1 tema Civilin teis kaip teiss aka 1

1 tema. Civilinė teisė kaip teisės šaka (1 paskaita) • Civilinės teisės taikymo sfera ir funkcijos • Civilinio teisinio reglamentavimo metodas • Civilinės teisės principai • Civilinės teisės sąvoka • Civiliniai teisiniai santykiai 10/25/2020

Civilinės teisės taikymo sfera ir funkcijos. (Paskaitos klausimai) • Civilinė teisė – savarankiška teisės šaka • Civilinės teisės pagrindinis reglamentavimo objektas • Civilinės teisės reglamentuojamų santykių apibūdinimas: pagal jų socialinę prigimtį; pagal subjektus; pagal objektą. • Civilinės teisės taikymas kitiems santykiams, 10/25/2020 nepriskirtiems prie pagrindinio objekto • Ekonominė apyvarta ir civilinė teisė. • Civilinės teisės funkcijos. 1

Civilinė teisė – savarankiška teisės šaka Teisės sistema - tai teisės normų visumos egzistavimo ir veikimo būdas, kur visos teisės normos suorganizuotos į junginius (institutus ir šakas. ), susijusios tarpusavio priklausomybe ir garantuoja viena kitos veiksmingumą (A. Vaišvila, Teisės teorija, 261 p. ) Teisės šaka - tai baigiamoji teisės normų sisteminimo subordinacijos pagrindu riba. Teisės šaka turi atskirą teisinio reguliavimo objektą, 2 principus ir metodą.

Civilinės teisės reglamentuojami santykiai atskiriami nuo kitų teisės šakų reglamentuojamų santykių remiantis viešosios ir privatinės teisės atribojimo kriterijais.

Civilinės teisės reguliavimo objektas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas u State the desired goal reglamentuoja asmenų turtinius santykius u State the desired objective ir ………. . . asmeninius neturtinius u Use multiple points if necessary santykius…… (Civilinio kodekso 1. 1. str. 1 d. ) 3

Civilinė teisė reglamentuoja ne visus turtinius santykius Civilinės teisės pagrindinis reglamentavimo dalykas yra tik tie turtiniai santykiai, kurie susidaro tarp vienas kitam nepavaldžių subjektų. Ši išvada daroma remiantis šiuo CK 1. 1 str. tekstu: “Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu, (………. ) šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio Kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. ” (1. 1. str. 2 d. )”

Civilinės teisės reguliuojamų santykių pagrindinis požymis yra tas, kad jų subjektai yra: laisvi (nevaržoma valia), autonomiški (nuosavas turtas), Civilinio teisinio reguliavimo metodui būdinga dispozityviškumas, o reguliuojamų santykių subjektai vienas kitam juridiškai nepavadūs

Viešajai teisei būdinga tai, kad viešosios teisės reglamentuojamų santykiu subjektai savo valia negali nustatyti tų teisinių santykių, kuriuose jie dalyvauja, turinio. Viešųjų teisinių santykių turinys nustatomas tik valstybės valia, kuria ji išreiškia priimdama įstatymus. Žymus mokslininkas prof. I. Pokrovskis 1924 m savo veikale Romos teisės istorija rašė: “[…] viešoji teisė gali būti charakterizuojama kaip teisinio centralizavimo sistema – viskas joje persmelkta subordinacijos ir valdžios ir pavaldumo dvasia. ” Žr. : История Римского права: Рига. 1924, Изд-во Давида Гликсмана с. 281.

Kontrolinis klausimas: Ar viešoji teisė reglamentuoja turtinius santykius, kuriu bent viena šalis yra privatus subjektas?

Civilinė teisė reglamentuoja ne visus asmeninius santykius Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais (t. y. turtiniais) susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Įstatymų numatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius ne turtinius santykius. Išvados: I) asmeniniai neturtiniai santykiai yra 2 rūšių - susiję su turtiniais ir nesusiję su turtiniais santykiais. II) pirmosios rūšies santykiai visi yra CT reglamentavimo objektas, o antrosios rūšies asmeniniai neturtiniai santykiai, t. y. nesusiję su turtiniais, - tik išimtinis civilinės teisės reglamentavimo objektas.

Kontrolinis klausimas: Kuo skiriasi civilinės teisės reglamentuojamų asmeninių neturtinių santykių, susijusių su turtiniais, ir asmeninių neturtinių santykių, nesusijusių su turtiniais, priskyrimo prie civilinės teisės dalyko kriterijai?

Civilinės teisės reguliuojamų santykių apibūdinimas pagal jų socialinę prigimtį u Viešoji teisė u Privatinė teisė Tradiciškai bendroji teisės teorija ir civilinės teisės mokslas teisės sistemą (t. y. visas teisės šakas) skirsto į viešąją ir privačią teisę. 6 Toks teisės skirstymas siejamas su senovės Romos teisininku Ulpijanu (170 -228 m. m. ).

Teisės skirstymas į viešąją ir privatinę šiuolaikinėje nėra visuotinai pripažintas IGNORAVIMAS Socialinių funkcijų teisės doktrina (Diugi) Ūkinės teisės doktrina Socialistinė civilinės teisės doktrina Anglosaksų teisės doktrina Pripažinimas Sąlygiškai pripažįstamas ir taikomas kontinentinės teisės šalyse, taip pat ir Lietuvoje

Privačių ir viešųjų santykių palyginimas Privatūs santykiai formuojasi tarp autonomiškų ir laisvų asmenų, esančių teisiškai lygioje padėtyje, t. y. vienas kitam nepavaldžių. P=P Viešieji santykiai formuojasi tarp bendruomenės viešuosius interesus atstovaujančios ir įgyvendinančios institucijos (valstybės ar savivaldybės) ir privačių jai pavaldžių asmenų ar pavaldžių kitų institucijų (organizacijų). P<V Taigi, privatinėje teisėje vyrauja laisvės ir lygybės principai, o viešojoje teisėje – įsakymas ir paklusimas įsakymui. Vertikalieji ir horizontalūs visuomeniniai santykiai

Viešoji teisė Privatinė teisė Konstitucinė teisė Civilinė teisė ir jos pošakės: nuosavybės teisė, prievolių teisė, komercijos teisė, šeimos teisė, autorių teisė, paveldėjimo teisė. Administracinė teisė Teismų teisė Procesinės teisės šakos Aplinkos apsaugos teisė Darbo teisė

Teisės skirstymo į viešąją ir privatinę reikšmė Atspindi teisinę ideologiją, reprezentuojančią politikos kryptį Minimalus valstybės kišimosi į privačius santykius principas yra šiuolaikinės teisinės ideologijos svarbiausias bruožas

Privatinės ir viešosios teisės sąveika Civilinė teisė Privačioji teisė Darbo teisė Konstitucinė teisė Administracinė teisė ir t. t. Sąžiningos konkurencijos užtikrinimas Viešoji teisė Vartotojų teisų apsauga Išvada: viešosios teisės normomis ribojama sutarčių laisvė, siekiant apsaugoti vartotojų teises ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

IŠVADOS dėl privačiosios ir viešosios teisės taikymo sferų atribojimo Privačioji teisė reglamentuoja visus turtinius ir su jais susijusius neturtinius santykius, kurių nereglamentuoja viešoji teisė. Tuo pasireiškia visaapimantis privatinės teisės pobūdis. Išimties tvarka, (t. y. įsakmiai Civilinio kodekso numatytais atvejais) civilinė teisė taikoma viešosios teisės reglamentuojamiems santykiams. Civilinė teisė subsidijariai taikoma viešosios teisės šakų reguliuojamiems turtiniams santykiams.

Civilinės teisės taikymo sfera Civilinės teisės reguliuojamiems santykiams u Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja viešoji teisė tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio Kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. (1. 1. str. 2 d. ) u u Darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. (1. 1. str. 3 d. ) Išvada: Civilinės teisės taikymo sfera yra platesnė, nei jos reguliavimo objektas

Civilinės teisės reglamentuojamų santykių apibūdinimas pagal subjektus. . asmenų turtinius santykius. . . Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja… (Civ. Kod. 1. 1 str. ) Civiliniame kodekse vartojamas terminas asmenys – tai specialus civilinės teisės terminas. Kai jis vartojamas, turima galvoje fiziniai asmenys (žmonės) ar juridiniai asmenys. Juridiniai asmenys gali būti: privatūs arba viešieji 5

Civilinių teisinių santykių apibūdinimas pagal jų objektą Civilinio teisinio santykio objektas tai materialinės ar asmeninės (neatskiriamos nuo asmenybės) vertybės, dėl kurių civilinės teisės subjektai sueina į teisinius santykius, sukurdami dėl jų sau teises ir pareigas.

Materialios vertybės = turtas Turto formos Materialusis turtas - daiktai Nematerialus turtas - teisės į turtą

Turto sąvoka ekonomikos moksle Ekonomistai turtu vadina viską, kas turi vertę, ir yra asmens nuosavybė. (Henry Dauderis. Finansų apskaita. Pirmas tomas. 1993 m. , 10 psl. )

Turto terminas civiliniuose įstatymuose gali turėti kelias reikšmes Turtas - daiktas Turtas - turtinės teisės Turtas - turtinių teisių ir turtinių pareigų visuma

Daikto ir turto sąvokų atribojimo pavyzdys 3. 84 straipsnis. Šeimos turtas 1. […] 2. Šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: 1) šeimos gyvenamoji patalpa; 2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. 3. Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa.

Turto įstatyminiai apibrėžimai Turtas – materialios, nematerialios ir finansinės vertybės Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. , “Valstybės žinios 1998, Nr. 54. ” Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. “ 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 1. Turtas - materialios, nematerialios ir finansinės vertybės. ” “Valstybės žinios 1999, Nr. 52. ”

Turto terminas civiliniame kodekse “Civilinių teisių objektai yra daiktai, tarp jų pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. (Civ. kod. 1. 97 str. )

Turto vertė · Vertė - ekonominė kategorija, dažniausiai ji atsispindi kainoje. · Vertės termino vartojimas, apibrėžiant turtą kaip civilinių teisinių santykių objektą, svarbus ne dėl jo kainos, o dėl jo galimybės būti civilinėje apyvartoje, t. y. ar gali būti parduotas, įkeistas ir pan. Turto (daikto) vertė nėra reikšmingas turto požymis apsauginiuose santykiuose.

Asmeniniai santykiai, nesusiję su turtiniais Asmeninių santykių, nesusijusių su turtiniais, objektas yra vertybės, kurios: neatskiriamos nuo asmenybės, negali būti civilinės apyvartos objektu Garbė ir orumas Asmens neliečiamybė (kūno, būsto, susirašinėjimo ir t. t. Sveikata, reputacija, privatus gyvenimas

Asmeniniai santykiai, susiję su turtiniais Asmeninių santykių, susijusių su turtiniais, objektai gali būti civilinėje apyvartoje - tai kūrybinės veiklos rezultatai išradimai Mokslo meno ir literatūros kūriniai Pramoninės nuosavybės objektai

Civilinių teisinių santykių statika ir dinamika Daiktiniai santykiai ir prievolės

Ekonominė apyvarta Pinigų srauto kryptis įmonės Prekių ir paslaugų rinka Viešasis sektorius Resursų rinkos kapitalas Darbo jėga Prekių ir paslaugų srauto kryptis Šeimų ūkiai Gamtos ištekliai

Ekonominė apyvarta ir civilinė apyvarta nėra sinonimai Ekonominė apyvarta - tai subalansuotas prekių ir pinigų srautas tarp atskirų ūkio segmentų Civilinė apyvarta - tai atlyginamas ar neatlyginamas turto perleidimas nuo vieno teisės subjekto kitam civilinių sandorių pagrindu Civilinė apyvarta - ekonominės apyvartos teisinis instrumentas

Civilinės teisės funkcijos Socialinė teisės paskirtis įgyvendinama teisės funkcijomis Bendrosios teisės funkcijos reguliavimo Socialinio kompromiso Valstybės prievartos legalizavimo informacinė

Civilinės teisės socialinė tikslai Žmogaus teisių apsauga Demokratinė visuomenė Teisinė valstybė Efektyvi ekonomika Informacinė visuomenė Ekonomikos globalizacija

Civilinė teisė nuolat turi reikalų su asmenų interesų konfliktu, kuriuos reikia sunorminti, (subalansuoti, neleisti išaugti į atvirą ir nevaldoma konfrontaciją, pasireiškiančia asmeniniuose santykiuose savivale, o visuomenėje – anarchija ) Teisiniai (civiliniai) reikalavimai vieno asmens kitam asmeniui, dažniausiai įgyvendinami pastarojo interesų sąskaita.

Civilinės teisės socialinė paskirtis sąlygoja civilinės teisės funkcijų specifiką, kuri atsispindi civilinės teisės metode ir civilinės teisės principuose