12 tema BANK SISTEMA Finans rinka n n
12 tema BANKŲ SISTEMA
Finansų rinka n n Tai institucija, esanti tarp kreditoriaus ir besiskolinančiojo. Finansų rinkoje skolininkai ir skolintojai bendrauja per tarpininkus, kurie vadinami finansiniais tarpininkais. Finansų rinką sudaro pinigų rinka (trumpalaikių lėšų rinka) ir kapitalo rinka (ilgalaikių lėšų rinka). Rinkos, kuriose prekiaujama naujai išleistais vertybiniais popieriais vadinamos pirminėmis rinkomis, o tos, kuriose perparduodami anksčiau išleisti vertybiniai popieriai – antrinėmis rinkomis.
Finansiniai tarpininkai n • • Indėlinės įstaigos: komerciniai bankai; taupomieji bankai; taupymo ir paskolų asociacijos; kredito sąjungos. n § § § Neindėlinės įstaigos: vertybinių popierių brokeriai; vertybinių popierių dileriai; draudimo bendrovės; investicijų bankai; pensijų fondai ir kt.
Bankų pelno šaltinis n n n Bankai –reikšmingiausias tarpininkas, kurio pagrindinės funkcijos yra saugojimo, paskolų teikimo ir pinigų kūrimo. Bendrasis pelnas - skirtumas tarp palūkanų, kurias bankas moka indėlininkams, ir palūkanų, kurias bankas gauna už teikiamas paskolas bei pajamos, gautos už banko teikiamas paslaugas (vertybių saugojimą, tarpininkavimą atsiskaitymuose ir pan. ). Bendrasis pelnas – banko funkcionavimo kaštai = grynasis banko pelnas.
Finansinių tarpininkų funkcijos: n n n teikia informaciją; sumažina pinigų gavimo kaštus; kontroliuoja paskolos gavėją; sumažina paskolos negrąžinimo riziką; sukuria likvidumą.
Vyriausybinis finansų rinkų reguliavimas ir globalizavimas • • n • • • Valstybė nustato finansų tarpininkų veiklos taisykles tikslu: apsaugoti klientus; užtikrinti pinigų pasiūlą, reikalingą BVP nupirkti; užtikrinti atsiskaitymų sistemos stabilumą; sudaryti palankias kreditavimo sąlygas. Finansų rinkos vis labiau globalizuojasi. Globalizacijos priežastys: auganti tarptautinė prekyba; techninis progresas ( per šiuolaikinių ryšių sistemą galima dalyvauti tarptautiniuose sandėriuose); vidaus rinkų mažesnis reguliavimas ir t. t.
Šalies centrinis bankas (CB) n n • • CB – institucija, kontroliuojanti bankų sistemos veiklą ir reguliuojanti pinigų kiekį apyvartoje. Skirtingose šalyse funkcionuoja skirtingo pavadinimo CB: JAV – Federalinė rezervų sistema; Vokietijoje – Federalinis bankas; Japonijoje – Japonijos bankas; Lietuvoje – Lietuvos bankas (LB).
CB skiriasi nuo komercinių bankų: n n n valstybinis bankas (nors JAV yra ir privataus kapitalo); pelno nesiekianti organizacija; vadovaujasi ne privačiais, o bendrais visos bankų sistemos ir šalies interesais.
LB trumpa istorija (1) n n n n n Įkurtas 1922 spalį. Valdytojas – V. Jurgutis. Įkurtas – 1990 kovą, dar Lietuvai priklausant rublio zonai. 1992 įvesti laikini pinigai – talonai. LB galėjo pradėti vykdyti savarankišką pinigų politiką. 1993 įvestas litas. Pagrindinis LB tikslas – pinigų stabilumas. 1994 litas susietas su doleriu. 4 LTL – 1 USD. Įvestas valiutų valdybos modelis. Litai privalo ne mažiau kaip 100 % būti padengti aukso ir konvertuojamos valiutos atsargomis. 2002 litas perorientuotas nuo JAV dolerio prie euro. 3, 4528 LTL – 1 EUR. Pagrindinis LB tikslas – kainų stabilumas.
Pagrindinės CB funkcijos n n n n Pinigų emisija Pinigų politika Vyriausybės lėšų, valstybės skolos tvarkymas Nacionalinės valiutos kurso politika Per CB vykdomi tarpbankiniai atsiskaitymai (bankų bankas) Paskutinis likvidumo šaltinis (skolintojas) Vykdo komercinių bankų priežiūrą
Pagrindinės LB funkcijos n n n n Išleidžia į apyvartą ir išima LR pinigus; aptarnauja LR valdžios ir valdymo institucijų sąskaitas; organizuoja VVP pardavimą, pirkimą ir palūkanų mokėjimą; įgyvendina monetarinę politiką; konsultuoja vyriausybę pinigų rinkos, kredito, atsiskaitymų klausimais; renka ir skelbia finansų ir pinigų statistiką; kontroliuoja, kaip laikomasi užsienio valiutos rėžimo; saugo ir valdo užsienio valiutos ir aukso atsargas; nustato bankų ir kitų ūkio subjektų vidaus ir užsienio tvarką; išduoda ir atšaukia licenzijas bankams; veikia kaip paskutinis likvidumo šaltinis; organizuoja bankinės informacijos sistemą; nustato banko licenzijuotų kredito įstaigų apskaitos, ataskaitų tvarką; sudaro LR mokėjimų balansą.
Svarbiausia CB veiklos sritis n n n Pagrindinė CB veiklos sritis – pinigų politika. Tai sudėtinė makroekonominės politikos dalis, kurios efektyvumą lemia CB ekonominė ir politinė nepriklausomybė. Pinigų politika – CB veikla, keičiant pinigų pasiūlą, siekiant užtikrinti ekonomikos plėtrą, aukštą užimtumą esant minimaliems infliacijos tempams. Minimalių infliacijos tempų palaikymas – svarbiausias CB tikslas.
CB vieta šalies valdžių sistemoje n n Tradicinės valdžių atšakos: įstatymų leidžiamoji (parlamentas), vykdomoji (vyriausybė) ir teisinė. CB nepriklauso nė vienai iš jų, kas reiškia jo politinę nepriklausomybę.
CB politinis nepriklausomumas L n n n LB vadovauja banko valdyba: pirmininkas ir 4 nariai. Pirmininką skiria parlamentas prezidento teikimu Skiriamas nustatytam laikui Valdybą skiria prezidentas LB pirmininko teikimu dalinai atnaujinant ją kas trys metai. Vykdant pinigų politiką nebūtinas vyriausybės pritarimas Numatyti įstatymai, ginantys banko poziciją
CB ekonominis nepriklausomumas n § § § n CB turi ekonominį nepriklausomumą, kuris reiškia, kad: CB gali rinktis pinigų politikos priemones; neprivalo ir negali finansuoti biudžeto deficito; nedalyvauja VVP pirminėje rinkoje. Valiutų valdybos modelio įvedimas riboja ekonominę nepriklausomybę, nes CB negali naudoti visų pinigų politikos priemonių. Tai savotiškas monetarinis autopilotas. Nacionalinė valiuta “pririšta” prie stabilios rezervinės valiutos fiksuotu kursu.
Pinigų kūrimas bankų sistemoje Ø n n n Bankai, egzistuodami kaip sistema, kuria pinigus. Bankų turimos pinigų atsargos yra reglamentuojamos, t. y. nustatomos pinigų sumos, kurias bankai turėti grynaisiais. Tikslas – sumažinti riziką kilus panikai. Privalomųjų atsargų norma – mažiausias grynųjų pinigų kiekis, kurį kaip būtinas atsargas nustato CB nuo visų komercinių bankų indėlių sumos. Už laikomus CB rezervus , jis palūkanų nemoka.
Pinigų kūrimas bankų sistemoje Bankai Indėliai Priv. ats. r (rezervai) Perteklinės atsargos M padidėjimas (naujos paskolos) A 1000 100 900 B 900 90 810 C 810 81 729 D 729 73 656 . . . Visi bankai . . . 10 000 1 000 9 000
Indėlių multiplikatorius Lentelės prielaidos: n n n r =10% visos atsargos, viršinančios privalomas atsargas, išduodamos kaip paskolos; tretieji asmenys gautą paskolą įdeda (arba perveda) į kitą banką. Indėlių multiplikatorius = 1/r Visuminė depozitų (indėlių) suma = (1/r) D
Indėlių multiplikatorius n § § Tikrovėje multiplikatorius bus mažesnis, nei teoriškai galimas: yra laiko lagas tarp indėlio ir paskolos; rezervo perviršis nesutampa su paskola (ribota paklausa kreditams); indėlininkai ne tik įdeda pinigus, bet ir išima; bankai neapsiriboja privalomais rezervais. Yra nutekėjimai į rezervo perviršį, kuris paliekamas KB saugyklose.
n n n “Bankų godumas ir neatsakingumas viršijo ribas. Tai jie sukėlė ekonominę krizę pasaulyje ir Lietuvoje, pademonstravę visišką socialinės atsakomybės jausmo atrofiją”. 2005 m. Šalies bankai uždirbo 354 mln. Lt pelno, 2006 – 667 mln. Lt. , 2007 – 1156 mln. Lt. , 2008 – 886 mln. Lt. Bankų veiklą būtina reguliuoti, kad jų nauda nevirstų pragaištimi visuomenei.
Literatūra: Makroekonomika. Sudarė V, Skominas. Vilnius: VU leidykla, 2006. P. 215 -220. Makroekonomika. Red. V, Snieška. Kaunas: Technologija, 2005. P. 275 -285. Pagrindinės sąvokos Finansų rinka Finansiniai tarpininkai Pinigų rinka Kapitalo rinka Priminė rinka Antrinė rinka Centrinis bankas Valiutų valdybos modelis Ekonominis nepriklausomumas Politinis nepriklausomumas Pinigų kūrimas Privalomos atsargos Indėlių multiplikatorius
- Slides: 21