kiti klubai, politinės partijos ir t. t. ) vartojimą.

Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos Vyriausybės išlaidos (G) — apima prekių ir paslaugų, kurias įsigijo ar pateikė (pagamino) vyriausybė ir patiekė privačių namų ūkių vartojimui (apima vyriausybės sektoriuje dirbančiųjų — teikia paslaugas namų ūkimas — darbo atlygį). Kodėl vyriausybės išlaidos apima ir vyriausybės sektoriuje dirbančiųjų darbo užmokestį? Juos taip pat galima traktuoti, kaip parduodančius savo darbą vyriausybei. Vyriausybės išlaidos neapima transferinių mokėjimų ir skolos palūkanų mokėjimų.

Investicijos Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas — investicijos (I) — sudarytos iš gamintojų rezidentų įsigijimų (pirkimų), turto perleidimų, pagrindinio materialiojo ir nematerialiojo turto. Taigi, kalbama apie įrangos, mašinų, transporto priemonių, pastatų ir t. t. įsigijimus bei praradimus. Investicijų sąvoka ekonomikoje. Tai, kas yra investicija žmogui, gali nebūti investicija ekonomikai. Taisyklė — jei pirkimo aktas tik keičia esamo turto priklausomybę, tai nėra investicija. Investicija ekonomikoje laikoma tik tai, kas kuria naują kapitalą. Pavyzdžiui. Jonas perka naują būstą. Petras perka seną namą. Kokia bendra investicija? 2 namai, 1 namas ar nieko? Atsakymas— tik Jono butas. Kodėl? Petro pirkinys nekuria naujo (ekonomikos mastu) turto. Petrui jo pirkinys — investicija, bet namo pardavėjui — turto praradimas (disinvesticija) , taigi, turime 0.

BVP išlaidų metodu (Lietuva ir ES 27, 2009 m. ) Lietuva ES 27 mln. eurų % BVP 26507, 7 100 11786862, 4 100 Bendrasis vartojimas 24063, 9 90, 7 9527735, 5 80, 8 Namų ūkių ir ne pelno institucijų vartojimo išlaidos, C 1824, 7 68, 8 6885974, 1 58, 4 Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos, G 5816, 7 21, 9 2641761, 4 22, 4 4537, 5 17, 1 2245614, 7 19, 1 Bendrojo kapitalo formavimas Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas Atsargų pasikeitimai Išorinis prekių ir paslaugų balansas -377, 1 114677, 1 Eksportas 14481, 1 4310180, 6 Importas 14858, 2 4195503, 5

Ar turistų išlaidos padidina BVP? Nacionalinėse sąskaitose skiriama — (a) šalies pjūvis —aprašo ekonominę veiklą šalies teritorijoje ir (b) nacionalinis pjūvis — aprašo šalies rezidentų ekonominę veiklą. Jei vertiname iš išlaidų perspektyvos, tai ši skirtis atrodo taip: (a) šalies pjūvis— vartojimo išlaidos, kurios atliktos šalies teritorijoje (tiek rezidentų, tiek nerezidentų) (b) nacionalinis pjūvis—vartojimo išlaidos, kurias atliko šalies gyventojai, nesvarbu, kur tos išlaidos padarytos Tuo pat metu rezidentų vartojimo išlaidos, padarytos ne šalies teritorijoje taip pat skaičiuojamos kaip importas, o nerezidentų vartojimo išlaidos toje teritorijoje taip pat skaičiuojamos kaip eksportas. Taigi, turistų vartojimas didina šalies BVP, nes auga eksportas (bet ne vartojimas!). Kita vertus, šalies gyventojų (rezidentų) vartojimas užsienyje didina tiek vartojimo išlaidas, tiek importą, taigi, neturi įtakos BVP.

BVP pajamų metodu — tai (1)+(2)+(3)+(4) (1) kompensacijos dirbantiesiems (susidedančios iš algų, atlyginimų ir socialinių darbdavių įnašų), Kompensacija dirbantiesiems susideda iš algų ir atlyginimų ir socialinio darbdavių įnašų: (2) pagrindinio kapitalo vartojimo, Pagrindinio kapitalo vartojimą sudaro gamintojų pagrindinių priemonių atsargų einamosios vertės sumažėjimas, kuris įvyksta blogėjant fizinėms savybėms, dėl moralinio nusidėvėjimo ir atsitiktinių gedimų. (3) likutinio pertekliaus bei mišrių pajamų (4) mokesčių gamybai ir importui suma, iš kurios atimamos subsidijos gamybai.

Pelnas ir likutinis perteklius NS – Nacionalinės sąskaitos, BS – buhalterinės bendrovių sąskaitos Nacionalinėse sąskaitose likutinis perteklius yra ta pajamų dalis, kuri tenka kapitalui. Ji dėl keleto priežasčių nesutampa su pelnu, kuris rodomas buhalterinėse ataskaitose. Apytikris suderinimas gali būti toks: Grynasis likutinis perteklius (NS) plius Pagrindinio kapitalo vartojimas = Bendrasis likutinis perteklius (NS) minus Amortizacija (BS) plius Atsargų nuvertėjimas (NS) minus Tam tikri skirtumai ( programinės įrangos traktavimas, sukčiavimai, lizingas) minus Sumokėtos nuosavybės pajamos (NS) plius Gautos nuosavybės pajamos (NS) plius Atsitiktiniai pelnai ar nuostoliai (ypač kapitalo pajamos ar nuostoliai) = Pelnas prieš mokesčius (BS) minus Pelno mokesčiai = Grynasis pelnas (BS)

Pagrindinio kapitalo vartojimas (Consumption of fixed capital) Pagrindinio kapitalo vartojimas — tai dėl fizinio ar moralinio nusidėvėjimo per tam tikrą laiką sumažėjusi dabartinė pagrindinio kapitalo, kuris priklauso jį naudojančiam gamintojui, atsargų vertė. Taigi, nacionalinėse sąskaitose pagrindinio kapitalo vartojimas yra nusidėvėjimo (amortizacijos) sinonimas. Svarbu— finansistai vartoja tą patį terminą, kaip ir ekonomistai, bet jį skaičiuoja visai kitaip. Galimi trys amortizacijos atvejai: 1) naudojamas pagrindinis kapitalas fiziškai susidėvi; 2) laikui bėgant kinta pinigų perkamoji galia, pagrindinio kapitalo paklausa ir pasiūla bei kitos rinkos sąlygos, todėl kapitalas gali nuvertėti neatsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas, ar ne; 3) dėl mokslinės technologinės pažangos gerėja naujo pagrindinio kapitalo savybės, o senasis kapitalas mažiau vertinamas, t. y. nuvertėja. Amortizacija finansine prasme reiškia kapitalo vartojimo atskaitymus, rodančius per metus suvartoto kapitalo (darbo priemonių) vertę. Amortizacijos lėšos nepriskiriamos kuriam nors gamybos veiksniui kaip jo pajamos, jos yra investuojamos į gamybą, išsaugant pradinį darbo priemonių gamybinį pajėgumą. Kapitalas pamažu perkeliamas į produkcijos vertę. Taigi amortizacija yra fizinio turto realios vertės kasmetinis sumažėjimas, sisteminis šio turto vertės dalies nurašymas ir įskaičiavimas į produkcijos savikainą.

BVP pajamų metodu, (% nuo BVP), 2009 m. Kompensacija Darbuotojams (darbo dalis BVP) Likutinis perteklius/ Mišriosios pajamos (kapitalo dalis BVP) Gamybos ir importo mokesčiai minus subsidijos gamybai ES 27 50, 0 38, 5 11, 4 Danija 58, 7 27, 4 13, 9 Estija 51, 6 35, 1 13, 4 Lietuva 44, 6 45, 3 10, 1 Latvija 46, 9 44, 1 9, 0 Lenkija 36, 7 51, 3 12, 0 Slovakija 38, 9 52, 6 8, 5 Šveicarija 64, 1 33, 1 2, 8

Kompensacija dirbantiesiems (%BVP)

Likutinis perteklius ir mišriosios pajamos (%BVP)

Skirtingos ekonominės veiklos vidutinė mokesčių našta Darbas Vartojimas Kapitalas 2000 2008 ES 27 35, 8 34, 2 20, 9 21, 5 25, 1 26, 1 EZ 16 34, 5 34, 4 20, 5 20, 8 26, 5 27, 2 Lietuva 41, 2 33, 0 18, 0 17, 5 7, 2 12, 4 Britanij 25, 3 a Latvija 36, 7 26, 1 18, 9 17, 6 44, 7 45, 9 28, 2 18, 7 17, 5 11, 2 16, 3 Estija 37, 8 33, 7 19, 5 20, 9 6, 0 10, 7 Lenkija 33, 6 32, 8 17, 8 21, 0 20, 5 22, 5

BVP apskaitos problemos (1) Nei BVP, nei BNP nėra tobuli ekonomikos aktyvumo matai. Kodėl? 1. 2. 3. Neapskaitoma ekonomika; Nepatenka namuose atliekamas darbas; Kai verslas perka įrangą, pastatus, ir panašiai, tai investicija (nes ateityje leis kurti produktus), taigi, vertinama kaip išlaidos, tačiau kai perkamos švietimo paslaugos (kurios irgi ateityje leis gaminti) — tai vartojimas. Aiškus vidinis prieštaravimas.

BVP apskaitos problemos (2) (4) Naujo būsto pirkimas yra vertinamas kaip investicija (išlaidos), tačiau apgyvendinimo paslaugos jau suprantamos kaip vartojimas. (5) BVP neįvertina laisvalaikio vertės. Pavyzdžiui, vidutinis amerikietis sukuria trečdaliu didesnį BVP, nei vidutinis prancūzas. Bet prancūzai dirba trečdaliu mažiau, taigi, darbo našumas panašus. Pramonėje ES šalyse darbo našumas netgi didesnis nei JAV (nors paslaugose didesnis JAV). (6) Kova su blogybėmis irgi patenka į BVP — teisėjų, policininkų, inspektorių, etc. darbas kuria BVP, bet iš esmės jis nieko nekuria.

BVP apskaitos problemos (3) (7) Nors BVP dažnai pateikiamas kaip gerovės matas, tai labai netobulas gerovės matas (a) ne viskas, kas sukuriama šalyje atitenka tos šalies (b) gyventojams, užsieniečiai išsiveža savo pelną. Lietuvoje neproporcingai daug užsienio investicijų sukoncentruotos Lietuvos monopoliniuose sektoriuose (telekomunikacijos, energetika, bankai, mažmeninė prekyba. . . ), o Lietuvos įmonės veikia pramonėje, kur mažesni pelnai. 2006 metais užsieniečiai pasiėmė 2, 4 mlrd. Lt pelno (kai investavo labai nedaug). Vokietijoje, Japonijoje, naftą eksportuojančiose šalyse stebima priešinga padėtis; kapitalo nusidėvėjimo problema. Dalis BVP yra skirta prekių ir paslaugų gamybos metu susidėvėjusiam kapitalui atkurti. Šios sąnaudos atitenka kapitalo savininkams (tai kapitalo grąžos dalis). Japonijoje ji sudaro apie 20 proc. — aukštos technologijos fiziškai ir morališkai sensta gerokai greičiau, nei tarkime, gamyklų pastatai. Lietuvoje 2008 metais pagrindinio kapitalo vartojimas (t. y. nusidėvėjimas) to meto kainomis sudarė 12, 2 mlrd. Lt (arba 12, 4 proc. nuo BVP). Taigi, kai iš BVP atimsime grynąsias užsienio investicijų ir kapitalo nusidėvėjimo pajamas gausime grynąjį nacionalinį produktą (jis tiksliau parodo šalies gyventojų pajamas, kurios 2006 metais buvo apie 15 proc. mažesnės, nei BVP).